Marija – Globėja ir Kelio rodytoja
Arkivysk. Sigitas Tamkevičius SJ
Homilija sakyta Jubiliejaus iškilmėse balandžio 27 d. Dievo Apvaizdos bažnyčioje Detroit/Southfield, Michigan Knygoje „Apaštalų darbai“ pasakojama, kaip po Jėzaus įžengimo į dangų apaštalai skelbė apie nukryžiuotą ir prisikėlusįjį Jėzų Kristų ir kaip augo įtikėjusiųjų žmonių skaičius. Apaštalas Pilypas nuvyko į Samariją, kuri su džiaugsmu priėmė Evangelijos žinią. „Apaštalų darbų“ knygos autorius pabrėžia, kad „didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“ (Apd 8,8).
Šiandien Detroito Dievo Apvaizdos parapijoje taip pat yra daug džiaugsmo, nes švenčiate savo parapijos įkūrimo 100 m. Jubiliejų ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejų. Ruošdamiesi Šiluvos jubiliejui jūs daug kartų girdėjote pasakojimus apie Šiluvą ir tenai įvykusį Dievo Motinos apsireiškimą. Pabandysiu viena kita detale papildyti girdėtus pasakojimus. Kauno kurijos archyve yra saugomas pergamentas, kuriame surašyta Šiluvos istorija nuo jos įkūrimo 1457 metais iki jos prisikėlimo 1651 m. po labai sunkaus laikotarpio. Šešioliktame amžiuje, rašoma pergamente, atsirito į Lietuvą Reformacijos banga, kuri Šiluvoje sunaikino jau spėjusius užsimegzti Katalikų bažnyčios vaisius. Katalikai prarado bažnytinę nuosavybę, bažnyčias ir dvasios vadovus. Paskutinis Šiluvos klebonas, praradęs bet kokią viltį, užkasė į žemę parapijos dokumentus bei liturginius reikmenis ir paliko parapiją. Katalikų tikėjimui buvo tarsi pasirašytas mirties sprendimas. Toje tikėjimo naktyje įvyko Dievo Motinos apsireiškimas. Gyvulių bandą ganę vaikai nesuprato, kas buvo toji ant akmens pasirodžiusi Moteris su Kūdikiu ant rankų, todėl pasikvietė kalvinų pastorių, kad jis pasikalbėtų su apsireiškusia moterimi. Apsireiškusioji kalbėjo labai trumpai. Pastoriaus paklausta, kodėl ji verkia, atsakė: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Pasakiusi šiuos žodžius pranyko. Pastorius aiškino, kad tai buvusi kažkokia pamėklė, tačiau pagyvenę katalikai prisiminė, kad apsireiškimo vietoje kadaise stovėjusi katalikų bažnyčia. Marijos pasirodymas ir jos ašaros netruko išauginti gausius vaisius. Per teismus buvo atgauta Šiluvos katalikų nuosavybė ir pastatyta bažnyčia, prie kurios apsigyveno katalikų kunigai, atgaivinę tai, kas per aštuoniasdešimt metų buvo sunykę ar sunaikinta. Greitai Šiluvoje apsigyveno net penki kunigai, kurie kasdien aukojo Mišias ir skleidė Marijos apsireiškimo žinią. Nors būsimi amžiai Lietuvos žmonėms atnešė labai didelių negandų – karus, marus ir okupacijas, kurių metu buvo draudžiamas lietuviškas žodis, o tikėjimas naikinamas, tačiau išliko Lietuva, o su ja ir Katalikų bažnyčia. Atvykusieji iš kitų Europos kraštų žmonės stebisi kaip lietuviai sugebėjo išsaugoti savo tikėjimą. Tikriausiai, jie vieni nebūtų sugebėję šitai padaryti, jeigu nebūtų turėję gerą Globėją – Dievo Motiną Mariją, kurią labai gerbė. Pamaldumas į Šiluvos Dievo Motiną Mariją sklido net už Lietuvos ribų. Kai Šiluvos steigėjas Petras Gedgaudas pastatė pirmąją bažnyčią, jai davė Marijos Gimimo ir apaštalo Petro titulą. Tradicija pasakoja, kad Petras Gedgaudas parūpino šios bažnyčios altoriui Marijos paveikslą, kuris vėliau su kitais dokumentais buvo užkastas į žemę. Šiluvos Dievo Motinos stebuklingasis paveikslas yra pieštas nuo labai senos Marijos ikonos, dabar esančios Romoje Marija Madžiore bazilikoje, kuri vadinasi „Salus populi romani“ – romėnų tautos globėja. Ši ikona dar vadinasi Kelio rodytoja. Krikščioniška mintis nesunkiai atseka, kad šis Marijos, kaip Globėjos ir Kelio rodytojos pasirinkimas, tikriausiai, ir buvo toji priežastis, kad Marija sunkią valandą nepaliko savo vaikų, bet parodė jiems kelią pas savo Sūnų. Istorijos vėjai bei audros daugelį iš jūsų privertė palikti Lietuvos žemę ir ieškoti pastogės Amerikos žemėje. Nors Amerika daugeliui buvo ir lieka svetinga šalis, bet ji ateivį negali apdovanoti tuo, ką jis gali gauti tėvų ir protėvių žemėje. Mūsų tikėjimas skatina branginti tėvus ir tas šaknis, iš kurių išaugo mūsų gyvenimo medis. Iš tų šaknų yra išaugęs ir krikščioniškojo tikėjimo medis. Šiluva yra dalis mūsų katalikiškų ir lietuviškų šaknų, iš kurių išaugo vysk. Valančius, knygnešiai, partizanai, laisvės žadintojai ir Nepriklausomybės kūrėjai. Švenčiant Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo