Pirmininkauja Česlovas Juršėnas. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Prezidento grąžintas Pilietybės Įstatymo pakeitimo Įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2952. Pranešėjas – gerbiamasis A.Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Prašom.
A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Prezidento grąžintą Pilietybės Įstatymo projektą, išklausę Prezidento patarėjų nuomones, diskutavo ir priėmė sprendimą nepritarti Prezidento grąžintam Įstatymui. Balsavimo rezultatai: 2 komiteto nariai balsavo už pritarimą Prezidento grąžintam vetuotam Įstatymo projektui, penki balsavo prieš. Prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, kad yra norinčių kalbėti frakcijos vardu. Pirmasis frakcijos vardu kalbės gerbiamasis G.Steponavičius. P.Auštrevičius kažką nori pasakyti dėl vedimo tvarkos. Kol ateis gerbiamasis Gintaras, prašom, Petrai.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien jums visiems buvo išdalytas gerbiamosios Reginos Narušienės, kuri yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, laiškas. Mielieji kolegos, aš prašau jūsų sutikimo, kad suteiktumėte galimybę diskusijoje kalbėti gerbiamajai R.Narušienei ir išsakyti tuos argumentus, kuriuos nori pasakyti mums.
PIRMININKAS. Pagal Statutą turėtume balsuoti dėl šio pasiūlymo. Dabar kviečiu G.Steponavičių. Balsuosime, nes jau pakviečiau žmogų kalbėti. Aš negaliu vykdyti balsavimo.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Aš kalbu, kad dabar nuspręstumėte ir būtų aišku. PIRMININKAS. Jūs turite kalbėti.
G.Steponavičiaus kalba
G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimas prieš porą savaičių priėmė naujos redakcijos Pilietybės Įstatymą. Netrukus po to ir prieš tai pasigirdo įvairių balsų, teigiančių, kad Seimas užsiima popsu, prieš rinkimus nori įsiteikti rinkėjams ir panašiai.
Pažvelkime, ar iš tiesų Seimo balsavimas prieš dvi savaites turėjo tokias intencijas. Mano ir Liberalų frakcijos manymu, nieko panašaus. Seimas daugiau kaip pusantrų metų užtruko ieškodamas tinkamų sprendimų po to, kai 2007 m., tiksliau, 2006 m. pabaigoje, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo dalį iki tol galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatų pripažino prieštaraujančioms Konstitucijai.
Be kita ko, Seimas suvokia, kad Konstitucinis Teismas tiksliai ir aiškiai nesuformulavo vadinamųjų Konstitucijoje įtvirtintų išimčių arba atskirųjų atvejų sampratos. Ši diskrecija yra, buvo ir išliks Seimo rankose. Štai dėl šių priežasčių ir buvo darbuotasi darbo grupėse (ne viena tokia grupė buvo suburta ir premjero vardu, ir Seime), ir galų gale Seimas, suvokdamas ir matydamas Konstitucinio Teismo išaiškinimą, matydamas situaciją, susiklosčiusią pas mus, turiu minty Lietuvą, Lietuvos žmones, suformulavo labai daug atskirų atvejų manydamas, kad tie atvejai atspindi tiek mūsų Konstitucijos dvasią, tiek ir situaciją, kurioje esame atsidūrę.
Noriu pasakyti, kad pilietybės samprata, kaip ir daugelis kitų sampratų pasaulyje, kinta besikeičiant gyvenimui. Dar visai neseniai valstybių sienos buvo stipriai saugomos, o šiuo metu sienų Europoje beveik neliko. Štai jums pavyzdys, kad konceptuali sąvoka „valstybės siena”, dinamiškai vystantis pasauliui, kinta. Konstitucijoje irgi yra pasakyta: „Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.” Bet ar mes nepripažįstame, kad, įsigaliojus Šengenui, sienų de facto nebeliko? Tas pats yra ir su pilietybės samprata.
Pažvelkime, koks pasaulyje šiandien yra mobilumas. Natūralu, kad ir su tuo susijusi pilietybės teisinio statuso koncepcija, samprata yra fundamentaliai pakitusi. Jeigu anksčiau buvo kovojama tarptautiniu mastu sutartyse įtvirtinant, kad reikia vengti dvigubos pilietybės, šiandien situacija vėl yra dramatiškai pasikeitusi. Nėra manoma, kad dviguba pilietybė yra tai, kas neišsprendžiama kazuso prasme, teisinis dalykas. Kuo toliau, tuo daugiau pasaulyje yra dvigubos pilietybės atvejų.
Taip, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis įtvirtina nuostatą, susijusią su pilietybės institutu. Aš noriu pasakyti, kad turi būti vertinamos visos Konstitucijos nuostatos, bet ne tik išimtys ir atskirus atvejus reglamentuojanti dalis. Mes turime suvokti bendrą Konstitucijos dvasią. Pabrėžiu – Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Dar daugiau, kiekvienas Lietuvos pilietis pilietybę įgyja gimdamas. Taigi mes galime teigti, kad tai yra prigimtinė žmogaus teisė. Manau, kad kalbėdami apie atskirus atvejus mes, politikai, neturime bijoti prisiimti atsakomybės ir pasakyti, kad atskiri atvejai, įskaitant ir tokius atvejus, kaip Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių dvigubos pilietybės galimybė, mūsų supratimu, nėra visa apimantis atvejis. Taip, tai nėra pavienis, ant rankų pirštų suskaičiuojamas atvejis, bet tai nėra didžiąją dalį Lietuvos žmonių apimantis atvejis.
Šia proga dar galėčiau priminti, gerbiamieji kolegos, kad būtent šios organizacijos, Europos Sąjunga ir NATO, vertybine prasme yra homogeniškos organizacijos. Seime jau yra buvęs ne vienas precedentas, kai būtent šių šalių teritoriniu kriterijumi mes esame rėmęsi įtvirtindami žemės pardavimo klausimus užsieniečiams.
Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad aiškinant atskiro atvejo ir dvigubos pilietybės koncepciją negalima neatsižvelgti į istorinę migracijos situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva. Tai yra gana unikali, kartu ir grėsminga tautos išlikimo situacija. Primenu, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurios didžiausia proporcija gyventojų yra išvykę. Paskutiniais dešimtmečiais ta tendencija ypač yra didelė.
Todėl aiškinant atskirų konstitucinių vertybių koncepcijų turinį būtina teisingai įvertinti šių konstitucinių vertybių svarbą, santykį ir jų nepaneigti. Tvirto ryšio su labai didele tautos dalimi išlaikymo tikslas, vertybė yra labai svarbus argumentas, leidžiantis gana atvira sąvoka atskirais atvejais interpretuoti taip, kad tai yra nevyraujantys atvejai, pabrėžiu, jie neapima didžiosios mūsų tautos visumos.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad turime būti atsakingi ir nebijoti sprendimų, kurie atspindėtų ne tik šiandien Lietuvoje esančių žmonių, bet ir išvykusių lūkesčius. Tai yra lūkestis, beje, ir didžiosios dalies žmonių, kurie yra likę Lietuvoje, nes jie nori išlaikyti ryšį su savo žmonėmis, kurie yra užsienyje. Tai nėra bausmė, kad tie žmonės išvyko ir jiems neliks galimybės išsaugoti savo pilietybę. Priešingai, mes turime pasakyti, kad tie tiltai yra nesudeginti. Mes neturime savo žmonėms atsukti nugaros. Šiandieninis balsavimas iš esmės yra tai, ką mes turime patvirtinti, dėl ko mes balsavome prieš dvi savaites. Kolegos, manau, Prezidento veto gali ir turi būti atmestas žvelgiant į mūsų valstybės, į mūsų tautos ilgalaikę perspektyvą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Gintarui. Kadangi buvo paprašyta, kad būtų suteiktas žodis kalbėti Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei gerbiamajai Reginai Narušienei, tai aš kviečiu balsuoti, ar pritariame, kad penkias minutes Seime kalbėtų ponia R.Narušienė? Prašom balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria, kad Seimo posėdyje būtų leista kalbėti gerbiamajai R.Narušienei?
Už – 33, prieš – 2, susilaikė 5. Pakviesime į tribūną, tik dar ne dabar.
Dabar frakcijos vardu kalbės gerbiamoji I.Degutienė.
I.Degutienės kalba
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, lietuviai gyvena ne tik Lietuvoje. Aišku, globalizacijos proceso metu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai tapus arba sugrįžus į Europos šeimą, iš tikrųjų mes išsibarstėme po visą pasaulį. Mes išsibarstėme po pasaulį iki Antrojo pasaulinio karo, daug mūsų išvažiavo ir dabar. Taigi mes visi esame vienos šeimos vaikai, gyvenantys skirtinguose būstuose.
Šiandien didžiausia diskusija turbūt yra teisinė diskusija. Aš esu ne teisininkė, tačiau kalbu frakcijos vardu pasikonsultavusi su teisininkais. Konstitucijoje numatyta, kad atskirais atvejais Lietuvos piliečiai gali turėti dvigubą pilietybę. Pabrėžiu, atskirais atvejais. Bet kurio įstatymo priėmimo metu, tai yra teisėkūros proceso metu, pagal Konstituciją svarbiausią vaidmenį vaidina Seimas. Todėl Seimas ir tik jis gali ir turi nuspręsti, kas yra tie atskiri atvejai ir kokiais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Beje, tai savo nutarime pažymėjo ir Konstitucinis Teismas. Dėl atskirų atvejų gali būti ir buvo daug kalbama, svarstoma, ginčijamasi, bet po to tik Seimas, pabrėžiu, Konstitucijos įgaliotas, yra kompetentingas priimti sprendimą, t.y. įstatymą. Vėlgi pabrėžiu, dėl atskirų atvejų.
Tokį Pilietybės įstatymą Seimas, atsižvelgdamas į visas realijas bei istorines ir socialines aplinkybes, nepažeisdamas teisėkūros principų ir priėmė. Lietuvos Respublikos Prezidentas taip pat po įstatymo priėmimo pareiškė kai kurias pastabas, bet jos šiandieną gali sukelti abejonių ir ginčų.
Nedrįsčiau tvirtinti, kad priimtas įstatymas šiandieną yra tobulas. Sutinku, kad įžeidžiamai skamba žmonių, turinčių prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, skirstymas ir rūšiavimas. Tačiau, nepaisant to, kad dalies valstybių, kuriose šiandien gyvena lietuviai, naujasis įstatymas neaprėpė, tai buvo pirmas žingsnis į priekį, rodantis mūsų tautiečiams, gyvenantiems svetur, kad jie reikalingi Lietuvai, kad jie čia yra laukiami, kad jie nėra pamiršti. Mūsų pernelyg mažai, kad taip lengva ranka atsiribotume nuo savo žmonių. Kad ir netobulo, tačiau to įstatymo reikia jau šiandien, pabrėžiu, jau šiandien. Mes ir taip stipriai vėluojame jį priimti kasdien tuščiai ginčydamiesi. Mūsų tautiečių vaikai, gimę kitose valstybėse, gimsta kiekvieną dieną. Nejau turime ir toliau versti juos nebūti Lietuvos vaikais?
Gerbiamieji kolegos, vos ne kasdien turbūt kiekvienas iš mūsų (turime giminių, pažįstamų) gauname pranešimų, sulaukiame skambučių iš įvairių pasaulio vietų, iš kurių rašo mūsų tautiečiai. Mūsų tvirto apsisprendimo reikia šiandien. Būkime atsakingi, neleiskime Lietuvai ir toliau netekti savo vaikų, branginkime, saugokime juos ne žodžiais, o konkrečiu ir atsakingu veiksmu.
