Iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nedaug kas buvo girdėjęs apie pasaulyje išsisklaidžiusių lietuvių gyvenimą, politinę veiklą ir jų tiesioginį įnašą į Lietuvos Laisvės bylą. Tokios radijo stotys, kaip ,,Amerikos balsas”, ,,Vatikano radijas”, ,,Laisvoji Europa” buvo sunkiai girdimos, daugeliui nė neprieinamos dėl gyvenimo bendrabutinio tipo namuose (visi girdi kai kaimynas nusičiausti…), dėl baimės būti įskųstiems ar pan., todėl informacija, atsklidusi iš vienų ar kitų lūpų, buvo tik paviršutiniška.
Ne ką ji pagerėjo ir dabar – nėra platesnių studijų ar įtikinamos informacijos - ką nuveikė išeivija okupacijos laikotarpiu, koks jos indėlis kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Ką mes žinome apie užsienyje gyvenusių lietuvių rengtas demonstracijas, mitingus skirtus Lietuvos išlaisvinimui?
Daugelis Lietuvos žmonių ir šiandien nežino, kad užsieniuose gyvenantys lietuviai iš Tėvynės per Di-Pi stovyklas į JAV, Kanadą, Australiją ar kitas šalis atsivežė ne tik nostalgišką meilę okupuotai Tėvynei, bet ir didelį norą matyti ją laisvą. Tiesa, jei 1953 metais Vytautas Kavolis dar tikėjosi sugrįžti į Tėvynę ir kartu su jos jaunimu atkurti Nepriklausomą Lietuvą, tai vėliau jo vadovaujama Šviesa-Santara tokių iššūkių nebekėlė, tik ieškojo bendradarbiavimo su okupuota Tėvyne kultūriniame, sportiniame gyvenime. Tuo tarpu VLIK’as, ALT’as buvo tos dvi didesnės jėgos, tikinčios ir veikiančios Lietuvos laisvinimui. Didelį vaidmenį VLIK’o veikloje suvaidino prelatas Mykolas Krupavičius, sugebėjęs patekti pas aukščiausius JAV, Anglijos valstybių vadovus ir įtikinti, jog Lietuva ne savo noru buvo inkorporuota į SSSR. Toli į istorijos labirintus nekeliaujant, siūlome mūsų skaitytojams susipažinti su 1965 metais Amerikos lietuvių surengta demonstracija Niujorke, prie Jungtinių Tautų būstinės. Viliamės, kad šio istorinios įvykio atpasakojimas padės atskleisti mums mažai žinomo JAV lietuvių gyvenimo tarpsnį, nupūs laiko dulkes.
Šiandien, kai Lietuva svarsto dviejų pilietybių išlaikymo klausimą, kai didieiji politikai teigia, jog galima mylėti Lietuvą ir be jos pilietybės, kai užsieniuose gimę lietuviukai automatiškai išvaromi iš Tėvynės, kai Lietuvoje vis garsiau ir garsiau skamba rusų, kiniečių kalbos, o didieji ,,verslininkai” ar machinatoriai ,,prichvatizuoja" su aukščiausiosios valdžios palaiminimu viską, kas tik įmanoma, šiandien labai svarbu, jog už Lietuvos ribų gyvenantys jos vaikai išlaikytų dvigubą pilietybę, galėtų lemiamu momentu prisidėti ir vėl prie Lietuvos Laisvės išsaugojimo. Nepamirškime, kad net galingiausios pasaulio valstybės neatima galimybės ir neprieštarauja, kai žmonės, gaudami tų šalių pilietybę, išlaiko ir savo gimtosios.
Ligija Tautkuvienė Žygis į Jungtines Tautas 1965 m. lapkričio 13 d.