jubiliejų, noriu palinkėti jums, detroitiškiai, labai branginti Šiluvos Dievo Motinos atminimą ir jai patikėti savo ir savo vaikų dabartį bei ateitį. Būtų labai gera, jei kiekvieno lietuvio, kur jis begyventų, namuose būtų saugomas Šiluvos Dievo Motinos paveikslas. Apaštalas Petras, kurio vardas taip pat buvo duotas pirmajai Šiluvos bažnyčiai, savo laiške pirmiesiems krikščionims rašė: „Mylimieji! Šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasiruošę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3,15). Meldžiu Viešpatį ir Šiluvos Dievo Motiną Mariją, kad tą viltį išsaugotumėte per visą gyvenimą ir perduotumėte ją savo vaikams ir vaikaičiams. Iškilmingai paminėtas Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Detroit šimtmetis Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos šimtmečio ir tuo pačiu Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimas Šiluvoje iškilmingai Detroit buvo paminėti š. m. balandžio 27 d. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias pilnutėlėje šventovėje koncelebravo specialiai iš Lietuvos atvykęs Kauno vyskupijos arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Detroit vyskupijos arkivyskupas, kardinolas Adam Maida, prelatas Edmundas Putrimas, kunigai: dabartinis Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos administratorius Ričardas Repšys, kelis metus parapijoje darbavęsis kun. Walter Stanevich ir buvęs šios parapijos klebonas, šiuo metu dirbantis Montreal, Kanadoje, kun. Aloyzas Volskis. Mišių metu Sutvirtinimo sakramentas buvo suteiktas Mariui Anužiui, Joseph Duibai, Andrejai Petrulytei, Donatui Tukiui, Austėjai Uptaitei, Aleksui Matvekui, Audriui Matvekui, Romui Šontai ir Saulei Tamkutei. Kaip įprasta pas mus, Mišiose į giedojimą įsijungia beveik visi pamaldose dalyvaujantys, bet šį kartą solo giedojo Asta Jurgutytė-Pieštienė, vargonaujant Ritai Giedraitienei, ir merginų choras, kuriam vadovauja Virga Šimaitytė. Ypač įspūdingas buvo aukų atnešimas. Arkivyskupas S. Tamkevičius savo pamoksle supažindino su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu Šiluvoje prieš 400 metų ir kvietė atvykti į Lietuvą, kur rugsėjo 6-15 d. vyks apsireiškimo minėjimo iškilmės, o rugsėjo 15-oji bus skirta specialiai užsienyje gyvenantiems lietuviams. Kardinolas Adam Maida savo sveikinime kelis kartus pasisakė, kad yra lenkų kilmės, ir kvietė laikytis savų tradicijų bei nepamiršti savo šaknų. Pasibaigus pamaldoms, procesija rinkosi prie naujai Šiluvos Marijos garbei pastatyto paminklo-statulos prie įėjimo tako į šventovę, aikštėje. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija yra Jurgučių šeimos auka parapijai, skirta Švč. Mergelei Marijai pagerbti.
Vėliau visi rinkosi į gražiai išpuoštą Kultūros centrą, kur daugiau nei 600 detroitiečių su svečiais iš kaimyninių Windsor, Kanados, Lansing ir Grand Rapids miestų susibūrė oficialiai minėjimo daliai ir puotai. Minėjimo programą vedė Kastytis Giedraitis. Pasveikinęs ir pristatęs garbės svečius bei visus susibūrusius į šią šventę, jis trumpai supažindino su parapijos istorija. Meninę programą atliko lituanistinės mokyklos mokiniai, merginų choras ir pianistė Ada Simatytė. Į minėjimo iškilmes apsilankė dažnai mūsų renginiuose dalyvaujantis JAV Kongreso narys Joe Knolenberg su žmona Sandie Knollenberg. Jis parapijos administratoriui kun. Ričardui Repšiui įteikė Amerikos vėliavą, kuri plevėsavo ant Kapitolijaus Washington, DC. Į iškilmes atvyko ir visus susirinkusius pasveikino Southfield miesto narė Brenda Lawrence. Buvo gauti sveikinimai ir iš įvairių lietuviškų organizacijų. Tarp šventovės ir Kultūros centro esančiose klasėse Vidos Juškienės pastangomis buvo surengta parapijos istorinių nuotraukų paroda. Apie ją jau skaitėte „Drauge“, Romualdo Kriaučiūno straipsnyje. Gaila, kad daugelis, skubėdami į Kultūros centrą, taip ir neužsuko jos apžiūrėti. Kiek žinau, rudeniop šiai sukakčiai prisiminti bus išleistas specialus parapijos istorinis leidinėlis, kuriam medžiagą renka Vida Juškienė. Tai bus penktas toks parapijos istorijos leidinys, po jos įsikūrimo 1972 metais Southfield. Į šio minėjimo surengimą įsijungė daug taip vadinamų trečiabangių. Visiems šio minėjimo rengėjams ačiū. Užduotį jie puikiai atliko. Džiugu, kad parapijiečių gretose matome daug jaunimo, jungiasi ir naujai atvykusieji.