Todl Tėvynės sąjungos frakcija nesutinka, kad priimtas Seime Pilietybės įstatymas yra nereikalingas, pažeidžiantis Konstituciją. Mes manome, kad šiandieninis Seimas pagal Konstituciją šiame Pilietybės įstatyme ir numatė tuos atskirus atvejus, kai galima turėti dvigubą Lietuvos pilietybę, t.y. ir čia, ir svetur gyvenantiems mūsų tautiečiams. Kviečiu visus nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Irenai. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti gerbiamąjį V.Karbauskį. Ruošiasi A.Matulevičius.
V.Karbauskio kalba
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš turėčiau pritarti daugeliui prieš mane kalbėjusių kolegų minčių, nes tai yra mums, Lietuvos piliečiams, gyvenantiems čia, Lietuvoje, ir lietuviams, gyvenantiems kitose kraštuose, labai skaudus ir opus klausimas. Tačiau Naujosios sąjungos frakcija, pripažindama dvigubos pilietybės reikšmę ir svarbą lietuvių kilmės piliečiams, taip pat akcentuodama, kad konstitucinį pilietybės reguliavimo principą nustato Konstitucija, taip mano ir Prezidentas, vetuodamas šį įstatymą. Prezidento veto mūsų frakcija palaiko, nes Prezidentas, teikdamas veto, išsprendžia vieną labai svarbų klausimą – konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Kaip mes galime žiūrėti tautiečiams į akis, klausyti jų balso, tarkim, gyvenančių Ukrainoje, Venesueloje, Australijoje, kuriems galimybę turėti dvigubą pilietybę lyg ir atimta. Tai iš tikrųjų yra skaudu, aš pats gavau ne vieną laišką ir ne vieną skambutį būtent iš tų šalių, kuriose gyvenantys lietuviai antros pilietybės, Lietuvos pilietybės negali turėti. Todėl mūsų frakcija pritaria Prezidento veto ir kviečia visus Seimo narius taip pat pritarti Prezidento veto.
Dar vienas dalykas yra labai svarbus. Jeigu kalbame apie teisinius dalykus ir sakome, kad tik Konstitucijoje yra nustatomas dvigubos pilietybės klausimas, teikdami tokias formuluotes, kad Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitur ir turintys kitą pilietybę galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę, tai yra išskirtiniai atvejai. Šiandien šis mūsų priimtas įstatymas suteikia masinius atvejus. Mes tada turėtume teisiškai spręsti tą klausimą.
Dar 2007 m. Naujosios sąjungos frakcija yra pateikusi Seimo nutarimo projektą skelbti referendumą dėl šio klausimo. Tik referendumas gali keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuriame būtų galima įteisinti dvigubą pilietybę, bet šis klausimas iki šiol nėra sprendžiamas. Jeigu mes norime taip daryti, turime grįžti prie šio klausimo. Išsprendus šį klausimą nereikėtų įstatyme numatyti tokių plačiai paplitusių reiškinių, nors jie turėtų būti išskirtiniai.
Dar kartą kviečiu Seimo narius, likusius salėje, jų labai mažai, bet vis dėlto tikiuosi, kad šie likę Seimo nariai supras Prezidento mintis ir pritars jo veto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Mišrios Seimo narių grupės vardu kalbėti gerbiamąjį A.Matulevičių. Tada kviesime gerbiamąją R.Narušienę.
A.Matulevičiaus kalba
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tikrai nebūtų ko kalbėti, nes ir taip klausimas aiškus, jeigu Ekscelencija Prezidentas jo labiau nesupainiotų. Tarp kitko, antra savaitė, kaip Ekscelencija Prezidentas vis teikia Seimui labai originalius sprendimus, lygiai taip pat dėl Pilietybės įstatymo. Jeigu mes nepamiršime nesenos istorijos, atsiminkime buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį, kuris praėjusią savaitę sau leido pasakyti, kad Seimas . Aš nutylėsiu, padėsime daugtaškį šioje vietoje, bet jis labai nepagarbiai atsiliepė apie Seimą. Jis tai darydavo ir būdamas anose pareigose.
Žinoma, mes patys kalti, kad leidome, kad su mumis taip elgtųsi. Truputį per vėlai Seimas susizgribo. Konstitucinis Teismas su pilietybe įsipainiojo į politikavimą. Tarp kitko, pats E.Kūris dalyvaudavo politinėse laidose ir labai gynė šią vadinamąją jo koncepciją. Bet kas pasakys, ar kam nors sėdint tam tikruose kabinetuose nenukrito žvaigždutė už tokius lietuviškus sprendimus, kai formaliai pervažiuojama per žmonių likimą. Man atrodo, kad kai jis pasakė, kad neatleisdamas Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus (aš cituoju E.Kūrį) Seimas pervažiavo per Konstituciją, perfrazuodamas E.Kūrį pasakysiu, kad, ko gero, jo vadovaujamas Konstitucinis Teismas pervažiavo per Lietuvos tautos baisią ir skausmingą istoriją.
Juk atskiri atvejai, kurie paminėti Konstitucijoje, nebūtinai atskiras žmogus. Tai atskiri mūsų žiaurūs atvejai, kai žmonės iš Lietuvos buvo išvežti per prievartą, kai jie bėgo nuo okupantų ir atsidūrė kitose valstybėse. Ten gimė jų vaikai, susikūrė šeimos ir jie turėjo ten gyventi, bet jie nenori nutraukti savo saitų su tėvyne Lietuva. Kodėl mes leidžiame kuriai nors saujelei žmonių manipuliuoti šventais dalykais ir suformalizavus visą šį klausimą sakyti, kad negalima padaryti tokio įstatymo, kuris nėra idealus.
Šis Pilietybės įstatymo variantas nėra idealus, bet jis yra žingsnis į priekį bandant ištaisyti tą baisią skriaudą, kuri padaryta jau nuo 1990 m. Kaip galima mūsų mažą tautą skaldyti į atskirus gabaliukus? Niekas geriau nepasitarnautų priešui. Mūsų yra labai nedaug, bet pažiūrėkite, kaip nuolat mes esame pjudomi ir visą laiką norima mus padaryti kažkokia pseudo, vienas kito nekenčiančia tauta. Tokį įvaizdį mums bando primesti. Ar tai darome mes patys, ar mes tiesiog apsimetame, kad to nesuprantame, kad tai daroma specialiai, nes lietuvių tauta išimtinai yra darbšti ir netgi po didelių sugriovimų labai greitai atsitiesia.