Jau nedaug yra like žmonių, kurie prisimena įspūdingą 1965 metų lapkričio 13 dieną. O prisiminti ją reikėtų, nes tą dieną New Yorke buvo surengta didžiausia politinė manifestacija JAV lietuvių istorijoje. Ja buvo atžymėta Lietuvos okupacijos 25-sios metinės. Manifestacija populiariai buvo vadinama lapkričio 13-sios žygis į Jungtines tautas, o jos pagrindiniai organizatoriai - žygininkais. Jie rengimo komitetą pavadino ,,Komitetas Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti”. Manifestacijos pagrindinis siekis buvo reikalavimas iškelti Pabaltijo laisves klausimą Jungtinėse Tautose. Manifestaciją sudarė trys pagrindinės dalys: puslapis New York Times sekmadienio vedamųjų sekcijoje - apeliacija į JT su JAV politikų, visuomenės ir religijos vadovų parašais; politine - kultūrine programa Madison Square Garden; ir žygis skersai Manhattaną ir demonstracija prie JT pastato. Žygininkai tikėjosi, kad ši manifestacija supurtys didžiąją JAV žiniasklaidą, ir ji pralauš tylos sąmokslą prieš Pabaltijo okupaciją. Deja, taip neįvyko. Šis įvykis didžiojoje spaudoje buvo pristatytas kaip lokalinė politinė demonstracija. Visuomenė pasijuto apvilta. Jeigu tokio masto renginys nerado tinkamo atgarsio didžiojoje spaudoje, tai ką daryt, kad pasaulis mus išgirstų? Žygininkų vardu Antanas Snečkus stojo į kovą prieš New York Times, reikalaudamas paaiškinimo, kodėl NYT taip sumenkino šią manifestacija, reikalavo pasimatymo su leidėjais ir redaktoriais. Daug lietuvių jungėsi prie Snečkaus pastangų. Deja, tos pastangos rezultatų nedavė. Dar kartą teko įsitikinti, kad Maskvos imperializmas turi daug simpatijų JAV liberalinėje spaudoje, ir reikės didesnių jėgų, negu mūsų kultūringa demonstracija, kad tylos sąmokslas prieš Pabaltijo okupaciją būtų palaužtas. Tačiau nepaisant tokio žiniasklaidos bandymo šią manifestaciją sumenkinti buvo ir gražių prošvaisčių. Štai Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje mokytojas F. Skerys rašo: ,,Džiaugiuosi, kad žygis į JT praėjo su nepaprastu pasisekimu. Laikraščiuose dar neteko skaityti. Tą pačią dieną per Stuttgardo siųstuvą vokiečių kalba pranešė, kad lietuviai
studentai padarė didelę demonstraciją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ir įsiveržė į posėdžių salę. Studentai buvo JT policijos išprašyti laukan. Ši žinia turbūt per visą pasaulį pasiekė žmones ir pažadino iš miego. Šiaip niekas apie Pabaltijo tautas jau nekalba. Ši žinia, kad lietuviai reikalauja sau laisvės, sukėlė manyje daug džiaugsmo.” Jei iš didžiosios žiniasklaidos ir nesulaukėm tikėto dėmesio, tai tą nusivylimą su kaupu atpirko lietuvių visuomenės dėmesys ir parama šiai manifestacijai. Žaibišku greitumu lietuvių visuomenė JAV ir Kanadoje pradėjo organizuoti žygiui paramą ir ruoštis jame dalyvauti. Per tris mėnesius visoje JAv ir Kanadoje susiorganizavo 43 rėmėjų skyriai. Jie rinko lėšas ir organizavo žmones dalyvauti šiame žygyje. Ypatingai sukruto jaunimas. Patys žygininkai - koordinatoriai irgi buvo jauni vyrai. Vyriausiam buvo 35 metai. Manifestacijos sėkmė dar užtikrino ir tai, kad koordinatoriai atstovavo visų bangų lietuvius: pirm. Antanas Mažeika ir Antanas Snečkus - abu JAV gimę; dr. Algirdas Budreckis ir Romas Kezys - dypukai; ir kiek veliau į koordinatorių eiles pakviestas Juozas Miklovas kaip naujųjų ateivių atstovas. Koordinatoriai važinėjo per įvairius lietuvių telkinius JAV ir