Jonas Urbonas Šiluvos Mergelės Marijos paveikslas Hamiltone Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos Švč. M. Marijos parapijos pradžia skaičiuojama nuo 1948 metų ir šiais metais ruošiasi švęsti savo gyvavimo 60 metų. Šventovė, kurią parapijiečiai savo jėgomis statė, plėtė ir gražino iki šiol yra visų Hamiltono lietuvių dvasinės traukos centras. Čia balandžio 27 d. sulaukėme pašventinto Šiluvos Mergelės Marijos paveikslo, kuris, minint 400 metų Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejų, keliauja per Kanados lietuvių parapijas. Iš Sault Ste. Marie kun. V. Staškevičiaus atvežtas paveikslas buvo sutiktas prie Aušros Vartų šventovės durų ir su iškilminga procesija palydėtas prie pagrindinio altoriaus. Paveikslą nešė Dalia Kesminienė ir Marijus Gudinskas. Su žvakėmis, smilkalais, kryžiumi ir gėlėmis jį lydėjo jaunieji parapijiečiai: Vaughn Pruden, Mykolas Bartininkas, Birutė Banytė, Dalytė Bartininkaitė, Vytas Banys, Matas ir Tomas Senkai. Buvo įneštos vėliavos: Lietuvos (nešė Inga Brazauskaitė), Kanados (Petras Bartininkas), KLKM Draugijos Hamiltono skyr. (Gražina Enskaitienė), Ateitininkų (Vincas Gudinskas), Skautų vėliavą lydėjo Gailius Senkus, Kasparas Špokas, Cleo Sanmartin, Caprice Sanmartin, Margot Latanzi ir Rūta Simonavičiūtė.
Paveikslą pasitiko ir palydėjo iki specialiai jam skirtos, gėlėmis papuoštos pakylos klebonas Audrius Šarka OFM ir diakonas Bernardas Belickas OFM. Sukalbėjus maldą, buvo aukojamos Šv. Mišios. Bažnyčios choras ir Žibutė Vaičiūnienė, vadovaujant vargonininkei muzikei Darijai Deksnytė-Powell, giedojo specialiai šiai progai paruoštas giesmes. Solo giesmę atliko Danutė Enskaitienė. Šv. Mišių skaitinius skaitė Stasys Kareckas ir Emilija Pruden, o iškilmingai dienai skirtą pamokslą sakęs diakonas B. Belickas, papuošė jį savo kūrybos eilėmis. Aukas nešė buvusios ilgametės KLKM Draugijos Hamiltono skyriaus pirmininkės Magdutė Vaitonienė ir Elena Liaukuvienė. Po Mišių visiems susirinkusiems buvo suteiktas ypatingas palaiminimas ir sukalbėta Švč. M. Marijos litanija. Po Mišių, dalyviai fotografavosi prie Marijos paveikslo, o vėliau rinkosi į Jaunimo Centrą, kur ilgai bendravo ir vaišinosi. Kadangi turėjome paveikslą visą savaitę, kas dieną po rytinių Mišių buvo kalbamos maldos ir giedamos giesmės Šiluvos Marijos garbei. Buvo kalbamas rožinis ir Šiluvos M. Marijos litanija. Sekmadienį, gegužės 4 d. klebonas su parapijiečiais kalbėjo rožinį prieš Mišias ir litaniją po Mišių. Mišioms chorvedė muz. Darija Deksnytė-Powell parinko gražias giesmes skirtas Šiluvos Marijos garbei. Gale pamaldų, paveikslas buvo perduotas atstovams iš Lietuvos Kankinių parapijos Mississaugoje, kur paveikslas praleis savaitę nuo gegužės 11 d. iki gegužės 18 d. Per visą savaitę didelis būrys parapijiečių dalyvavo ir kai kurie net minėjo, kad važiuos pasimelsti į kitas vietoves, kurias paveikslas aplankys. Garbė ir Šlovė, Tau, Švč. Dievo Motina, mūsų Tėvynės, mūsų šeimų, mūsų Tikėjimo, Vilties ir Meilės Globėja. Dėkojame Tau, kad kartu su laisva Tėvyne Lietuva, galime minėti Tavo stebuklingo apsireiškimo 400 metų Jubiliejų.
M. G. Enskaitienė
Švč. M. Marijos peveikslo sutikimas St. Catharines Angelų Karalienės šventovėje St. Catharines miestelyje, 1949 m., įsteigtas pirmasis Kanadoje lietuvių pranciškonų vienuolynas, prie kurio įsikūrė ir Angelų Karalienės Misija. Jos pirmasis įkūrėjas yra laikomas kun. Modestas Stepaitis OFM. Vėliau vienuolyno viršininkais buvo kun. Juvenalis Liauba OFM, kun. Petras Baniūnas OFM ir ilgiausiai St. Catharines bendruomenei tarnavęs kun. Kęstutis Butkus OFM. Iš šios Misijos buvo aptarnaujami visi Niagaros apylinkės lietuviai. Sumažėjus apylinkės lietuvių skaičiui, kun. Juozapo-Marijos Žukausko OFM laiku, 2001 m. buvo parduota šventovė su galimybe ja lietuviams naudotis. Šiandien, St. Catharines miestelyje aukojamos Mišios lietuviams šeštadieniais. Lietuvius aptarnauja iš Hamiltono, ON kun. Audrius Šarka OFM. Gegužės 3 d. (šeštadienį), 4 val. dienos prieš Šv. Mišias į St. Catharines bendruomenės šventovę iškilmingai buvo įneštas Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslas. Jį įnešė St. Catharines bendruomenės nariai J. Karaliūnas ir E. Kuraitienė kartu lydimi tautiškais rūbais apsirengusių mergaičių su gėlių puokšte, Hamiltono Aušros vartų parapijos klebono Audriaus Šarkos, OFM ir diakono Bernardo Belicko, OFM gausiai dalyvaujant bendruomenės nariams. Prie centrinio altoriaus atnešus paveikslą buvo sukalbėtos maldos ir toliau buvo aukojamos šv. Mišios. Labai prasmingą ir gilų pamokslą, pritaikytą Šiluvos Švč. M. Marijos garbei pasakė diakonas Bernardas Belickas, OFM. „Marija – tai visų mūsų dvasinė mama, kuri saugo ir globoja kiekvieną žmogų. Jos apreiškimas mus drąsina į savo namus, į šeimas parsinešti Marijos malonių ir jomis dalintis su tais, kurie toli nuo tikėjimo“ – sakė diakonas brolis Bernardas. Po Šv. Mišių visa bendruomenė kartu nusifotografavo prie Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslo. Ėjome į bendruomenės salę žiūrėti dokumentinio filmo, kuris sukurtas režisieriaus Daliaus Ramanausko „Kelias į Šiluvą“. Šis filmas yra skirtas Švč. M. Marijos jubiliejui. Tai labai jaudinantis filmas primenantis mūsų tautos krikščionybės persekiojimo laikus Lietuvoje. Mergelė Marija saugo ir globoja mūsų kraštą. Atkaklus ir ryžtingas mūsų tėvynainių tikėjimas per Marijos užtarimą liko tvirtas ir nepalaužiamas tautoje. Daugelis bendruomenės žmonių žiūrėdami šį filmą ir ašarą nubraukė. Po filmo visi kartu pasivaišinome bendruomenės narių suneštais pyragais ir kavute, labai šiltai pabendravome. Esame labai dėkingi Hamiltono Bendruomenės pirmininkei Angelei Vaičiūnienei ir jos vyrui už atvežtą aparatūrą ir jų dėka parodytą filmą. Pabaigoje bendruomenės vardu S. Zubrickienė padėkojo Hamiltono klebonui Audriui Šarkai, OFM ir diakonui Bernardui Belickui, OFM kad neužmiršo šios bendruomenės ir surengė jai tokią gražią iškilmę.