Todėl aš siūlyčiau, kolegos, šiandieną atmesti bet kokias ambicijas: partines, grupines ir atmesti Prezidento veto. Mano supratimu, iš tikrųjų jį vedžiojo ne ta geroji ranka ir ne geroji dvasia, apie kurią dažnai mėgsta kalbėti Konstitucinio Teismo atstovai. Turi būti ta lietuvių dvasia, ta geroji mūsų mažos tautos dvasia, nes Europos tautos, pavyzdžiui, kaip italų tauta, kviečia paimti pilietybę, grįžti nebūtinai grįžti, bet agituoja, kad žmonės taptų tos didelės tautos, Italijos piliečiais, nors jie yra kitų valstybių piliečiai.
Apie ką mes šiandien kalbame? Kodėl mes būtinai matome tą formalią kieno nors išsigalvotą raidę? Kai nereikia, tada mes sugalvojame įvairias dvasias. Taip ir perrašoma Konstitucija. Bet šiuo atveju ne Konstitucijos reikalas. Šiuo atveju yra perbraukiami žmonių gyvenimai ir tautos ateitis, ir tautos likimas.
Man atrodo, šiandieną Seimas turi priimti labai rimtą ne tiek teisinį, kiek moralinį, dvasinį sprendimą ir atmesti Prezidento veto. Tada Seimas bus vertas tautos atstovybės vardo. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš matau, yra užsirašę trys „Tvarkos ir teisingumoę frakcijos Seimo nariai, bet taip suprantu, kalbėsite individualiai. Taip? Tada, jeigu jūs nepyksite, aš kviesčiau kalbėti gerbiamąją R.Narušienę. Po to vienam iš jūsų, nes laikas jau bus pasibaigęs.
Gerbiamoji Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė R.Narušienė. (Balsai salėje) Iki 5 minučių.
R.Narušienės kalba
R.NARUŠIENĖ. Dėkoju jums už galimybę kreiptis į jus šiandieną. Užsienio lietuviams šiandien yra labai svarbi diena, ir šiek tiek apgailestauju, kad nėra labai daug jūsų šioje salėje. Mums pagrindinis ir svarbiausias mūsų gyvenimo įvertinimas yra mūsų pilietybė, tai yra Lietuvos pilietybė. Aš apeliuoju šiandieną į kiekvieną iš jūsų, į jūsų sąžinę, į jūsų gerumą leisti užsienio lietuviams palaikyti tą savo lietuvišką pilietybę, prigimtinę teisę. Gimėme lietuviai, esame lietuviai ir norime jais būti.
Mes esame viena tauta, viena šeima. Dažnai mums nepatinka vienas ar antras vaikas, bet jis yra mūsų vaikas, dalis mūsų tautos. Kiekvienas pilietis turi būti labai svarbus Lietuvos tautai, jis turi būti gerbiamas. Nepraraskime jų, neatskirkime nė vieno lietuvio iš šios tautos, prašau. Tai mums yra labai svarbu. Lietuvą mylėjome ir mylėsime, pilietybė mums yra svarbi.
Leiskite man dar adresuoti kai kuriuos teisinius klausimus, nes aš pati esu teisėja. Visus šiuos argumentus mes girdėjome tuos šešis mėnesius, kai dirbome Seimo darbo grupėje. Nieko nauja Prezidentas nepateikė. Mes kiekvieną šitą Prezidento nepasitenkinimą apsvarstėme iš anksto, nes žinojome, kad gali būti iškeltas. Atskiri atvejai yra atskiri atvejai. Ne vienas, kaip anksčiau buvo, bet dabar yra aštuoni. Visi tie aštuoni yra pateisinami, teisiniai. Prezidento patarėjai sako, kad ne, tai prieštarauja Konstitucijai. Kai kurie jūsų Seimo nariai, kurie yra teisininkai, su tuo nesutinka, kiti Lietuvos ekspertai, teisininkai, advokatai, teisėjai irgi nesutinka. Ne jūsų atsakomybė nuspręsti, kas yra už ar prieš Konstituciją. Tai yra Konstitucinio Teismo, ne šio Seimo, sprendimas, ne jūsų kompetencija. Matyt, yra skirtingos nuomonės. Gerbiame visas. Bet nejaugi jūs šiandien galite nuspręsti, kas yra prieš ar už Konstituciją? Darbo grupės sprendimas, kuris buvo padarytas ir pateiktas tame projekte, jau patvirtintas. Tas sprendimas atitinka Konstituciją, mūsų nuomone. Ten buvo teisėjų ir teisininkų. Mes pateikėme jums, kad neprieštarauja Konstitucijai, ir prašome, kad jūs patvirtintumėte tą projektą. Noriu pasakyti dar keletą pastabų. Kai tauta prieš vienerius metus buvo apklausa, pritarė, kad tiems, kurie gimė Lietuvoje, turi būti išlaikyta Lietuvos pilietybė. Tai tautos valia. Seimas birželio 30 d. taip pat pritarė ir 78 Seimo nariai balsavo už. Niekas nuo to laiko nepasikeitė. Ir paskutinis. Pats Prezidentas, teikdamas savo pataisas sakė: na, aš netikiu, kad taip galima daryti, bet turiu taip daryti. Jis nori, kad kiekvienas lietuvis, kuris pilietybę įgijo gimdamas, liktų Lietuvos pilietis, ir tą mes norime įvykdyti šiuo jūsų įstatymu. Jis nėra idealus. Taip, daug ką galima pakeisti ir dar bus laiko pakeisti, bet atidėdami šiandien jūs padarysite žalą ne vien tik sau, Lietuvai, bet ir užsienio lietuviams. Todėl labai nuoširdžiai prašau patvirtinti tą įstatymą, kurį birželio 30 d. jūs priėmėte 78 balsais. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai R.Narušienei. Kviečiu Seimo narį gerbiamąjį J.Veselką, ir tuo baigsime. Jis pasakė, kad jūs susitarėte, kad kalbės J.Veselka. (Balsai salėje) A, jūs su P.Gražuliu susitarėte. Tada gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Julius irgi būtinai norės? Bet laikas jau baigiasi, turėsime balsuoti. Prašom.