Kanadoje, ragindami visuomenę dalyvauti žygyje ir jį remti. Visa lietuviška spauda ir radio programos stipriai rėmė žygį, ypatingai Darbininkas, Draugas. Dirva, Keleivis, Nepriklausoma Lietuva, Garsas. Vienintelės Čikagos Naujienos pasisakė prieš žygį. To meto nuotaikas taikliai nusako Draugo vedamasis1965 lapkričio 11 d.: ,,Ambasadoriaus Chester Bowles laisvės šūkį mes pakartojame dabar besirengdami išlydėti tūkstančius lietuvių iš įvairių išeivijos kolonijų, vykstančių į bendrą laisvės mitingą ir demonstraciją New Yorke, pasaulio Jungtinių Tautų sostinėje. Šis žygis yra galingas laisvės sąjūdis ne vien dėl Lietuvos, ne vien dėl pavergtųjų Baltijos tautų, bet ir dėl visų grobuoniško komunizmo pajungtų tautų laisvės. ,,Turime pasidžiaugti, kad šis žygis sujudino visus išeivijos centrus Šiuo žygiu iš uždaro savybės padejavimo išeinama i platųjį pasaulį, į didmiesčio erdvųjį stadijoną.į New Yorko gatves, prie Jungtinių Tautų būstinės. Čia jau nebe uždaras protestėlis, o veržimasis į pasaulio opiniją ir sąžinę, supurtymas galvojančio ir laisve tikinčio pasaulio žmogaus. Čia pirmas platesniu masto ryžtas į bendrą laisvės šauksmą įtraukti baltiečius kaimynus - latvius ir estus. ,,Negana to, šia proga paskelbtame atsišaukime plačiausiai skaitomame sekmadienio ,,New York Times” dienraštyje, mūsų judrieji jaunieji organizatoriai įstengė gauti parašus po lietuvių ir kitų baltiečių laisvės šauksmu buv. viceprezidento Nixono. eilė kongreso ir senato narių, eilė arkivyskupų ir vyskupų. gubernatorių, įvairių miestų merų, profesorių, admirolų, aukštų kariškių, daktarų, sporto žvaigždžių. Mes nebe vieni. Mūsų laiasvės pastangas remia graži eilė vadovaujančių JAV asmenų. Laisvės sąjūdis, apėmęs lietuvius, į tą sūkūrį įtraukia mūsų tautos kaimynus ir daugybę įtakingų laisvės mylėtojų Tai įspūdinga, tai imponuoja, tai jau formuoja mums palankią pasaulio opiniją, tai daro spaudimą į pasaulio sąžinę. ,,Mums ypatingai miela, kad pagrindiniai šio žygio organizatoriai buvo jaunoji karta ir kad tarp išvykstančiųjų tame didžiajame laisvės mitinge ir demonstracijose dalyvauti didžią dalį užima mūsų moksleivija, studentija organizuotas jaunimas, kurio vadovai atskirais atsišaukimais savo narius ragino dalyvauti.” Komunistinės ir pro komunistinės spaudos laikysena manifestacijos atžvilgiu mums buvo žinoma iš anksto - jie mūsų darbą arba šmeižė, arba ignoravo. Štai ištrauka iš vilniškės ,,Tiesos”: ,,Keletą mėnesių Amerikoje gyvenantieji buržuaziniai nacionalistai visais varpais skambino apie jų rengiamą manifestaciją prie Suvienytų Nacijų Organizacijos rūmų New Yorke. Jie beldėsi į merų ir gubernatorių duris, lankstėsi prieš senatorius ir kongresmanus. Numeris iš numerio šaukė apie tai nacionaloniai laikraštukai, dieną ir naktį spiegė radijas”. Iš tų ,,Tiesos” zžodžių pavergtasis lietuvis gavo gana gera vaizdą kas čia vyko, ir kiek pastangų buvo padėta manifestaciją rengiant. Žygininkai buvo sudarę įvairias darbo komisijas iš New Yorko apylinkės lietuvių. Susidarė apie 120 žmonių. Centrinė įstaiga įsikūrė VLIKo patalpose, Manhattene. Pats VLIKas rėmė žygininkų darbą, tačiau dažnomis progomis reiškė nepasitenkinimą dėl žygininkų organizacijos oficialaus pavadinimo: ,,Komitetas Lietuvos nepriklausomybei atstatyti”. VLIKo žmonės teigė, kad tokį titulą dera turėti tik VLIKui. Organizavimo pradžioje žygininkus gąsdino finansinės problemos - ar surinksime pinigų. Ledus pralauze ALT’a, atsiųsdama $1,000 auka. (Tais laikais tai buvo dideli pinigai). Apmokėti Madison Square Garden ir kitas skubias sąskaitas teko skolintis pinigų. Didžiausias paskolas davė dr. Juozas Kazickas $3,000, LB Krašto Valdyba, Antanas
