Danguolė Varnienė, XIII išeivijos Tautinių šokių šventės vadovė: „Noriu, kad mūsų šventė būtų gyva, džiaugsminga“.
Išeivijoje tautinių šokių šventes imta rengti tik pokario išeivijos iniciatyva. Iki XX a. antrosios pusės tokios šventės nebuvo rengiamos, nes „pirmosios bangos“ lietuvių veikla buvo kiek apsilpusi. Žinoma, kad Clevelande Šv. Kazimiero seserys jau nuo 1932 metų moksleives mokė tautinių šokių, o nuo 1933-ųjų kelios tautinių šokių grupės pradėjo veikti didesniuose JAV lietuvių gyvenamuose telkiniuose. Entuziastas Vytautas Beliajus įkuria grupę Čikagoje, Brooklyne – Lilija Stilsonaitė. 1935 metais Ona Karpienė įkuria ,,Jaunosios Birutės“ grupę. 1937- aisiais Bostone tautinių šokių grupę įkuria Ona Ivaškienė.
Iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje į Ameriką suvažiavę lietuviai perkėlė ir ten veikusius meno kolektyvus – ansamblius, šokių grupes. Visur, kur tik apsigyveno dainos ar šokio entuziastų, kūrėsi chorai, ansambliai, ypač tautinių šokių grupės arba, kaip čia įprasta vadinti, vienetai. Tokios saviveiklinio meno grupės reprezentuodavo Lietuvą tarp amerikiečių.
Kai 1956 metais Čikagoje sėkmingai buvo surengta pirmoji išeivijos dainų šventė, po metų įvyko ir pirmoji lietuvių tautinių šokių šventė, įjungusi ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus, lietuvių moksleivių tautinio ansamblio kanklininkes. Šventė sulaukė didelio pasisekimo, tai paskatino jas rengti ir ateityje. Šiais metais vyks jau XIII išeivijos tautinių šokių šventė. Iki šiol visos tokios šventės apsiribodavo tais miestais, kuriuose gausios lietuvių bendruomenės: Čikagoje surengtos šešios iš eilės, Toronte...O šiemet pirmą kartą išeivijos istorijoje šventė vyks Los Angeles, nors ten lietuvių bendruomenę sudaro gal kiek daugiau nei du-trys tūkstančiai lietuvių. XIII išeivijos šokių šventės meno vadovė Danguolė Varnienė yra „antrosios bangos“ – pabėgėlių nuo sovietų okupacijos – palikuonė. Danguolės biografija būtų nepilna, jei nepaminėtume šeimos įtakos būsimos mokytojos, energingos ir ,,nepataisomos optimistės”, kaip ji pati save vadina, pasirinktos gyvenimo krypties, būtent – lietuvybės puoselėjimo ir tradicijų tęsimo. Danguolės mama mokytoja Ona Dapkutė-Razutienė, iš Di-Pi stovyklos 1949 m. atvyko į Los Angeles, Californija’os valst. Ji energingai ėmėsi svarbaus ir neapmokamo darbo – būrė lietuvius į mokyklą, tautinių šokių grupes. Pirmoji Savaitgalinė lituanistinė mokykla (tiksliau- sekmadieninė mokykla – tėvai, važiuodami į bažnyčią atveždavo vaikus) Los Angeles ir buvo įkurta 1949 m.. Tikra vargo mokykla, kurioje vaikai buvo mokomi pirmųjų lietuviškų žodžių, dainų, šokių labai kukliose patalpose, vargingomis sąlygomis. Mokytojai Onai Razutienei sąlygos darbui buvo nelengvos: viename kambaryje – klasėje (parapijos rūsyje) mokėsi įvairaus amžiaus mokinukai - nuo mažiukų iki paauglių. Jau turėdama pedagoginio darbo patirtį Lietuvos provincijos mokyklose, atkakli žemaitė greitai sugebėjo vaikus suskirstyti į grupeles pagal amžių ir išmoktus dalykus lituanistinėse mokyklose Vokietijoje. Tačiau to nepakako mokytojai – tuoj suburia tautinių ir plastinių šokių grupes. Pradėję darbą rugsėjo mėn., jau spalį vyresniųjų vaikų grupė šoka amerikiečių mokykloje ,,Suktinį” ir ,,Kalvelį”. Ona Razutienė diriguoja vaikų chorams, kuria ir pati režisuoja vaidinimus vaikams. Atšventus lituanistinės mokyklos penkmetį, tą patį rudenį moksleiviai pirmą kartą buvo pakviesti su tautiniais šokiais, dainomis pasirodyti plačiajai amerikiečių