E.Klumbio kalba
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu pažiūrėtume istoriškai, tai su Lietuvos Respublikos pilietybe, aš taip šiurkščiai pasakysiu, yra vieni nesusipratimai ir tragedijos. Aš noriu jums priminti 1989 m. Lietuvos TSR pilietybės įstatymą, kuriuo visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai buvo paskelbti Lietuvos TSR piliečiais ir visi tie žmonės, kurie gyveno iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos teritorijoje. Tai buvo didžiausias absurdas padarytas. Štai tada ir prasidėjo ta didžioji mūsų pilietybės tragedija. Ji keitėsi, buvo įvairiai sukama ir t.t. K mes dabar turime?
Turime tai, kad niekaip negalime išspręsti to dvigubos pilietybės instituto klausimo. Pagal logiką, pagal visų logiką, jis turėtų būti nuosekli tąsa to, kas buvo iki 1940 metų. Koncepcija, kuri buvo iki 1940 metų, jeigu mes pripažįstame valstybės tęstinumą, iš esmės turėtų būti ir toliau. Dar kartą sakau: aš tada buvau prieš tą Pilietybės įstatymo variantą, koks buvo priimtas. Aš laikausi ir laikiausi tos nuomonės, kad dvigubos pilietybės instituto išplėtimas prieštarauja mūsų Konstitucijai.
Dabar mes turime kiek kitokią situaciją. Negaliu sutikti su prieš tai kalbėjusiais, kad mes turime priimti kad ir netobulą, bet reikalingą įstatymą. Mes turime siekti, kad tas įstatymas atitiktų tas realijas, kurios yra dabar. Antra vertus, mes turime stengtis, kad įstatymas atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimus.
Noriu pabrėžti dar vieną dalyką, kuris ir šiandien čia buvo maišomas, kad pilietybė yra santykis ne su tauta, pilietybė yra santykis su valstybe. Mes negalime kalbėti, kad jeigu mes nesuteiksime dvigubos pilietybės žmonėms, tai jų santykis su tauta nutrūks. Jokiais būdais! Ne pilietybė lemia santykį su tauta. Mes, šioje situacijoje kalbėdami apie pilietybę, išplečiame. Kalbėdami apie Lietuvos Respublikos piliečius, bet ne lietuvius, juos tarsi įtraukiame tarp lietuvių. Tai yra didelis principinis skirtumas.
Taip pat noriu dar pabrėžti, kad geriausias pavyzdys yra Izraelis, kur labai aiškiai, labai griežtai yra pasakyta, kad Izraelio pilietis negali būti kitos valstybės pilietis, nors pasaulyje žydų tikrai yra kur kas daugiau negu pačiame Izraelyje. Jie labai aiškiai pasako, kas yra tautybė ir kas yra pilietybė. Man šioje situacijoje Izraelio pavyzdys yra labai svarbus, bet.
Aš tikrai nepritariu Prezidento veto. Nepritariu dėl to, kad Prezidento veto dar labiau pagilina tą skirtumą tarp lietuvių, kuriems bus galima suteikti dvigubą pilietybę, tai yra tų, kurie gyvena NATO šalyse, Europos Sąjungos šalyse, ir tų lietuvių, kurie gyvena šalia mūsų – Baltarusijoje, lietuvių, kurie amžiais gyvena šioje teritorijoje, Karaliaučiaus srityje. Šitie žmonės negalės turėti dvigubos pilietybės. Aš manau, tai yra pats didžiausias Prezidento dekreto trūkumas, todėl aš kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, būdamas iš principo prieš tokį dvigubos pilietybės traktavimą, atmesti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Juliau, gal atsisakytumėte, nes mes jau viršijome laiką? Ar leidžiame, gerbiamieji? (Balsai salėje) Išsiskyrė nuomonės. Gal leidžiame, paskutinis žmogus, na, negražu. Prašom.
J.Veselkos kalba
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip gera būti tribūnoje, kai žinai, kad tie visi užsienio vaduotojai už tave nebalsuoja. Tada gali objektyviai nagrinėti. Tie, kurie gaudo vaduotojų balselius, tai jie negali, nes nori vieno.
Štai dabar klausau – visi dvigubos pilietybės atstovai apeliuoja į verkšlenimą, į užuojautą: štai kokie mes geri, duokite mums dvigubą pilietybę. Gerbiamieji kolegos, pilietybės yra dvi dalys: pirma – teisės, antra, na kiek ne prastesnė, – pareigos. Teisės ir pareigos. Tie, kurie verkšlena dėl dvigubos pilietybės. Kolegos, kas būtų, jeigu visa Lietuva būtų pasekusi tais, kurie pabėgo iš Lietuvos? Kokią mes šiandien pilietybę dalytume? Kodėl mes tada primindami, kad Lietuva išliko ir atkovojo nepriklausomybę, nes čia liko lietuviai, kovojo, dirbo ir atkūrė Lietuvą todėl, kad stovėjo čia gyvenančių minios, o ne ten verkšleno kur nors ar priiminėjo rezoliucijas. Taigi skaitau Konstitucijos 139 straipsnį: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Atsiprašau, kurie turi dvigubą pilietybę, jų du tokie patys reikalavimai. Jiems palikta teisė pasirinkti, ar pagal tą pilietybę ginti tėvynę, ar pagal tą pilietybę ginti, o mums viena – šią ginti, tą, kurioje mes gimėme, augome ir gyvename.
Toliau. Atsiminkite, karo atveju bus paskelbta mobilizacija. Kas bus pirma mobilizuoti? Mes. O ten jie galės pasirinkti – atvykti ar neatvykti. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie skelbia dvigubą pilietybę, aš analizavau, kad, pirma, tai pažeistų lygias teises gyvenantiems čia ir dvigubą turintiems kitiems. Tai viena.