Surašė br. Bernardas Belickas OFM
Mariologinė konferencija Marijampolės kolegijoje Balandžio 29 d. Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultete vyko Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui skirta mokslinė konferencija „Mariologiniai aspektai krikščioniškoje pasaulėžiūroje“. Ją surengė šio fakulteto Lituanistikos ir religijos mokslų katedra kartu su Marijampolės kolegijos Tobulinimosi studijų centru bei Katalikų teologijos fakulteto VDU Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos centru.
Pastarojo centro vadovas Alfonsas Motuzas pranešime kalbėjo apie įvairias Švč. Mergelės Marijos liturginio pamaldumo praktikas, vietas, lygindamas jų populiarumą anksčiau ir dabar, atkreipdamas dėmesį į tebesitęsiančias, atsinaujinančias ir nykstančias tradicijas.
Kauno kunigų seminarijos vicerektorius ir KTF VDU dėstytojas kun. Rimas Skinkaitis pristatė požiūrį į Mariją protestantiškoje tradicijoje, kurioje ji gerbiama kaip mūsų tikėjimo sesuo, iškilus pasitikėjimo Dievu pavyzdys, o jos vieta Bažnyčioje regima teocentrinėje, kristocentrinėje perspektyvoje, ypatingai pabrėžiančioje vienam Dievui priklausantį išskirtinį garbinimą. Marijampolės kolegijos kapelionas, KTF VDU dėstytojas kan. Kęstutis Žemaitis supažindino su Švč. Mergelei Marijai skiriama vieta ortodoksų Bažnyčioje, pagerbiančioje ją Dievo Gimdytojos (Theotokos), Visos-šventos (Panagia), Naujosios Ievos ir kitais titulais, su pagarba ir meile vaizduojančioje ją ikonose. Šių krikščionių požiūris buvo pailiustruotas taip pat citatomis iš Anthony Bloom (1914–2003), Sergej Bulgakov (1871–1944) raštų.
KTF VDU dėstytojas kun. Romualdas Dulskis šiandieninės postmodernios teologijos perspektyvoje pažvelgė į septynis tradicinius Švč. Mergelės Marijos skausmus ir džiaugsmus, kuriuos pristatė, pradėdamas nuo biblinės antropologijos teiginių ir atkreipdamas dėmesį, kad teologinis, į Dievą nukreiptas gyvenimas, atitinka žmogaus prigimtį, o kiekvienam žmogui yra natūralu turėti link Dievo vedančių troškimų bei su jais susijusių ir džiaugsmų, ir skausmų. Pranešime buvo pateiktos šv. Bazilijaus Didžiojo (329–379), Hans Urs von Balthasar (1905–1988) įžvalgos apie Švč. Mergelės Marijos patirtis, o tradicijoje žinomus jos džiaugsmus ir skausmus iliustravo Hans Memling (1430–1494) ir Albrecht Dürer (1471–1528) kūrinių reprodukcijos. Marijampolės kolegijos dėstytojas kun. Remigijus Gaidys pranešime apie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų pristatė Šiluvos istoriją, o taip pat – jubiliejinių metų tradiciją Bažnyčioje bei su jais susijusių atlaidų, piligriminių kelionių prasmę.
Paskutinius pranešimus skaitė trys Marijampolės kolegijos dėstytojos. Vida Mickuvienė apžvelgė žodžius, kuriais Dievo Motina pagerbiama lietuvių poezijoje. Birutė Zaveckienė kalbėjo apie Švč. Mergelę Mariją lietuvių prozoje. Vida Balickienė pristatė Fokoliarų judėjimą, kurio oficialus pavadinimas yra „Marijos veikimas“.
