Aktualijos

Lietuvoje nėra rimtos diskusijos dėl euro

Seimo “Drąsos kelio” frakcijos narys, ekonomistas prof. Povilas Gylys įsitikinęs, kad euro zona nėra “Titanikas”, kuris į vandenyno dugną nugrimztų greitai. Tai veikiau potencialus Černobylis, tad jei ištiktų katastrofa, jos padarinius justume ištisus dešimtmečius. 

- Kaimynė Latvija eurą planuoja įsivesti 2014-ųjų pradžioje. Jau treji metai, kai jis įvestas Estijoje. Kodėl mums tenka atsiliekančiųjų dalia? O gal tai nėra jau taip blogai?

Skaityti daugiau...

Piketas prieš antikonstitucinį flirtą

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam

Skaityti daugiau...

Kovos su „homofobais“ ypatumai ir tikslai


 Jau senokai mūsų kultūriniame literatūriniame užutėkyje nevirė tokios isterinio dramatiškumo gaidų kupinos aistros dėl „įžeisto lytiškumo“. Kartu su raginimais – uždrausti, išvyti, neleisti, neberemti. Galima nujausti, kad kolektyviniai laiškai jau rašomi aukščiau – Europon, Briuselin, Valdžios Instancijon. Kas įžiebė tas aistras? Ne mūsų tradicinėmis vadinamas vertybes turėjęs išsprogdinti Gintaro Varno spektaklis „Tiksinti bomba“, o Valdo Gedgaudo recenzija apie šį spektaklį (LM, 2012, Nr. 42, p. 24–25). Ne tiek pati recenzija, kiek jos pavadiniman iškelti pjesės personažo žodžiai „Aš esu pyderas, mama! Ir tuo didžiuojuosi!“.

Skaityti daugiau...

Latvijos politikai ragina atsakyti į klausimus dėl lyties ideologijos

Ekspertai jau kelis kartus rašė (čia; čia) apie Latvijos Seime vykstančias aštrias diskusijas dėl vaikų darželiams primestos mokymo metodikos, parengtos Danijoje ir diegiančios lyties kaip pasirenkamos socialinės kategorijos suvokimo modelį. Ministrų kabinetas atmetė Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos išvadas dėl tokios metodikos netinkamumo ir pranešė, kad tęs pradėtą „2012–2014 metų lyčių lygybės planą“ bei visus su jo įgyvendinimu susijusius darbus.

Skaityti daugiau...

Atsargiai, piktas eko-profanas

Šį komentarą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys išplatino reaguodamas į vienoje televizijos laidoje apžvalgininko pareikštą nuomonę apie skeptišką parlamentaro poziciją dėl skalūninių dujų gavybos Lietuvoje.

Kai apžvalgininkas Rimvydas Valatka vienoje televizijos laidoje pavadino mane eko-pamišėliu dėl mano skeptiškos pozicijos dėl skalūninių dujų gavybos Lietuvoje, juokais pagalvojau: o kaip būtų galima atsikirsti, tuo labiau, kad laidoje tokios progos negavau, nes pasisakiau telefonu?

Skaityti daugiau...

Kas Lietuvą daro policine valstybe?

2013 m. sausio 31 d. Seimo narė Aurelija Stancikienė, nuo policijos smurto Garliavoje nukentėjusi Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, ir Garliavos ir Kauno kreidelių bylose už TIESĄ persekiojama Tatjana Narkevičienė spaudos konferencijoje Seime pateikė filmuotą medžiagą apie konkrečius smurtinius veiksmus Garliavoje, o prokuratūros ir policijos pradėtas bylas prieš gegužės 17-osios dalyvius Garliavoje ir prieš nepilnamečių rašytą žodį „Tiesos“ pavadino politinėmis. Siūlome susipažinti su šių moterų argumentais ir pateiktais įrodymais.

Skaityti daugiau...

Kai piliečiai – tik balastas valstybei

„Susidaro įspūdis, kad savo prigimtimi ir faktiniais darbais „partijos“ yra viena juridinė organizacija, kuri kaip chameleonas keičia spalvas. Būtent politinės partijos nenori išleisti iš savo rankų visuomenės ir valstybės resursų valdymo monopolio“.

Praėjusią savaitę Nepartinis demokratinis judėjimas Mokslų akademijoje surengė disputą „Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“. Regis, ir politikai susigriebė. Spaudoje ir televizijos debatuose užvirė diskusijos. Daug patoso, daug skambių žodžių, skirtingos nuomonės, bet vieningo supratimo, kaip ją stabdyti, lyg ir nerasta.

Skaityti daugiau...

A. Kuznecovaitė pakišinėja M. Žalimą

Dienraščių lyderis "Lietuvos rytas", kurio 34 procentai akcijų priklauso valstybei įsikūręs pačiame Vilniaus centre. Sunku suprasti ypatingą Lietuvos Ryto dienraščio dėmesį pedofilijos bylai ir jos peripetijoms. Nuo pat žudynių dienos 2009 spalio 5 d. šis dienraštis tiesiog monopolizavo šią rezonansinę temą, į priekines fronto linijas pasiuntęs galingas korespondentų pajėgas: du sunkiuosius žurnalistikos kulkosvaidininkus Rimvydą Valatką ir Evaldą Čiuldę bei dvi lengvąsias snaiperes, baltąsias pėdkelnes – Laimą Lavastę ir Astą Kuznecovaitę su būreliu epizodinių ginklanešiukų.

Skaityti daugiau...

Buvau teisus – ,,valstybininkai“ labai galingi

Sunku ir apsakyti tą būseną, kuri mane apėmė išgirdus, kad Generalinė prokuratūra ir vėl paskelbė savo seną pramaną apie mūsų tragiškai žuvusį saugumo pulkininką ir diplomatą Vytautą Pociūną. Jie tempė, tempė, tempė ir vis laukė, kol mes pamiršime.

Matosi, kad jie net nesiruošė keisti savo pozicijos. Kai toks Justinas Laučius paskubomis dar 2006 metais, akivaizdžiai lenktyniaudamas su tuomečiu NSGK vykusiu parlamentiniu tyrimu, dieną prieš mums baigiant savo tyrimą, pareiškė, kad V. Pociūnas pats iškrito per langą, man nesukėlė tokios nuostabos, kaip dabartinis verdiktas. Pašiurpau ir pasimečiau. Taigi, situacija valstybėje tik blogėja.

Skaityti daugiau...

Lietuviškas teisingumas pagal Kėdainius

Teisminė valdžia mums nuolat kala, kad privalome vykdyti bet kokį teismo sprendimą, nes kitaip sugrius teisinė valstybė ir prasidės anarchija. Vis dažniau šį motyvą atkartoja ir politinė valdžia, patikėdama, jog ant tokių pamatų laikosi valstybė.

Tačiau mūsų Konstitucija man leidžia tvirtinti, kad tai nesąmonė. Konstitucija, už kurią aš balsavau, man, piliečiui, suteikia teisę be jokių teismo sprendimų „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (3 str.).

Skaityti daugiau...