Antras dalykas. Jeigu jau taip būtinai norite dvigubos pilietybės, siūlau paprastą sprendimą – pardavinėti pilietybę. Pavyzdžiui, kiekvienais metais skelbti aukcioną, kas nori įsigyti papildomai Lietuvos pilietybę. Kiek mes gautume pinigų ir kiek galėtume plėtoti ekonomiką! Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Prezidento veto ir pirmiausia pilietybė yra pareiga. Todėl siūlau balsuoti už tai, kad mes sukūrėme Lietuvą, mes ją išpuoselėjome ir mes už ją atsakome, o visiems kitiems suteikti pasirinkimo teisę. Tad ir pasirinkite Lietuvą ar kitką.
Dar. Nenoriu, kad man užsieniečiai išrinktų Lietuvos Respublikos Prezidentu. Tai išimtinė mūsų, čia gyvenančių, teisė.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Veselkai. Visi diskusijoje dalyvavę kalbėjo. Dabar žiūrime į norinčius kalbėti dėl motyvų. Nuomonė už – gerbiamasis G.Šileikis, palaikantis Prezidento dekretą. Taip?
G.ŠILEIKIS (LSF). Ne, įstatymą, kad būtų priimtas įstatymas.
PIRMININKAS. Aš specialiai paklausiau, kad suprastumėte, kas už, tas už įstatymą, kas kalbės prieš, kad kalbėtų.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dėl pagarbos kiekvienam lietuviui, kur jis gyventų, ar Lietuvoje, ar kaimyninėje valstybėje, ar bet kurioje tolimoje šalyje, mes turtume, kaip parlamentas, kaip valstybė, parodyti tikrą, nuoširdžią, atvirą pagarbą. Tikrai kiekvienas lietuvis to yra nusipelnęs. Jau anksčiau Liberalų sąjūdis yra siūlęs, turėjome galimybę referendumą surengti kartu su savivaldos rinkimais. Deja, nebuvo pritarta tai minčiai. Manau, būtume išsprendę šį klausimą ir nereikėtų mums dabar ieškoti įvairiausių išimčių ir įstatymų apėjimo, ir panašiai. Tiems kolegoms, kurie sako, kad bus diskriminuojami kitose šalyse gyvenantys lietuviai, norėčiau priminti, kad mes esame priėmę aiškią nuostatą, kad tarpvalstybinės sutartys su kitomis šalimis, kurios nėra NATO narės, kurios nėra Europos Sąjungos narės, mes turime galimybę pasirašyti dvišalį susitarimą ir taip pat jiems suteikti pilietybę. O dabartinis mūsų kelias, manau, būtų labai gražus, vieningas: Žalgirio dienos proga viso pasaulio lietuviams pasakyti, kad jūs esate čia, Lietuvoje, gerbiami, laukiami ir mylimi. Siūlau Prezidento veto atmesti ir šį įstatymą laikyti priimtu tokį, kokį Seimas jau vieną kartą yra priėmęs ir balsavęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar gerbiamasis E.Klumbys. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote? Gerai. Tada gerbiamasis K.Daukšys. Irgi nėra. Gerbiamasis A.Dumčius. Jūs už Prezidento veto. Taip? Pirmiausia pasakykite, už ką kalbate.
A.DUMČIUS (TSF). Duokite žodį. Kodėl nepritariu Prezidento parengtam Pilietybės įstatymo pakeitimui ir darbo grupės pateikto įstatymo atmetimui? Juk Lietuvos piliečių rinktas Seimas turi teisę patvirtinti savo verdiktą įvairiais įstatymų klausimais, ypač ginant tautiečių prigimtinę pilietybės teisę neatsisakant kitos valstybės pilietybės, kuri gauta susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms. Pavyzdžiui, gimus kitoje šalyje, pabėgus nuo okupacinių režimų ir panašiai. Manau, kad gyvenimas turėtų priversti ateityje, tarp jų ir Konstitucinį Teismą, patikslinti dirbtinai sukurtus terminus, apie kuriuos jau čia kalbėjo. Pavyzdžiui, „atskiras atvejis”, „reta išimtis”, Prezidento „paplitęs reiškinysę ir t.t. Mes esame labai maža, išblaškyta tauta ir mūsų žmonės turėtų susikaupti į vieną vietą. Mes juos turėtume ginti turėdami ir kitų tautų pavyzdį. Mes vis dėlto esame tūkstantmečio valstybė.
Dabartinis įstatymas, manau, nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Kodėl? Todėl, kad tame įstatyme, kuris parengtas darbo grupės, yra numatyta, kad galima sudaryti sutartis su šalimis, kuriose yra mūsų žmonės, tos valstybės piliečiai, bet jiems galima būtų suteikti pagal sutartį ir Lietuvos pilietybę. Taigi kviečiu, kolegos, nepritarti Prezidento siūlomam įstatymo atmetimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Gerbiamasis P.Auštrevičius. Kaip aš suprantu, tokia pat nuomonė? Jeigu tokia pati nuomonė, tada turiu leisti kitam. Gerbiamasis A.Čaplikas – nuomonė prieš.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ilgai mes turėjome diskusijų ir Liberalų centro frakcijoje, ir partijoje, kaip vis dėlto elgtis toje situacijoje. Lyg ir politinės emocijos ar artėjantys rinkimai sako, kad Seimo pasirinktas variantas buvo teisus, tačiau vėlgi Prezidentas, mano manymu, mums truputėlį suteikė progos atsikvošėti. Gaila, kad tie iniciatoriai, kurie šiandien remia dabar jau Seimo priimtą įstatymą ir kalba prieš Prezidento veto, nepadarė to, ką turėjo padaryti – įregistruoti Konstitucijos pataisą, jeigu iš tikrųjų pasisako už dvigubą pilietybę. (Kažkodėl, matot, net negali paremti Prezidento. Štai kokios pinklės Seime pasidarė!) Šiuo atveju, jeigu iniciatoriai iš tikrųjų nuoširdūs ir kalba apie tai dvejus metus, kad reikia Lietuvai dvigubos pilietybės ir tai yra būtina, ir privaloma, užuot tuščiai virpinus orą, reikėjo įregistruoti Konstitucijos pataisas. Šiandien esant tokiam sutarimui jos būtų buvusios priimtos ir nebūtų buvę šiandien šių problemų. Manau, Prezidentas yra teisus primindamas mums, kad net artėjant rinkimams, kad net kylant norui pasirodyti superpatriotu ar savo tautos mėgėju ar mylėtoju, yra Konstitucija, yra įstatymai, kurių privalu laikytis, ir niekur čia nedingsi.
