Po audringo Sydnėjaus Lietuvių klubo DAINAVA susirinkimo š.m. birželio 14-ąją Ar pagalvojame - kas mes esame, kodėl esame, kokia mūsų užduotis ar patenkinti kuo esame? Pasaulis, besiekdamas didelių atradimų ir pasiekimų, užmiršo mažutį, bet ne mažiau reikšmingą dalyką - moralę, gamtą. Taip beatodairos galvotrūkčiais besiverždami ir apsvaigę nuo pasiekimų, laipsniškai vedame save į susinaikinimą. Teikia vilties tik tai, kad dabar jau yra apie tai vis plačiau ir daugiau kalbama. Aptarus mūsų lietuvių bendruomenės paskutiniuosius įvykius, nuliūstame - mes irgi prarandame supratimą kaip puoselėti ir branginti mūsų tautos pagrindinius principus. Neseniai įvykęs klubo narių susirinkimas ir dalyvavusiųjų skaičius parodė, kad nesame abejingi, o tik pavargę ir truputį pasimetę. Karšti ginčai ir emocijos, kokio lygio ir pobūdžio jos bebūtų, rodo, kad esame dar gyvybingi ir mums rūpi. Neabejotinai visi yra vedami gerų norų siekiant bendro tikslo, kad ta mūsų mažutė oazė, dalelė mūsų šalies turėtų stogą, po kuriuo galėtume susitikti, burtis, švęsti. Gyvenimas parodė, kad ir geriausių norų vedami, padarome ir klaidų. Svarbų vaidmenį vaidina ir atsiradusios situacijos. Didžiausia klaida turbūt yra ta, kad mes skaldomės, pasiduodame ambicijoms, gal net ir, nelabai drįstu tai pasakyti, neapykantai, ar net susipriešiname. Visiems aišku, kad klubo situacija yra kritiška ir be abejonės reikia imtis priemonių tam klausimui išspręsti. Visai nesvarbu kas imsis tai daryti, svarbu, kad viskas būtų daroma netendencingai, įstatymiškai ir padoriai. Kada bet kokiame reikale įsibriauna asmeniškumai, gudravimas, nesutarimas gerų rezultatų pasiekti yra kur kas sunkiau. Neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų yra patyręs įvairaus pobūdžio nuoskaudų net ir iš labai artimų žmonių. Klystame visi be išimties, svarbu nepasilikti klaidose ir jas taisyti. Įstrigo mūsų choro dirigentės Birutės Aleknaitės pasiūlymas susimąstyti ir pažvelgti į save… Gal ne tais žodžiai, bet ta prasme. Tai labai svarbu. Neturi reikšmės ar klubo reikalais imsis ,, man” simpatingi žmones, ar ne. Svarbu, kad tie žmones jaustūsi pajėgūs ir vedami tik gerų tikslų, nesavanaudiškai imtųsi reikalo. Visi mūsų sentimentai kartais gal ir atrodo senamadiški, bet atkreipkime dėmesį į puikų ir autoritetingą jaunimą, į žodžius, pilnus gražių jausmų, Marinos Taylor išreikštų susirinkimo metu. Jausmai ir sentimentai -neišskiriama dalis mūsų organizmo ir ignoruoti to negalima. Įstrigo praeitą sekmadienį Latvių Namuose daktarės Genovaitės Kazokienės pasakyti žodžiai šalia esančiam kiniečiui: ,,TAI MANO ŽMONĖS“. Gyvenkime taip, kad savo tautos vardo nesumenkintume, kad su pasididžiavimu galėtume vadintis lietuviais, bet turbūt ne mažiau svarbu yra vadintis ir ŽMOGUMI. Jaunimui norėčiau pasakyti, ypatingai naujiesiems lietuviams - neskubėkite su išvadomis, įsiklausykite ir pajuskite šios šalies pulsą, burkitės kartu ir kurkite sau ateitį rimtai ir pagarbiai, nes kokią susikursite, tokią ir turėsite, ir tokį įvaizdį paliksite..
| 