Vilkaviškio vyskupijos pranešimas
Tarptautinė konferencija „Marijos kulto Europoje teologiniai-istoriniai aspektai“
Vytauto Didžiojo universitete Gegužės 9–10 d. VDU Katalikų teologijos fakultete vyko tarptautinė mokslinė teorinė-praktinė konferencija „Švč. M. Marijos kulto Europoje teologiniai-istoriniai aspektai“, skirta Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejui. Renginys pasižymėjo intensyviu darbu keliose sekcijose, daugiau kaip dviejose dešimtyse pranešimų įžvalgomis dalijosi kelių pasaulio šalių – Kanados, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos teologai bei kitų sričių mokslininkai. Konferencijos darbui vadovavo organizacinio komiteto pirmininkas kun. dr. Robertas Pukenis (VDU). Pirmosios dienos vakare konferencijos dalyviai drauge šventė Eucharistiją Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Šeštadienio vidudienį pasibaigus teorinei daliai, jie buvo pakviesti dalyvauti pažintinėje-tiriamojoje ekspedicijoje Šiluvoje, ten apžiūrėjo Švč. M. Marijos Gimimo baziliką, Apsireiškimo koplyčią, diskutavo Jono Pauliaus II namuose.
Konferenciją jos pradžioje gegužės 9 d. pasveikino daug garbių svečių. Sveikinimo žodį taręs apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas Marijos, kuri yra pavyzdys visų laikų krikščionims, kultą Lietuvoje susiejo su šv. Kazimiero kultu ir tvirtino, jog jis turi gilias šaknis lietuvių žemėje. Linkėdamas vaisingo darbo VDU KTF Didysis kancleris, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė ypatingą Dievo Motinos, apsireiškusios Šiluvoje, indėlį sunkiais tautai istoriniais laikotarpiais, jos gerbimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių salelėse. VDU rektoriaus prof. Zigmo Lydekos teigimu, Marijos apsireiškimo įvykis Šiluvoje dar laukia šiuolaikinio apmąstymo platesniu europiniu kontekstu. Svaraus dvasinio ir teologinio indėlio stiprinant krikščioniškąsias Europos vertybes konferencijai palinkėjo VDU KTF l. e. p. dekanas dr. Benas Ulevičius, ją pasveikino Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, rėmėjai, sveikinimą perdavė Europos katalikų teologų sąjunga.
Plenarinei sesijai vadovavo vyskupas doc. dr. Jonas Ivanauskas (VDU) ir prof. dr. Francesco Chiappetta (Europos paslaugų institutas, Italija), joje perskaityti trys pranešimai. Pranešimą „Mariologinio maldingumo dimensijos“ skaitė kun. prof. dr. Werneris Loseris SJ (Frankfurto universitetas, Vokietija), „Švč. Mergelės Marijos įvaizdis žiniasklaidoje“ – prof. dr. F. Chiappetta, „Religinė ir visuomeninė Marijos šventovių reikšmė Lomžos diecezijoje“ – kun. prof. dr. Witoldas Jemielity (Varšuvos universitetas, Lenkija). Dr. W. Loseris su apaštalais ir ypač Marija, kuri kaip Motina buvo išskirtinė Jėzaus kelyje, susiejo Bažnyčios kilmę. Bažnyčia – marijiškoji Kristaus nuotaka, ji, kaip ir Marija, savo širdyje svarsto, palaiko tikėjimą, aiškina atpirkimo esmę. Todėl, pasak prelegento, krikščionis, keliaujautis su Bažnyčia, daugiau ar mažiau sąmoningai gyvena Marijos gyvenimą. Dr. W. Loseris kvietė kontempliuoti Mariją, nes „kontempliacija veda prie jos imitacijos, teikia impulsą pripažinti Dievo artumą ir juo džiaugtis“, o geriausia malda – „Sveika, Marija“. Dr. Fr. Chiappetta, beje, išsakęs pagyrimo žodžių lietuvių tautai, tvirtino, jog Marijos vaidmuo ir Bažnyčios, ir visuomenės gyvenime esąs milžiniškas, o apsireiškimas Šiluvoje turėtų būti svarstomas ne vien Lietuvoje. Marijos kultas, pasak profesoriaus, nepaneigia kristocentriškumo, bet atspindi tikėjimo plotį, o visuomenei leidžia daugelį sričių svarstyti humaniškesniame kontekste. „Marija yra stipri pagalba gyventi pilnatvišką žmogaus gyvenimą“, – sakė kelių Romos universitetų profesorius. Trečiasis pranešimas suteikė galimybę susipažinti su Marijos gerbimo tradicijomis šalyje, kuri įdėjo daug pastangų gaivindama ir palaikydama piligrimystės vietas. Malonėmis garsūs Marijos paveikslai, maldingumo tradicijos, stebuklingi pagijimai, registruojami šventovėse (nors nėra mediciniškai patvirtinti), piligriminių vietų tapimas pastoracijos centrais liudija lenkų pagarbą Dievo Motinai. Nors dalis piligrimysčių panašėja į turizmą, kelionės išlieka pozityviu dalyku, intensyvinančiu dvasinį gyvenimą. Po pietų konferencijos darbas tęsėsi dviejose sekcijose. Pirmojoje nagrinėtos mariologinio maldingumo aktualijos ir integracijos dimensijos, pranešimus skaitė Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai. Kun. prof. habil. dr. Władimierz Broński (Liublino katalikiškasis universitetas) išskyrė mariologinių homilijų rūšis ir esmę – remiantis Šventuoju Raštu atskleisti Marijos vaidmenį išganymo istorijoje. Kun. prof. dr. Jacek