Keisčiausias argumentas, šiandieną girdimas Seime, – aš lyg ir remčiau Prezidentą, bet neremiu todėl, kad tai teikia Prezidentas. Ne todėl, kad mums pasiūlė teisingai, bet kažkodėl kyla noras įspirti V.Adamkui. Štai šiandien Seime dominuojanti tendencija yra akivaizdi. Todėl aš remiu Prezidentą ir, manau, jis yra teisus. O šalininkams ir norintiems valstybėje įteisinti dvigubą pilietybę reikia keisti Konstituciją.
PIRMININKAS. Dabar kurie užsirašė kairėje pusėje, aš taip suprantu, jūs kalbėsite prieš dekretą, o užsirašėte už. Ne? Gerai. Prašom. P.Auštrevičius. Duodame.
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai pasiklausai jūsų kalbų, tikrai net pamiršti, ką turėjai pasakyti. Aš nežinau, kaip jūs taip sugebate sumaišyti protus ir savaip sustatyti eiles? Pasiklausius jūsų, po žiemos eina ruduo, o ne atvirkščiai.
Mielieji kolegos, grįždamas prie pagrindų ir galbūt prie tos tvarkos, kaip mes ir užsirašėme. Mes turime savo logiką ir vadovaujamės Seimo statutu, o ne, ačiū Dievui, posėdžio pirmininkų norais ir sumanymais ir kokiom nors preferencijom dalinant pasisakymų vietas.
PIRMININKAS. Kalbėkite iš esmės, gerbiamasis Petrai! Jūs kalbate jau ne pagal Statutą.
P.AUŠTREVIČIUS. Dieve mano! Aš nežinau, kada jau pas jus Statutas prasideda ir baigiasi, posėdžio pirmininke.
Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad klausaisi kalbų ir tampa aišku, kad ne visi skaitė įstatymą. Iš tikrųjų apibrėžti aštuoni pilietybės atvejai ne visiems yra žinomi. Mielieji kolegos, jeigu mes būtų skaitę įstatymą, galbūt nekiltų nereikalingų interpretacijų ir nereikalingų baimių. Aš sakiau ir sakau dabar, taip, šis sprendimas kompromisinis, bet ar mes turime geresnį netgi laiko atžvilgiu, ar mes turime sprendimą, kuris be referendumo galėtų atitikti tuos lūkesčius, kuriuos mes patys taip smarkiai kūrėme šioje valstybėje? Todėl man yra ganėtinai keista taip dažnai girdėti apeliacijas į kitų valstybių pavyzdžius.
Gerbiamajam E.Klumbiui pasakysiu taip: kai mes būsime tokie protingi kaip žydai, tada ir elgsimės taip, kaip jie. Tačiau kol kas diskusijos rodo, kad mes elgiamės kitaip. Vadinasi, kitų valstybių pavyzdžiai nebūtinai aritmetiškai perkeliami į Lietuvą. Mes turime ieškoti tokio sprendimo, kuris geriausiai atitinka keliamus reikalavimus.
Šiandien, Žalgirio mūšio dieną, aš pasakysiu taip: jis tęsiasi, bet šį kartą tęsiasi dėl tautos vientisumo pilietybės atžvilgiu. Laimėkime šį mūšį pasakę, kad tas įstatymas, kurį mes palaikėme, turi būti palaikytas dar kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Matyt, gerbiamasis J.Veselka kalbės prieš, nors yra užsirašęs už dekretą, taip? (Balsai salėje) Nematau. Gerbiamasis Veselka, jūs kalbėsite už dekretą ar prieš? Už. Prašom. Jungiam gerbiamajam J.Veselkai, kuris kalbės už dekretą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš vėl girdžiu tuos pačius žodžius – konsoliduosim tautą. Klausimas, kodėl išvaikėte pusę milijono žmonių iš Lietuvos? Antra. Prezidento veto visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir visiškai atitinka tai, ką išaiškino Konstitucinis Teismas. Todėl, gerbiamieji, jeigu mes gerbiame savo Konstituciją ir kitus būtinus dalykus, turime palaikyti Prezidento veto. Aš siūlau gerbti Konstituciją ir Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kaip suprantu, gerbiamoji Vilija – prieš Prezidento veto. Prašom. Gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Aš užsirašiau reaguodama į jūsų komentarus, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tačiau yra sunku nereaguoti ir į kitų kolegų kalbas. Iš tiesų keista, kad toks fundamentalus klausimas kaip pilietybės klausimas kalbose siejamas su artėjančiais rinkimais, noru kam nors įtikti, kam nors įspirti arba kai yra bandoma įžeisti lietuvius, gyvenančius kitose valstybėse. Tiems, kam nepatinka „vaduotojaię ir kieno nors kalbos, man labai gaila tai sakyti, dar vis turi stalininį prieskonį, norėčiau priminti, jog tie patys „vaduotojaię yra ir jūsų galbūt anūkai, kurie dabar gimsta Airijoje, Anglijoje ir kitose valstybėse. Jeigu šiandien mes lengvabūdiškai pritartume Prezidento veto, atsižvelgę vien į puristinius teisinius argumentus, tai tikriausiai ilgam prarastume tuos vaikus, kurie gimsta ir mišriose lietuvių šeimose, kuriuos labai noriai priima kitos tautos. Tarkime, jiems visiems be išimties labai lengva tapti latviais, tačiau lietuviais kur kas sunkiau.
