Joninės
Jau XVI amž. Šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė lietuviškuose raštuose vadinama Joninėmis. Apie Jonines pats gamtos suvešėjimas. Birželio antroje pusėje, kaip liaudis sako, ,,rasoja“ (žydi) rugiai. Paryčiais pastebime, kad pievose gausu rasos, o vaistingieji augalai turi daugiausia gydomųjų savybių. Joninės dar vadinamos Rasos švente. Joninių išvakarėse surinktos kupolių puokštės buvo užkeliamos ant vartų, pro kuriuos bus suvežami nukirsti rugiai. Lietuviškų Joninių papročiuose išsilaikė daug ikikrikščioniškosios kultūros liekanų - šventės išvakarėse kuriami laužai, prie jų linksminamasi, einama rateliu aplink ugnį, o paryčiais pro laužavietes genami galvijai, kad karvės būtų pieningesnės… Rytą piemenys pereina per namus, rinkdami maistą būsimoms vaišėms ir t.t. Vienas įdomesnių Joninių papročių – paparčio žiedo ieškojimas. Dalį papročių bandoma perkelti ir į JAV lietuvių rengiamas Jonines. Žinoma, tai noras išlaikyti ir juos priminti tautiečiams. Juolab, kad čia, netoli gyvenamųjų vietų, tikro laužo sukurti nevalia. Lietuviai mėgsta susirinkti į gegužines, piknikus gamtoje. Tokios progos būna vasarą, o ypač gausiai susiburiama per Jonines. Jau antri metai, kai Čikagos apylinkėse rengiamos dvejos Joninės. Vienos jų surengtos birželio 14 d. (Lietuvos Gedulo ir Vilties dieną) Šiaurinėje Čikagos miesto dalyje. Rengėjas - restoranas ,,Kunigaikščių užeiga”…
Antrosios Joninės - sekmadienį, birželio 22 d., pietinėje Čikagos priemiesčių pusėje įsikūrusio žirgyno ir šokių (country dance) klube ,,Arabian Knights Farms“. Pagrindinis rengėjas - Amerikos lietuvių TV ilgametis vadovas Arvydas Reneckis, rengiantis tokią vasaros šventę aštuntąjį kartą. Programa prasidėjo lauke su ne taip seniai susikūrusiu pučiamųjų orkestru ,,Gintaras" (vad. Rimas Pumputis). Arvydui Reneckiui, kun. Antanui Saulaičiui, Marijai Remienei tarus sveikinimo žodį susirinkusiems, tautinių šokių grupei ,,Suktinis” pašokus tradicinę ,,Kepurinę”, į pievą išbėgo dainos ir šokio teatro ,,Pasaka” vaikai… Jie, tiksliau jų vadovės, ir vėl ,,pamalonino” lietuvišką tradicinę šventę su kaubojytėmis... Amerika! Nors publika ir paplojo (daugumą sudarė vaikų tėvai), tačiau pats šokeliukas, mažai ką turintis bendra su choreografija, visai netiko Joninių šventės atidarymui. Ach, tas lietuviškas kaubojiškas mentalitetas... Kiek liūdnesnis vaizdelis su mugės pretenzija - prekybininkų buvo mažoka. Jie, matyt, senokai suprato, kad Joninėse žmonės neištroškę pirkinių, o daugiau reginių ir skanių valgių. Pasikartojo jau buvusios klaidos - maistu prekiavo tik ,,Bravo” ir jo buvo ne tiek daug, kaip ir nedaug aptarnaujačiųjų, nes ilgoka eilė slinko lėtai. Tai, be abejonės, atbaidėi išalkusiuosius. Žinoma, rengėjams, kai oro prognozės nieko gero nepažada, sudėtinga užsakyti daug maisto – o jei neišpirks?! Viduje, pačioje daržinėje, vyko koncertas. Pirmieji jį pradėjo ,,Tu ir aš” vaikų dainavimo