Mažeika ir Romas Kezys po $2,000, Tautos Fondas $500. Kai žygininkų judėjimas įsisiūbavo, finansinės problemos dingo. Tūkstančiai tautiečių iš visos JAV ir Kanados per vietinius komitetus arba tiesiog į centrą siuntė pinigus su linkėjimais sėkmės. Didžiausias išlaidas sudarė Madisomn Square Garden $14,200, New York Times puslapis 7,200, atlyginimai tarnautojams $2,500. Aukų pagal valstybes daugiausia atėjo iš New Yorko - $12,400, Illinois - $8,600, Mass. -$6,000. Kitos mažiau. Niekad nepavyko tiksliai nustatyti dalyvių skaičiaus. Bilietų į Madison Square Garden iš anksto buvo parduota 10,243, iš juų latviai pardavė 1,108, estai - 57. Daug buvo išdalinta komplimentarinių bilietų. Realu būtų sakyti, kad dalyvių buvo apie 13,000.. Madison Squaere Garden programą vedė Antanas Mažeika. Pagrindinis kalbėtojas buvo South Dakotos senatorius Karl Mundt. Meninę programa atliko Jadvygos Matulaitienės vadovaujama tautinių šokių grupė, solistė Irena Stankūnaitė, grojo Joe Thomas vadovaujams 40 žmonių orkestras. Po programos MSG dalyviai pasipylė į Manhattano gatves ir skersai miestą traukė į Jungtines Tautas. Žygiavo Šv. Antano mokyklos orkestras, berods iš Bostono, uniformuoti veteranai, skautai ir masės žmonių nešini šimtais plakatų. Sustabdėme judejimą New Yorko didmiestyje, tačiau jokių triukšmo ar veiksmų, pažeidziančius įstatymus, neįvyko, Prie JT kalbėjo šios manifestacijos garbės pirm prel.Jonas Balkūnas ir įvairių tautybių atstovai. Grupelė lietuvių studentų įėjo į JT pastatą, kur tuo metu vyko sesija, ir pradėjo šaukti ,,laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai”. Policija juos greitai ,,sutvarkė”, Šis incidentas gavo nemažai dėmesio žiniasklaidoj. Manifestacijos pasisekimas atgaivino lietuvių visuomenę tarsi ūžtelėjus šviežio oro banga į nevėdintą lietuviškos politikos kambarį. Manifestacija patvirtino mūsų tautinio sąmoningumo aukštą lygį, sustiprino pasitikėjiimą mūsų pačių jėgomis, ir suteikė stiprybės ateityje dirbti Lietuvos nepriklausomybės atstatymui su didesne viltimi ir entuziazmu.
Romas Kezys
3 hours of America's largest historic pro independence Baltic Rally, New York City, November 13, 1965. Participants and marchers exceeded more than 13,000. The public watched, the press and media recorded...the Soviets were astonished and reacted...
Recorded continuous live events (speeches by prominent notables and elected officials,music,concert, marching bands) from Madison Square Garden, New York , the Midtown march to the United Nations, radio interviews, and the huge public appeal to the United Nations. This complete recorded audio event belongs in every Baltic home library as a testiment to Baltic American active participation in the struggle for restoration of Baltic sovereignty and freedom.
Order now ......
Each complete set: 4 professionally digitized cds available for US $69.95 plus $2.00 postage.
Tony Mazeika, former Chairman-Coordinator, Committee to Restore Lithuania's Independence, NY
TonyMazeika@fea.net
Place order:
Tony Mazeika
26461 Estanciero Drive, Mission Viejo, CA. 92691
949 581-1100 ext. 264 bus,
|