Manau, kad mes neturime per daug lietuvių, neturime per daug tautos. Todėl aš siūlau patvirtinti įstatymą tokį, kokį mes buvome priėmę. Tobulų įstatymų nebūna. Tikiu, kad naujai susirinkęs Seimas galbūt ką nors peržiūrės, galbūt ką nors pakoreguos, tačiau atmesti daugelio žmonių lūkesčius motyvuojant tuo, kad jie už ką nors balsuos arba nebalsuos, sakyčiau, yra aukščiausio lygio politinis cinizmas. Kolegos, jauskime atsakomybę už savo tautiečius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Prezidentas pateikė savo veto siūlymus, kurie iš tikrųjų palieka tuos esminius dalykus, dėl ko nuo pat pradžių buvo kalbama, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą reikia pakeisti įstatymą. Tai dėl mūsų piliečių vaikų, nesvarbu, kur jie būtų gimę, ar Lietuvoje, ar ne Lietuvoje, dėl mūsų piliečių, kurie ne savo valia atsidūrė svetimoje šalyje, tai tremtinių, politinių kalinių, jų palikuonių ir tų, kurie pokario metais buvo priversti išvykti bėgdami nuo represijų. Tie dalykai lieka.
Mano manymu, tai esminiai dalykai. Jeigu šiandien mes neva įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą smarkiai praplėtėme, netgi ne pravėrėme duris, o atlapojome vartus 180 laipsnių tose valstybėse, kur, mano manymu, niekaip negalima sieti pilietybės įgijimo, šiuo įstatymu pilietybė faktiškai padaryta preke. Negalima pilietybės laikyti preke, negalima manyti, kas už tai man bus. Prisiminkime Džono Kenedžio žodžius: „Neklausk tėvynės, ką ji tau duos, paklausk, ką tu gali duoti tėvynei”. Tais atvejais, kai asmuo bus dviejų ar trijų valstybių pilietis, kai ateis laikas, štai prieš tai svarstėme krašto apsaugos, šalies gynybos klausimus, kokią valstybę jis eis ginti?
PIRMININKAS. Laikas, Juliau.
J.SABATAUSKAS. Siūlau balsuoti už Prezidento veto.
PIRMININKAS. Keturi kalbėjo prieš ir trys už. Dar gerbiamasis R.Šukys. Kaip suprantu, už Prezidento veto, taip? Prašom. Paskutinis.
R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Kolegoms, kurie nelabai supranta, kas atsitiktų, jeigu Prezidento veto nebūtų pritarta. Jeigu įsigaliotų įstatymas, kurį Seimas buvo priėmęs, būtų įveiktas Konstitucinio Teismo nutarimas. Tokiu atveju įstatymas, jeigu jis kada nors Konstituciniame Teisme vėl būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, būtų pripažintas negaliojančiu nuo pat jo priėmimo. Negalioja toks aktas, tai yra tiesiogiai pasakyta Konstitucijoje. Vadinasi, visi susikūrę teisiniai santykiai, t.y. šeimos santykiai, turtiniai santykiai, nuosavybės santykiai, visa tai taptų neteisėtais dalykais ir užsisuktų labai daug bylų, žmonės dėl to patirtų realią žalą ir, manau, Seimas būtų už tai atsakingas. Todėl reikia pritarti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. 167 straipsnis. Ar reikia priminti? Nereikia. Viskas tas pats, kaip dėl ankstesnio įstatymo projekto. Pasiruoškime ir balsuosime. Šio straipsnio 1 dalis skamba taip: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.” Visi supratote? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, kurį buvome priėmę, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji, vyksta balsavimas.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 16, susilaikė 20. Nepritarta.
Einame toliau. Skaitau: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.” (Balsai salėje) Vyksta procedūra, gerbiamasis Žiemeli, neagituokite. Balsą įskaityti? Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Įskaitykite mano balsą už, nesuveikė mano kompiuteris.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerai. Gerbiamieji, procedūra aiški: balsuojame, ar priimame įstatymą su Prezidento pataisomis. Balsuojame. Vyksta balsavimas, ar priimame įstatymą su Prezidento pataisa. Prezidento pataisa siūlo atmesti. Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimas. Balsavo 82. Už – 65, prieš – 10, susilaikė 7. Priimta su Prezidento pataisomis.
Replika po balsavimo. Gerbiamasis J.Karosas. Prašau.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų situacija gana komplikuota problemos prasme. Bet aš noriu pasakyti: kas buvo tos Konstitucijos autoriai, kurie Konstitucijoje padarė tokį įrašą? (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys – replika po balsavimo.
R.J.DAGYS (TSF). Galiu atsakyti: ne autorių problema, o dalies mūsų teisininkų mėginimas interpretuoti taip, kaip jiems patinka, įdiegti į mūsų galvas tokį savo supratimą, koks patinka jiems, ne kam nors kitam. Aš girdėjau iš pono J.Sabatausko tokių šedevrų, kad visuotinis turto deklaravimas prieštarauja Konstitucijai, iš pono R.Šukio girdėjau, kad KGB rezervas neegzistavo, nes neturime originalų. Tai tokie žmonės interpretuoja Konstituciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikas baigėme. Darbotvarkės 1-12 klausimas Nr.XP-2877 (tai trečiasis Prezidento grąžintas įstatymas) – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų.” (Balsai salėje) Prašau? Kas dabar? Einame pagal darbotvarkę. (Balsai salėje: „Pertrauka.”) Teisingai. Man dar toli iki pertraukos. Tai darome pertrauką ar pabandome tą trečiąjį grąžintą Prezidento įstatymą? (Balsai salėje: „Pertrauka.”) Pertrauka? Vieningai. (Balsai salėje)
Rytinis posėdis baigtas. Iki 15.10 val. (Balsai salėje) 15.10 val. Buvo numatyta 30 min. Ar spėsite iki 15 val.? (Balsai salėje: „Taip.” ) 15.10 val.
|