visuomenei miesto Internationale Institute programoje… Ir Los Angeles lietuvių gyvenimas virte virė: nuo 1957 m. rengiamos tradicija tapusios Jaunųjų talentų popietės , išaugusios į ,,Jaunimo šventes”, ,,Lietuvių dienos”, vyksta kasmet rudeniop, – Danguolės mamos ir jos bendraminčių nuopelnas. Ona Razutienė per 38-nerius šeštadieninėje mokykloje ir 28-nerius metus parapijinėje mokykloje, beveik visą Los Angeles priaugančią kartą ir vyresnius mokinukus išmokė kalbėti lietuviškai, dainuoti, šokti. Tautinių šokių grupė ,,Spindulys” susiformavo minėtose mokyklose. Su juo koncertuota JAV ir kitose šalyse. Kai atsisakė Onos Razutienės širdis, neatlaikiusi gal ir per didelio krūvio, – mokytoja apleido šį pasaulį Užgavėnių blynų baliaus metu (1987 m. vasario 28 d.) diriguodama chorui, jos vaikai – Danguolė ir Aloyzas Razučiai – jau buvo parengti perimti mamos darbą ir jį tęsti. Danguolė Razutytė-Varnienė lietuvybės baruose darbuojasi jau ketvirta dešimtis. Įgijusi pedagogės specialybę, ji 36 metus mokytojavo amerikiečių mokykloje ir tuo pačiu kas šeštadienį dirbo( ir dirba) lituanistinėje Šv. Kazimiero mokykloje. Ilgus metus vadovavo chorui, tautinių šokių grupėms. Į mano klausimą – kiek šokėjų per tokį ilgą laiką ji parengė – tik nusikvatojo. ,,Šimtų šimtus... O dabar bus tūkstantis. Juk Šventė! Ar galima suskaičiuoti? Dar pridėkime amerikiečių mokyklą. Mokytojavau 36 metus. Tai skaičiuok ne tik lietuviukus, bet ir amerikoniukus- įvairių įvairiausius, nes visiems teko su manim pašokti bent kartą ,,Noriu miego“! Šiuolaikinis žiūrovas gana nekantrus, palepintas gausybės įvairiausių meno renginių ir savo namuose – per televiziją, ir išėjęs iš namų – teatrai, koncertai ir t.t. Dabar žmonės nebenori, net ir tradiciniame renginyje išbūti 3-4 valandas. Renginių ištęstumas atbaido tiek jauną, tiek seną, o jei dar renginys vyksta be dinamikos, tempo? Visi nori kraujo arba unikalių emocijų scenoje ar aikštėje, kaip kažkada teigė mūsų šokio tėvas prof. Juozas Lingys! Kiekvienas mūsų, eidamas kad ir į tradicinį renginį, viliasi pamatyti ką nors naujesnio, dar nematyto, kad veiksmas vyktų greitai ir naujai. Be abejo, tradiciniai momentai labai svarbūs – jie, perkeliami iš vieno į kitą renginį, savaip primena praeities svarbesnius akcentus. – Danguole, gyvenate vakariniame JAV pakraštyje, šalia pasaulinio kino žvaigždžių, kur jaučiama jų įtaka žmonių gyvenimui. Tai įpareigoja pasitempti. Kokia bus būsimoji šokių šventė: tradicinė, lietuviška, panaši į buvusias? Ar kopijuosite Lietuvos, dabar jau kiek pakitusias, daugiau autorinių šokių kūrybos šventes su liaudies dainų atlikėjais ir šokiuose naudojama įvairia atributika?
– Žinoma, Hollywood‘as turi įtakos mūsų gyvenimui. Pirmą kartą Los Angeles rengiamoje šventėje stengsimės suderinti senas tradicijas su trupučiu holivudiško blizgesio. Man nepatinka liūdnos, gal kiek ištęstos ar net nuobodžios šokių šventės. Pati mačiau, kaip žiūrovai ėjo iš salės Čikagoje – buvo per ilgos dalys, daug pasikartojimų. Noriu, kad mūsų šventė būtų gyva, džiaugsminga – juk Lietuva laisva jau tiek metų! Mums nereikia jokių verkšlenimų, jokių liūdnų gaidų ar dainininkų – saulė, pavasario linksmybės, vasaros darbai. Gyvenime reikia mokėti džiaugtis. Esu nepataisoma optimistė. Mūsų šventėje bus ir rugių boba, gaidys, ožio galva, ir mediniai šaukštai vaikų košei, ir ... visko nesakysiu. Bus staigmenų. Bus ir daug ekranų, kuriuose – vaizdai iš Lietuvos ir kt. Dar nepanaudoti, nematyti dalykai, kurie turi pagyvinti šventę.
