Tą sekmadienį, kai įvairių tautų žmonės šventė Šv.Valentino dieną, Čikagos lietuviai rinkosi į bažnyčias, meldėsi, paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 92-ąsias metines. Žinoma, Lietuvoje ši šventė vyko tikrąją – Vasario 16-ąją dieną. Bet JAV toji, mums svarbi, data – darbo diena. Vidurdienį Čikagos Jaunimo centre būriavosi pasipuošę lietuviai. Buvo moterų, pasipuošusių tautiniais rūbais, gražiais gintaro karoliais. Kai kurie žmonės pasidabino Lietuvos trispalvės spalvų kaklaraiščiais ar net - tokių spalvų, panašioms progoms numegztais šalikais. Maloniai nuteikė, kad šiemet pirmą kartą per ilgą Jaunimo centro gyvavimo istoriją lietuviai susirinko paminėti savo reikšmingiausios tautos šventės (kurią JAV švęsdavo kasmet – nuo pat jos paskelbimo dienos) į savo pamėgtus namus, o ne kokioje nors nuomotoje salėje, kaip būdavo įprasta (dažniausiai – Maria High school). Iškilmingą minėjimą rengė Amerikos lietuvių tarybos (ALT'o) nariai. Programą pradėjo ir vedė tautiniais rūbais vilkintys – Austėja Kaveckaitė ir Paulius Vertelka. Į salę žengia savo paradinėmis uniformomis pasipuošę T. Daukanto kuopos šauliai bei skautai. Pagerbiamos vėliavos. 
Čikagos lietuvių operos veteranai – Margarita ir Vaclovas Momkai (nuotr.) gieda JAV ir Lietuvos himnus, o su jais kartu - visa salė. Tylos minute pagerbiami žuvę už Lietuvos laisvę. Kunigas Kęstutis Trimakas kreipiasi į susirinkusiuosius Invokacija. Perskaitomi prieš 92 metus paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės ir Valstybės atkūrimo aktai. Dar kartą peržvelgiame Lietuvos Signatarų namuose eksponuojamo, išleisto 1918 metų vasario 19 dienos, jau gelstelėjusio ,,Lietuvos Aido“ laikraščio, kopijos turinį. Jame labai reikšmingi mūsų tautos išlikimui žodžiai: ,,Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos nepriklausomybę.
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario m. 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine VILNIUJE ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Vilnius, Vasario 16 d. 1918m. Pasirašo Lietuvos Tarybos nariai: (20 parašų - S.T.).” Tai buvo Lietuvos didžiavyriai, iškiliausi mūsų tautos šviesuoliai, kurie sunkiausiomis mūsų Tėvynei politinėmis sąlygomis, susitelkę ryžosi tam rizikingam ir pasiaukojamam žingsniui. Kad ir nėra lengvas šiandieninis gyvenimas Lietuvoje, tačiau jis toks amžinai nesitęs. Atsities mūsų tauta iš materialių nepriteklių, tik nepamirškime laisvės kainos. Minėjimas tęsiasi. Perskaitomas Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Čikagoje, pasirašytas Generalinės konsulės Skaistės Aniulienės bei kiti sveikinimai šventės proga. 
Prelegentas profesorius Stasys Goštautas (nuotr.) išsamiai apžvelgia ilgą istorinį 92 metų laikotarpį nuo sunkiausių negandų, persekiojusių mūsų tautą ir patirtų gražių prošvaisčių, ankstyvųjų emigrantų kūrimosi Amerikos žemėje vargų – iki šiandieninės, trečiosios bangos, atvykusių lietuvių ir jau vis labiau suprantančių vieni kitų kartas, susitelkiančių Lietuvos labui ir jos šviesesnei ateičiai, visų santarvei. Amerikos Lietuvių tarybos pirmininkas Saulius Kuprys skaito rezoliuciją. 
Nuotr.: sol. Nida Grigalavičiūtė, operos choras, dir. Jūratė Grabliauskienė (pirma iš dešinės) Antrojoje šventės dalyje Čikagos lietuvių operos choras (dirigentė Jūratė Grabliauskienė) bei solistė Nida Grigalavičiūtė parengė turiningą koncertą, po kurio žmonės skirstėsi pakiliai nusiteikę. 
Nuotr.: salė
| 