Bolewski SJ (Varšuvos universitetas) apibūdino daugybę dimensijų (dogmos, apsireiškimai, pamaldumo tradicijos, auganti reikšmė tikinčiųjų bendruomenėje), leidžiančių kalbėti apie „mariologinį amžių“: ir trečiajame tūkstantmetyje Marija yra ateities šviesa Bažnyčiai. Kun. prof. habil. dr. Romualdo Dulskio (VDU) pranešime atkreiptas dėmesys į Marijos kontempliatyvumą ir teigta, kad jo pavyzdys turėtų padėti krikščioniui suprasti, kad veikimas dėl veikimo nėra tikrasis jo pašaukimas, o sielovadinis pasišventimas turįs kilti iš pasišventimo Dievui, bet ne iš žmogiškų paskatų. Prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas (VDU) pabrėžė kristocentriškąjį Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje pobūdį: čia Marija ištarė „taip“ ir tapo malonių tarpininkė. Apie lenkų religinę savimonę stiprinančią piligrimystę į Jasna Gurą pasakojo kelis dešimtmečius joje dalyvaujantis kun. prof. habil. dr. Jan Perszon (Torunės universitetas). Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (VDU) pranešimą apie pamaldumo Marijai tradicijas ir dabartį iliustravo giedotojų ansamblio čia pat salėje atliktomis kantičkinėmis giesmėmis – ir lietuviškomis, ir tomis, kurių šaknys kitų kraštų muzikinėje kultūroje. Kitoje, Vysk. P. Bučio auditorijoje dirbusioje sekcijoje Marijos kultas aptartas istoriniu bei socialiniu aspektais. Pirmojo pranešimo autorius dr. Benas Ulevičius mariologinę doktriną pristatė patristinės grožio sampratos – viename svarbiausių krikščioniškosios teologijos mokslo kontekstų, palygino Ievą ir Mariją – naująją Ievą, iš kurių proporcingos, t. y. atsveriančios sąsajos kylanti plati mariologinė tradicija. Pamaldumo Marijai ypatumus, būdingus Seinų vyskupijai XIX amžiuje, remdamasis savo tyrinėjimais atskleidė kan. prof. habil. dr. Kęstutis Žemaitis (VDU). Marijos vaidmenį XIX a. pab.–XX a. šeimos gyvenime, buvusį neatsiejamą nuo kūdikio laukimo iki suaugusiojo mirties, skleidė doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė (VDU). Tyrimus apie išsaugotą ir naujomis giesmėmis turtinamą Marijos kultą žemaičių šermenų apeigose pristatė kun. doktr. Saulius Stumbra (Klaipėdos universitetas). Su piligrimystės į Marijos šventoves bei piligrimų vertybinių nuostatų tyrimais supažindino doktr. Darius Liutikas (Socialinių tyrimų institutas) atskleisdamas, jog piligrimai – dažnesni bažnyčios lankytojai, jų gyvenime svarbi vieta tenka religijai, kita vertus, dalis jų vis dėlto renkasi privačių apsireiškimų vietas, o tarp vertybinių nuostatų išskirtas netgi tikėjimas reinkarnacija. Doktr. Aušra Kairaitytė (VDU) supažindino su privačių Marijos apsireiškimų traktuote lietuvių folklore. Šeštadienio rytą konferenciją savo atvykimu ir pranešimu „Švč. M. Marijos pasirodymų vertinimo akcentai“ pagerbė Minsko-Mogiliovo arkivyskupas metropolitas dr. Tadeuszas Kondrusiewiczius. Jis pabrėžė, kaip svarbu teisingai vertinti Marijos pasirodymus, kurie žmonėms yra reikšmingi, tačiau gali tolinti nuo Kristaus ir to išgelbėjimo plano, kurį pristato Šventasis Raštas. Kita vertus, antireliginiais laikais, pasak arkivyskupo, apsireiškimai teikia dvasinę pagalbą, kviečia į atsivertimą, perspėja žmogų, kuris atsakingas už savo ateitį. Apie Mariją feministinėje perspektyvoje kalbėjusi doc. dr. Suzan Roll (Otavos Šv. Pauliaus universitetas, Kanada) teigė, jog šiuolaikinėje feministinėje literatūroje Marijos paveiksle pabrėžiama stiprybė, jos gyvenimas sulaukia šiuolaikinių moterų dėmesio, o supratimas priklauso nuo socialinės, asmeninės, bendruomeninės ir kt. patirties.
Tolesniuose pranešimuose autoriai siekė skleisti Marijos asmenį ekumeninio ir tarpreliginio dialogų perspektyvoje. Svečias iš Latvijos kun. dr. Andris Priede (Rygos teologijos institutas) nagrinėjo XVIII a. katalikiškų ir protestantiškų giesmių sąsajas. Kalbėdamas apie Marijos kulto problematiką Europos krikščioniškoje erdvėje kun. doc. dr. Rimas Skinkaitis (VDU) atkreipė dėmesį į dvi priešingas tendencijas – visišką Marijos kulto atmetimą arba liaudiškojo pamaldumo iškėlimą. Pasaulietinėje mintyje, pasak prelegento, daugėja skepticizmo, o krikščioniškoje – aiškios Marijos gerbimo plėtotės. Doc. dr. Elena Būgaitė (VDU) savo pranešime apmąstė Marijos – Kūrėjo kūrinio, vidujai priklausančio Dievui, savuoju pašaukimu buvusio dialoginiu asmeniu – bruožus ir teigė, jog Dievo palankumas Marijai skirtas visai žmonijai, o jos tikėjimas yra Bažnyčios tikėjimo šaltinis paties Dievo kuriamąja iniciatyva. Dr. Hendro Munsterman (Meylan-Grenoble teologijos centras, Prancūzija) pranešime apie Mariją ir ekumenizmą – laimėjimus ir išlikusius sunkumus protestantų ir katalikų dialoge teigta, jog