Šventė vyks beveik naujame Galen Center at the University of Southern California (3400 S. Figueroa Street, Los Angeles, CA 90007). Kai Danguolė suko galvą, kurioje iš Los Angeles sporto salių ar stadionų reiktų surengti šventę (daugelio jų tvarkaraščiai jau seniai surikiuoti, o lietuvių šventė patvirtinta tik prieš metus), atsitiktinai pas ją apsilankę sūnaus draugai prasitarė apie naują Galena centro salę.
– Puikiausia salė,- entuziastingai dėsto Danguolė. – Tuoj nulėkiau (net be leidimo) ją apžiūrėti. Nutariau iškart – čia, ir tik čia. Aplink susėdę žiūrovai galės stebėti šventę iš visų pusių. Bus kiek kitokie kvadratai: po 3 ir po 5. Vienu metu galės šokti 15 grupių.
– Bet toks netradicinis kvadratų išdėstymas ir nelyginis šokių grupių kiekis neleis sukurti vieningo brėžinio...
– Bus gal kiek kitaip, bet turi būti viskas gerai,- įsitikinusi optimistė. –Tiesiog stebuklas, kad ši šventė įvyks. Galėjo neįvykti. Labai svarbu, kad aikštėje yra net keturi išėjimai – tuneliai į aikštę, iš aikštės. Aikštės brėžiniai bus unikalūs – geometriški, įdomūs. Ir nors salė ne tokia, kaip visos, mes bandome rasti kūrybingą sprendimą, kad galėtume paruošti ir išnaudoti patį geriausią variantą. Atsiminkite, Los Angeles mieste yra viskas kitaip, negu buvo įprasta praeityje. Pirmą kartą mes, lietuviai, šiame pakraštyje pristatome savo meną tokiu mastu: ne tik lietuviams, bet ir amerikiečiams!
– Jei Californijos Lietuvių bendruomenė priskaičiuoja tik apie tris tūkstančius narių, kaip surinksite žiūrovus, kurie užpildytų 8 tūkstančius talpinančią salę?
Mūsų tikslas – surinkti apie 4 tūkstančių žiūrovų, kurie susėstų aplink būsimą sceną. Kitas dalykas, mes pakviesime amerikiečių. Juk aš dirbau amerikiečių mokykloje 36 metus. Priklausau mokytojų sąjungai. Per ją išplatinsime mokytojams papigintus bilietus – tegul ateina ir kartu su mumis pasidžiaugia švente.
Kad losangeliečiai moka džiaugsmu dalintis su kitais, rodo faktas, jog į ,,Lietuvių dienas” kviečiami vis kiti meno kolektyvai (Danguolė labai nemėgsta šito žodžio, jau geriau vienetas, o jis mums, ne taip seniai atvykusiems iš Lietuvos, supanašėja su kuolu- mokykliniu vienetu…), kurie papildo programą, jungiasi bendram šokiui. 1996 m. teko dalyvauti ,,Lietuvių dienose” su ,,Lietuvos vyčių” šokių grupe (vad. Frank-Pranas Zapolis, Lidija Ringiene ir Ligija Tautkuvienė). Tada, apsilankę Varnų namuose, pamatėme saulėje ,,kepančius” automobilius ir garaže jų vietą užėmusias Danguolės įvairių projektų dekoracijas, kostiumus… Jis buvo toks pilnas, kad sunku ir nupasakoti… Sako, kad čia gimsta įvairiausi sumanymai, kuriuos ji nesunkiai įgyvendina su bendraminčiais. Tai - Danguolės gyvenimas, savotiškos pamokos po pamokų daugeliui, nemokančių ar nenorinčių džiaugtis mažomis smulkmenomis…
– Pakalbėkime apie nuveiktus ir dar likusius darbus. Ar nejauti nuovargio? Ar turi komandą, kuri padės įgyvendinti visus planus?