grupė, vad. Loretos Karsokienės. Tai gal vienintelė vaikų grupė, kuri nuosekliai dirba, pasiekia rezultatų. Vaikai gana artistiškai padainavo keletą dainelių, o pasirodymo pabaigoje, kartu su vadove ir jos sūnumi Linu Umbrasu, padainavo ,,Rožę su sparniukais”. Kultūringa, apgalvota apranga, vaikai neperspausti, be pretanzijų į suaugusiuosius. Apie šokusius vaikus iš minėtos ,,Pasakos’ ir ,,Dance Duo” norisi pasakyti tik tiek - kostiumai neapsprendžia choreografinio sumanymo. Jie tėra tik dalis, padedanti įgyvendinti kūrėjo sumanymą. Kai vaikai ,,kvadratiniu-lizdiniu” būdų (taip sakydavome Lietuvoje ne tik apie kukurūzų sodinimą) kartoja vieną ir tą patį judesį vos ne 2 min, tik pakeisdami orientacijos tašką, vargu bau ar tai choreografinis kūrinys... Blizgutis gal ir gražu, bet lietuvybei jis nepriduoda nieko. Kiek kitaip vertinčiau tautinių šokių grupių ,,Suktinio”, ,,Grandies” pasirodymą. Lietuviškose Joninėse sukosi šokėjai, atlikdami tautinius šokius. Buvo gražu ir miela širdžiai.
,,Joninės su Veronika” žadėjo pabendravimą su populiaria liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė iš Lietuvos. Taip ir buvo.
Dariaus Polikaičio vadovaujamas vyrų kvintetas (dainavo Audrius, Marius ir Darius Polikaičiai, Kastytis Šoliūnas, Liudas Landsbergis, akomponavo Vidas Neverauskas), susijungęs su Veronika, pamalonino ausį suderintu vokalu, muzikiniu sąskambiu (unisonu), ansambliškumu su dainininke. Tai buvo bene labiausiai įsimintina Joninių koncerto dalis. Žinoma, žemi tonai, atsiradę dėl ventiliatorių ir dar kažkokių įrenginių darbo, mažiausiai padėjo tiek dainininkams, tiek žiūrovams. Šokiams grojo, dainavo Arūnas Augustauskas. Šventę vedė jau gerai Čikagos lietuviams pažįstami Aušra ir Hansas (Aušra Jasaitė ir Ramūnas Paulauskas). Gaila, kad tekstas, sakomas greitakalbe, tarsi pradingdavo ir atokiau stovintys suprasti jo negalėjo. Manyčiau, kad energijos perteklius ir pastovus dėmesys sau, trukdė vaikų programai – vedantieji, neretai pavirsdavo vos ne cirko klounais. Vesti koncertą, dar nereiškia, kad su kiekvienu atlikėju reikia staipytis, kratytis ir, praktiškai, vos ne trukdyti. Išradingumo vedėjams pritrūko, o saiko - dar labiau.
,,Arabian Knights Farms“ - turbūt , nerasi geresnės vietos tokiai ar panašiai šventei. Čia visiems buvo ką veikti Mažiausiems – įvairūs įrengimai šliaužti, šokinėti. Ypač vaikams patinka nedidukas zoologijos sodas, kur galima susipažinti ir su naminiais gyvulėliais. Gausiai susirinko jaunos šeimos su atžąlomis. Pasigirdusi aiški graži vaikų lietuviška šneka, tik patvirtina, kad lietuviais norime mes būti. Nepatingėjo ir antrabangiai - ir jų šįkart buvo nemažai.
Ir sutemus, nežiūrint, kad nulijo ir žolė buvo šlapia, susirinkusieji dar ilgai nesiskirstė…. Apie du tūkstančius šventės dalyvių, svečių dalyvavo ,,Joninėse su Veronika”
Nuotr. (iškairės): Darius Polikaitis, Audrius Polikaitis ir Veronika Povilionienė prieš koncertą. |