nesutarimai Marijos klausimu tegali būti pašalinti išsprendus kur kas didesnius priešingumus. Prelegentas rėmėsi pastarųjų penkiolikos metų katalikų ir protestantų dokumentais, kurie „žadina suartėjimo viltį“ ir drauge yra perspėjimas apie pavojingą dialogui katalikų mariologinį maksimalizmą. „Marijos doktrinoje iš esmės nėra nieko, kas galėtų skirti; visi krikščionys ja kviečiami į širdies atsivertimą. Kita vertus, katalikams pavojinga perdėti, išdidinti, kad neužtemdytų tikrojo ir vienintelio Dievo tarpininko“, – teigė H. Musterman. Įpareigojamą uždavinį tikėjimo ugdytojams pasitelkti Marijos paveikslą, pateiktą paties Apvaizdos, ir per jį leisti savo mokiniams geriau pažinti Jėzų remdamasi darbo patirtimi kėlė prof. dr. Lucia Cojola Chiappetta („Roma TRE“ universitetas, Italija). Po pertraukos pranešimų temos apėmė Marijos vaizdavimo ikonografijoje tradiciją ir šiandienos problemas. Dr. Elinos Naujokaitienės (VDU) pranešime „Antikinio Madonos paveikslo pagarbinimas (‚Išminties sostas‘, poezijos aureolės)“ skleista Prancūzijos Marijos šventovių dvasinis magnetizmas, sutraukiantis minias į didžiąsias, o intymiam sielos pašnekesiui – į mažesniąsias, kur garsieji paveikslai žadina išganymo viltį, tik viskas priklausą nuo malones Teikiančiojo: jo akivaizdoje ir pasaulio blogis atrodo niekas. Visi konferencijos dalyviai ir ypač atvykę iš svetur, klausydamiesi doktr. Aušros Vasiliauskienės (VDU) pranešimo, turėjo progą pasigėrėti Lietuvos bažnyčių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų ir Vainikavimo siužetų paveikslais – baroko dailės pavyzdžiais, kurie, išskyrus retas išimtis, remiasi Vakarų Europos meno tradicijomis. Apibendrindamas konferenciją kun. dr. R. Pukenis jos išvadines mintis susiejo su Dievo Motinos apsireiškimu Šiluvoje, suvaidinusiu svarbų vaidmenį tautos istorijoje, o Marijos kultą patvirtino tebesant svarbia katalikų tikėjimo dalimi, vienijančia Europos tautas, stiprinančia jos krikščioniškąsias vertybes ir prisidedančia prie krikščioniškojo paveldo išsaugojimo. Kita vertus, dar svarbesnis už kulto apmąstymą yra vidinis ryšys su Marija – visų tautų Motina, apglėbiančia ir Lietuvą bei leidžiančia jai išlikti aukštos krikščioniškos kultūros šalimi.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba Tautų Sekminės Lietuvoje: vigilija ir iškilmės Šiluvoje Gegužės 10–11 dieną Šiluvoje, kartu su kitomis pasaulio tautų šalimis dalyvaudama tarptautiniame projekte (iniciatoriai – International Catholic Charismatic Renewal Services), Lietuva šventė Tautų Sekmines. Vienuolikos dienų programoje, kai laukdamos Sekminių daugybė bendruomenių, parapijų, vyskupijų buvo įsitraukusios į maldos devyndienį, Sekminių vigilija ir iškilmės Šiluvoje tapo atsivėrimo Šventosios Dvasios veikimui, krikščioniško džiaugsmo ir bendrystės Dvasioje išgyvenimo švente. Joje dalyvavo maldos grupių, katalikiškų bendruomenių „Naujoji sandora“, „Gyvieji akmenys“, „Ugnies vaikai“, „Dievo mėnuliai“ ir kt. nariai iš daugybės Lietuvos parapijų bei vietovių, taip pat įvairių kongregacijų seserys vienuolės. Beveik šimtas 8 bendruomenių ir grupių narių į Šiluvą atvyko jau penktadienio, gegužės 9 d., vakare, kad tinkamai pasirengtų šventei ir organizacine, ir dvasine prasme: iš pat vakaro Jono Pauliaus II namų koplyčioje pradėta visą parą trukusi Švč. Sakramento adoracija. Šventės rengėjai šalia kitų darbų rado laiko bendrai maldai šioje koplyčioje.
Sekminių vigilija šeštadienio vakare prasidėjo novena ir šv. Mišiomis pilnoje žmonių Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje. Eucharistijos liturgijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Po šlovinimo maldos konferenciją „Budėjimas maldoje laukiant Sekminių malonės“ vedė Vincas Kolyčius, kvietęs apaštalų pavyzdžiu malda atverti savo širdis Šventosios Dvasios išsiliejimui. Nuo 22 val. vakaro pradėtas Švč. Sakramento garbinimas ir tylia malda, ir šlovinimo giesme, ir Rožiniu (Garbės slėpiniams vadovavo t. Gediminas Numgaudis OFM ir ses. Ignė Marijošiūtė MVS) truko visą naktį. Paryčiui, 5 val., patys ištvermingiausieji, kurių iš pilnos Bazilikos liko tikrai nemažai, dalyvavo Švč. Sakramento procesijoje į Apsireiškimo koplyčią. Daugybė žmonių, dalyvavę 23 val. vykusiose Sutaikinimo pamaldose, kurioms vadovavo kun. Kęstutis Kėvalas, atliko individualią išpažintį – 14 kunigų baigė tarnavimą klausyklose tik vidurnaktį. Sekminių iškilmė sekmadienį, prasidėjusi šlovinimu, vyko saulės nutviekstoje aikštėje priešais Baziliką; tarp gausybės maldininkų buvo ypač daug vaikų, jaunimo, papuošusio šventę spalvingomis vėliavėlėmis, balionais ir meile Viešpačiui žaižaruojančiais šūkiais.
