2008 m. liepos 23 d., Trečiadienis
Reklama / Advertisement
Logo
 
 
Aktualijos
Tėvynė mūsų
Lietuviai pasaulyje
Kultūra ir menas
Sportas
Jaunimo svetainė
Gyvenimiškos istorijos
Šalis, kurioje gyvename
Šeima
Religija
Redakcijos langas
Šis bei tas
Kalendorius ir renginiai
Mums rašo
Skelbimai
Informacija
Reklama
Redakcija
Reklama / Advertisement
 

Gyvenimiškos istorijos

 

Dvidešimt dveji metai kartu...

Esu jau 22 metus vedęs. Vieną dieną pažiūrėjau į savo žmoną ir sakau:
- Brangioji, prieš 22 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome automobilio, neturėjome televizoriaus, neturėjome pinigų ir miegojome ant iškleidžamos sofos.

Alfonsai (kirtis ant ,,o” )

Alfonsai (kirtis ant ,,o” )
Jei būčiau vyras, niekada nenorėčiau atsidurti jų — ,,alfonsų” (moterų išlaikytinių) padėtyje. Yra juk tokia rūšis stipriosios lyties atstovų — be sąžinės, savigarbos, gerai besijaučiančių, nesidrovinčių, jei juos išlaiko merginos ar moterys. (Tai netaikoma esantiems šeimoje, kai semiama iš bendro aruodo, kai vienas ar kitas daugiau ar mažiau į jį įdeda). Nieko nuostabaus, kai tikra draugė padeda finansiškai savo draugui, o šis būtinai kada nors pasielgs taip pat. Bet, kai koks sugyventinis ar meilužis, pretenduojantis į moters širdį, sąmoningai, egoistiškai naudojasi jos gerumu, nuoširdumu, juolab, kai provokuoja ją taip elgtis — gryniausia gėda.

JEI IŠTIKTŲ NELAIMĖ?!

— Būkit atsargūs! — Tikriausiai banalu būtų mokyti vienas kitą tokiu naiviu pasakymu. Mes juk suaugę žmonės, savarankiškai atsidūrę už tūkstančių kilometrų, perskridę Atlantą, įsikūrę įvairiose Amerikos valstijose, dar įvairesniuose didmiesčiuose…Didelė dalis trečiosios bangos imigrantų čia jau gyvena kelerius ar net keliolika metų. Turintieji          dokumentus (žaliasias korteles, studentų, darbo vizas ar net JAV piliečių pasus…) ramiai miega, jiems daugiau galimybių čia kabintis į gyvenimą – prašyti, reikalauti, ginti savo orumą, skųstis, ieškoti pagalbos, teisybės ir dar daugybė teisių. Mūsų tautiečiai, pažeidę vizų

ATSARGIAI - NUOMININKAI!

Daug lietuvių, išvykdami ilgam, palieka savo būstus kitų priežiūrai. Gerai, jei — artimie-siems ar bičiuliams, kuriais galima pasitikėti. Natūralu, kad nemažai išvykstančiųjų išnuomoja savo gyvenamuosius plotus laikinai — keliems mėnesiams ar metams, kol dirba toli nuo namų. Apie savo, draugų bei pažįstamų patiklumą, jų patirtus nuostolius, tikriausiai, ne vienas galėtume daug papasakoti. Kartais po gražiais nuomininkų apdarais ir šypsenomis slypi nešvari sąžinė, prarastas atsakomybės ir gėdos jausmas. Šios, žemiau aprašytos istorijos neišgalvotos. Gal tebus tai perspėjimas kitiems, ketinantiems užleisti savo namus, butus svetimiems, nepažįstamiems.

 
 
Reklama / Advertisement
 
 
Redakcija Reklamuokitės Archyvai Idėkite nemokamą skelbimą