Neįtikėtina, kad taip gali būti ir ,,garbingame", mūsų pačių rankomis atkurtame universitete, - rašo
Stasys B. ir siunčia laišką iš Kauno. Dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com, 2008 02 16 05:33 Čia gerbiama autorė rašo: ,,Nežinau, kaip jūs, bet aš gyvenu laisvoje šalyje." Geros mintys, bet pabandykime jas realiais pavyzdžiais paįliustruoti, naudojant laisvos šalies sąvokas. Taigi, taip atsitiko, kad laisvoje šalyje įsidarbinau ne bet kokiame, o humanitariniame, tai yra humanitarines vertybes puoselėjančiame, Vytauto garbingo vardo Didžiojo universitete!!! Taigi, laisvės ne tik rieškučiomis semk, bet ir visu vežimu gali vežti. Taigi, kur ne kur, jau VDU tai jau tikrai gali jaustis laisvas - aš ir jaučausi tokiu. Taigi, toliau. Nepraėjus nė 3 mėnesiams, laisvės universiteto įkvėptas, Kauno botanikos sodo dendroklimatochronologijos lab. vedėjas dr. Jonas Karpavičius pasiūlė man pakelti atlyginimą iki pilno etato, o atlyginimo padidėjimo skirtumą jam grąžinti. Taip ir buvo pasakyta, o aš laisvės įkvėptas ir, galvodamas, kad dirbu, bet nevagiu, aferistų ir žemgrobių universitete, o laisvės vėjo ir atsikuriančios Lietuvos atsikuriančiame universitete, ėmiau ir nesutikau su tokiu pasiūlymu. Neilgai trukus pasipylė papeikimai, griežti papeikimai, atleidimas iš darbo. Per teismą laisvės paukštukus padėjau į vietą, neliko nė vieno papeikimo. VDU sumokėjo už visas pravaikštas ir gražino į darbą. Netruko atsirasti vėl papeikimų. Bandymą atleisti iš darbo aplenkiau, pradėjau kautis dėl kiekvieno papeikimo, dėl kiekvieno sprendimo ir universitetiniams laisvės paukščiams visus neteisėtus ir neteisingus sprendimus sukišau į jų gerkles - tegu sau mauroja, jei žmoniškai kalbėti laisvoj šalyje nesugeba. Bet ką darysi, vėl atleido iš darbo. 16 mėnesių laisvoje šalyje koviausi, kad teismas priimtų mano profesionaliai surašytą ieškinį. Pagaliau Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad mano ieškinys neturi jokių trūkumų ir turi būti priimtas. Taigi, laisvoji šalis smaugė mane 16 mėnesių tik dėl ieškinio priėmimo teisme. Vėlgi bylą laimėjau, univeristetas išmokėjo už visas pravaikštas, tačiau, taip jau buvo laisvoje šalyje, įpyko, kad, galu gale, net laimėjus teismą, nepakluso Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimui ir taip kaip priklauso, negražino į darbą. Čia tiesiog kaip šliužas raitėsi VDU personalo skyriaus direktorius Darius Amilevičius. Ką darysi - reikia naujam išsitarnauti prieš kompatorginį direktorių. Taigi, galu gale atleido ir trečią kartą, nes jau nesipriešinau. Tačiau tarpinių bylų, kur koviausi su aferistiškiausiu laisvos Lietuvos VDU universitetu, buvo 20 (civilinių bylų), dirbo prokuratūra, policija ir dar daug kas.... Taigi, aš jaučiausi laisvas savo šalyje, nes nepadariau nieko blogo, tik kyšio nesutikau duoti.
Bet ir dabar jaučiuosi smagiai, nes nė karto nesuklupau, nė karto nesumelavau, taikiau sau aukščiausius reikalvimus. Todėl ir pavyko neteisinguose teismuose laimėti bylų, privedant teisėjus iki drebejimo ir iniršimo, nes matai, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas buvo KGB rezervistas (delfi straipsnio informacija), tai visuomet siekdavo sudoroti teisingumą. Tame tarpe, laisvo oro įkvėptas, VDU iš manęs, išplėšęs duris, išvogė darbo priemonių už 33000Lt, o per 7 darbo metus man padarė finansinės žalos už 100000Lt.
VDU žemgrobiai nesiskaitė su niekuo. Botanikos sodo patriotai siekė apginti botanikos sodą nuo suįžūlėjusių kompartorginiu žemgrobių. VDU Senatas, kaip vagių ir žemgrobių prieglauda, susidorojo (teismo aprendimas yra) su 14 knygų ir 200 publikacijų autoriumi, vienu geriausiu Lietuvos dendrologu, prieš tai du kartus išvogus ( nenustatyta kas) jo mokslinę laboratoriją, išnešant kompiuterius su moksline informacija. VDU netoleravo ir kito žemgrobių viešintojo, 11 knygų autoriaus ir buvusio botanikos sodo profsąjungos pirmininko. Šis neatlaikė ir pats išėjo iš darbo.
Taigi, laisvės kvapo pagauti ir veikdami kaip išmano, VDU niekino mokslą, grobė žemę, nemokėjo laiku atlyginimų ir atostoginių, klastojo dokumentus. VDU Senato kvalifikacinis komitetas iš 8 profesorių nesugebėjo suskaičiuoti iki dešimt tai, kas pateikta ir suskaičiavo iki dviejų, tai, ko nėra.
|