–Jei praeitais metais nebūčiau išėjusi į pensiją, tai nieko nepadaryčiau – šokių brėžiniai, darbas su mano pasirinkta komanda atima daug laiko. Tik pensininkė ir gali tokį darbą daryti, nes visas laisvas laikas priklauso man.
Mano komanda – tai dvi dešinės ir dvi kairės (nusikvatoja) rankos – artimiausios šokių draugės. Viena iš Čikagos - Lidija Ringienė, su kuria susipažinome tik per šokius ir šventes prieš 40 metų, kita – iš Lietuvos, Sigita Barysienė, dirba su manimi ir Los Angeles ,,Spinduliu“ daugiau nei 10 metų.
Neatsilieka nuo mano draugių ir du vyrai – jauni, energingi šokių mėgėjai. Vienas – mano užaugintas ,,Spindulyje“, dabar Bostono šokių grupės ,,Sambūris“ vadovas Tomas Mikuckis. Jis tiesiog įsimylėjęs šokį. Laima Kisielienė (Lietuvos šokių šventės meno vadovė) praeitais metais jį pakvietė padirbėti stadiono aikštėje Lietuvoje. Ir jis jau turi dar vieną patirtį, praversiančią mūsų šokių šventėje. Kitas – buvęs ,,Spindulio“ šokėjas dar mano mamos laikais, verslininkas Linas Polikaitis.
Visi keturi – geriausias pavyzdys bendradarbiaujant, dalijantis nuomonėmis ir darbo patirtimi. Ši puiki rinktinė komanda pasižymi tuo, kad su šiais žmonėmis siejasi mūsų išeivijos praeitis ir derinasi su naujomis idėjomis iš Lietuvos. Mūsų visų požiūris į šventę – jaunatviškas.
Mano brolis Aloyzas – šventės technikos direktorius. Daug mums padėjo Paulius Jasiukonis, kuris turėjo įvairių planų, pasiūlymų. Jis metus laiko dirbo paruošiamąjį darbą, darė muzikinius įrašus. Deja, šių metų kovo 18 dieną jo gyvybė netikėtai užgeso. Jis niekam nesakė, kad serga nepagydoma liga… Mirė staiga ir netikėtai. Paulius nuo 1963 metų važiuodavo į visas šokių šventes, kur tik dalyvavo ,,Spindulys“.
Jo paskutinis darbas - muzikinis įrašas ,,Blezdingėlei”. Ir aš tikiu, kai aikštėje šoksime šitą šokį, tai merginos–blezdingos pamos skepetaitėmis-sparnais jam, esančiam aukštybėse ir mes tą akimirką pabūsime visi kartu…Nebaigtus darbus turėjo perimti kiti. Rimas Polikaitis, buvęs ,,Spindulio” šokėjas, dabar verslininkas, atėjo į talką pačiu laiku – jis tvarko muzikinius įrašus..
Sigita Barysienė aikštėje repetuos ,,Pasveikinimą“, Lidija Ringienė – Paukščių dalį. Džiaugiuosi, kad aš galiu pasidalyti darbais. Repertuare trečdalį šokių sudarys išeivijos sukurti šokiai, kitą trečdalį – Lietuvos šokiai ir dar vieną trečdalį – naujausi šokiai. Tradicinis ,,Malūnas“ – būtinai.
Į šventę žiūriu amerikietiškai. Ji turi užburti žiūrovus. Amerikiečių žiūrovas mėgsta įvairovę, džiaugsmą, kontrastus. Jie neateis tik todėl, kad tai lietuvių šventė. Jis turi žinoti iš anksto, kad bus įdomu. Naudosime viską geriausia iš visur, ką mes patyrėme, kas mums miela šokiuose, ką mes mylime ir ką norime pridėti iš Los Angeles svajonių... Jaučiamės labai laimingi, kad įgyvendiname mūsų svajonę.
Ši šventė jau dvyliktoji, kurioje dalyvauja mano šokėjai. Mes vykdavome į visas. Dabar kai kas padejuoja, kad toli, kad kelionė kainuoja brangiai…
Jau užsiregistravo 38 šokių grupės. Labai nori dalyvauti ir pavėlavusieji, kurie sutinka pašokti nors vieną šokį… Iš Lietuvos atvyksta trys šokių grupės: Panevėžio ,,Grandinėlė“, Neringos ,,Kalnapušė“ ir Vilniaus ,,Sugrįžus“.
