Australijoje prieš II Pasaulinį Karą lietuvių buvo gana mažoka. Prasidėjus emigracijai iš Di-Pi stovyklų pirmieji atkeliavo viengungiai pabaltiečiai, kurių daugumą sudarė lietuviai. Vėliau susigundė ir šeimos. Kelionės išlaidoms padengti, atvykėliai turėjo pasirašyti dviejų metų darbo sutartį. Nors tikrumoje Australijai niekas nekainavo, išlaidos buvo padengtos IRO. Australija, buvo ,,atskirta” nuo pasaulio, dauguma gyventojų - anglo saksų kilmės. Naujiesiems atvyklėliams, pakrikštytiems ,,New Australians”, pradžia buvo nelengva. Toks tolimas svetimas kraštas, neįprastas klimatas, Tėvynės ir ypač lietuviško spausdinto žodžio ilgesys... Pietų Australijos dykumose dirbantieji, nors ir gyveno palapinėse, pradėjo leisti rotatoriumi spausdinamą dvisavaitinį ,,Australijos Lietuvį”. Beje, leidėjas rinko aukas, kad laikraštėlis galėtų įkurti lietuvišką spaustuvėlę, bet tie užmojai ir liko svajonėmis. Lietuvių Draugijos pirmininkas Antanas Baužė, savanoris kūrėjas, anksčiau atvykęs į Australiją ir čia neblogai įsitaisęs, stengėsi, leido asmeninius pinigus, kad iš Federalinės valdžios gautų leidimą lietuviško laikraščio spausdinimui. Papildoma sąlyga buvo tokia - ketvirtis laikraščio turi būti spausdinamas anglų kalba. Taip 1949 m. sausio 26 d. gimė ,,Mūsų Pastogės” pirmasis numeris. Laikraščio leidėjai savo gimtadienį, nors ir pavėlavę, paminėjo birželio 3 d. Nr. 21 (3144). Keitėsi redaktoriai. Per tą laikotarpį jų buvo 22. Savaime aišku, kad laikraščio kokybė priklausė nuo redaktoriaus, nuo jo sugebėjimo pritraukti bendradarbių. Per visą egzistenciją ,,Mūsų Pastogė” savo puslapiuose užfiksavo Australijos lietuvių nueitus veiklos kelius. Labai gaila, kad ištikimieji prenumeratoriai retėja, o naujai atvykę, šios bangos emigrantai, ne visi domisi laikraštėliu, kuris turi tik 8 puslapius ir kas savaitę lanko savo tautiečius.
| 