Iš Los Angeles ,,Spindulio“ dalyvaus net 175 šokėjai: 44 vaikai, 33 jaunimo atstovai, 38 jauni veteranai ir kiti – veteranai.
– A šeima pritaria Tavo užmojams?
– Jaučiu šeimos palaikymą. Mano vyras dabar irgi pensininkas. Jis turi daug laisvo laiko, o aš esu užsiėmusi pensininkė. (Dabar turiu laiko save prisižiūrėti. Einu pasivaikščioti, o vaikščiodama skaičiuoju taktus, mąstau apie šokių brėžinius ir ... metu svorį). Vyras gal ir nelabai būna patenkintas. Kai turi kuo užsiimti, kai laisvą laiką užpildo tai, ką mėgsti, tada yra didelė prasmė gyventi. Labai palaiko ir padeda sūnus Valdas. Net manau, kad jis galės perimti mano darbą. Kai pavargstu ir šokėjams garsiau šūkteliu savo pastabas, jis man ramiai paaiškina: ,,Mes esame savanoriai. Nusiramink. Juk ir tu dirbi savanoriškai.“ Dukra Darija – dizainerė. Galėtų pati modeliuoti (demonstruoti madas), o ji daro kitą darbą – ji kuria pati. Padeda ir man sukurti kostiumus.
Mes turime labai gerą šventės rengimo komitetą, kuriam vadovauja Jurgis Joga, o talkina dar du copirmininkai – Donatas Empakeris ir Rimas Stockus. Jie – artimi giminaičiai, svainiai. Kartais juokaudami sakome – šeimos mafija dirba organizaciniame komitete. Jie tik ir sutiko dirbti visi trys kartu, pasidaliję darbus. Daug padeda ir JAV LB Tarybos pirmininkė Danguolė Navickienė. Daug savanorių darbo. Mūsų tinklapį sukūrė Vilija, ilgus metus šokusi ,,Spindulyje“. Nemokamai.
Apskritai šokių šventę parengti – didelis darbas. Bet su šių laikų technika – internetas, mobilieji telefonai, faksai, video – dirbti kur kas lengviau. Šventę laikau stebuklu, kuris netrukus įvyks. Ir jam mes labai atsakingai rengiamės.
Mums sutiko padėti žinoma lietuvių kino aktorė Rūta Lee- Kilmonytė. Tai irgi savotiškai pagyvins šventę, pritrauks amerikiečių.
– Pasiųskite kvietimą ir Melui Gibsonui.
– ???
–Ar nežinai, ką jis garsiai pasakė apie lietuvius?
– Ne, nieko negirdėjau.
– Jūs turite būtinai pakviesti aktorių, režisierių Melą Gibsoną. Tikėkime, kad po šokių šventės reginio, ateityje jis Lietuvą įsivaizduos ne kaip kraštą, kuriame gyvena aštriais dantimis bei beisbolo lazdomis apsiginklavę žmogystos… Tokie lietuviai kol kas egzistuoja jo vaizduotėje...
• * *
Kad šventė pavyktų gerai, kai repeticijoms skirta tik pusantros dienos, vyksta seminarai šokių mokytojams. Paskutinis, įvykęs balandžio pabaigoje Pasaulio Lietuvių centre Lemonte tapo gera proga išsiaiškinti suėjimus ir išėjimus į ir iš aikštės, šokių sujungimus.
Šokių šventės išeivijoje jau tapo galinga tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Jų nebūtų galima surengti be puikių organizatorių, plataus šokėjų rato, be entuziastų vadovų, be noro ir meilės lietuviškai kultūrai, tradicijai.
Kiekviena išeivijos šokių šventė virsta dideliu koncertu, keliančiu lietuvybės išlaikymo, tautiškumo dvasią, meilę istorinei Tėvynei Lietuvai.
Sėkmės visiems. Iki malonių susitikimų liepos 6 d. Los Angeles Nuotr.: XIII-sios lietuvių šokių šventės rengimo komitetas. Pirmoje eilėje iš kairės:
Kastytis Norvaiša, Linas Polikaitis, Daina Kasputienė, Danguolė Navickienė (vicepirmininkė), Danguolė Varnienė (meno vadovė), Aloyzas Razutis.
Antroje eilėje stovi: Donatas Empakeris, Jurgis Joga, Rimas Stockus. ,,Draugas", 2008 m. gegužė
|