Konferenciją „Kodėl švenčiame Sekmines?“ vedęs kun. Robertas Šalaševičius (Vilniaus kunigų seminarija) linkėjo šiai jaunatviškai ir atviros širdies miniai suprasti, kad laukiama Šventoji Dvasia yra dieviškasis Asmuo, tas pats, kuris suteikė galią apaštalams būti tuo, kuo Kristus norėjo. Ir šiandien, kunigo teigimu, šventoji Dvasia teikia galimybę būti žmogumi pagal Dievo planą, ji, kaip gerosios samarietės vanduo, teikia gyvybę, o kiekvienam Bažnyčios nariui – jo tarnystei reikalingiausių dovanų. Apie gyvenimą pripildančią Sekminių malonę dalijosi Rūta Šalaševičienė („Gyvieji akmenys“), kun. Marius Žitkauskas (Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės vikaras ir arkivyskupijos jaunimo centro dvasios vadovas), sesuo benediktinė Agnietė Ivaškevičiūtė. Vėliau aikštę užliejo sutartinai giedama Šventosios Dvasios litanija.
Iškilmingų šv. Mišių įvade mons. Gintaras Grušas tvirtino, jog Viešpats yra be galo dosnus ir maloningas, nes siunčia Šventąją Dvasią su tiek dovanų, kad žmogus yra per silpnas jas visas priimti. Susirinkusieji paraginti atverti širdis, šlovinti, prašyti, leisti Viešpačiui apdovanoti, dėkoti ir džiaugtis jo dosnumu. Sekminių iškilmių Mišių liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Telšių, Kaišiadorių vyskupijų dvasininkai. Savo homilijoje ganytojas mėgino atsakyti, ar Lietuva, kurioje daug nevilties, netikėjimo, ir žmonės, skęstantys materializmo liūne, yra pasirengę Sekminių stebuklui, kurio reikia visiems ir ypač šeimoms. „Sekminių kelias, kuriuo eiti kviečiamas kiekvienas žmogus, – tai atgailos, atsivertimo ir kasdienės bendrystės su Jėzumi kelias“, – sakė ganytojas ir kvietė kiekvieną būti ne tik Evangelijos žinios, bet ir tikro džiaugsmo nešėjais savo aplinkoje ir Tėvynėje.
Po Komunijos melstasi spontaniška malda, prašant Šventosios Dvasios vedimo savo gyvenime. Priėmę ganytojišką palaiminimą, po pamaldų Sekminių dalyviai stiprinosi agapėje. Pavakare Šiluvoje skambėjo krikščioniška muzika. Per ją kartu su bendruomenių nariais Šventosios Dvasios pripildymo džiaugsmu dalijosi grupės „Benas ir Zigmas“, „Bitė“, „A4“, Artūras Chalikovas, merginų grupė „Icon“ iš Kretingos. Džiaugsmas liejosi ir judesiais drauge šokant Senosios Sandoros tautos (žydų) šokius.
Pirmadienį, gegužės 12 d., atsiliepdami į Viešpaties raginimą eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją, Kretingos pranciškoniškasis jaunimas, „Naujosios Sandoros“, „Gyvųjų akmenų“ nariai, Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai, Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso ugdytiniai, kunigai Donatas Šukys, Kęstutis Kėvalas, Šiluvos klebonas Erastas Murauskas ir sesuo benediktinė Celina Galinytė su evangelizacine misija lankėsi Šiluvoje, Žaiginyje bei šešiose Raseinių mokyklose ir šlovinimu, liudijimais, vaidinimais skelbė „įstabius Viešpaties darbus“ įvairaus amžiaus, socialinės bei tikėjimo patirties žmonėms.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
Kauno arkivyskupo ir Raseinių r. mero spaudos konferencija Šiluvoje Gegužės 13 d. Jono Pauliaus II namuose vyko Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus ir Raseinių r. savivaldybės mero Petro Vežbavičiaus spaudos konferencija rengiantis nacionaliniam, europiniam ir tarptautiniam įvykiui Šiluvoje – Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų Jubiliejui. Į Marijos apsireiškimu paženklintą, Jubiliejinių iškilmių laukiančią ir joms besirengiančią vietą susirinkę spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai klausėsi arkivyskupo bei mero pranešimų apie vis labiau įsibėgėjančius pasirengimo iškilmėms darbus ne tik pačioje Šiluvoje, bet ir jos apylinkėse bei Raseiniuose, pro kuriuos rudenį nusidrieks šventės dalyvių keliai, tiesiogiai susipažino su Šiluvos šventovėmis, vykstančiais atnaujinimo darbais. Pradėdamas konferenciją arkiv. S. Tamkevičius išskyrė pačius džiugiausius pasirengimo Jubiliejui momentus: parapijų atsinaujinimą, nuolat vykstančias piligrimines keliones į Šiluvą (kaip tik tądien žygiavo Kėdainių dekanato tikintieji ir daugybė šio krašto jaunimo), dekanatų Eucharistinius kongresus ir visos arkivyskupijos Eucharistinį kongresą, pašventintosios Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kopijos kelionę (prieš Jubiliejų paveikslas bus atneštas į Šiluvą). Arkivyskupas pasidalijo viešnagės Amerikoje įspūdžiais ir pasidžiaugė, kad Jubiliejus rado atgarsį tarp mūsų tautiečių pasaulyje. Pasak ganytojo, daugybė gražių nuotrupų (beje, iš Lurdo pėsčiomis į Šiluvą išsirengusi maldininkų grupė) svetur, liudijančių dėmesį Jubiliejui, maloniai nuteikia ir skatina deramai pasirengti Jubiliejaus šventimui Šiluvoje rugsėjo 6–15 dieną ir priimti čia piligrimus. Žurnalistai supažindinti su jau parengta išsamia Jubiliejaus iškilmių programa. Arkivyskupas supažindino su projektu (jo mintis subrandinta dar ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje arkivyskupo Juozapo Skvirecko palaiminimu) įkurti vientisą erdvę (aikštėje galėtų tilpti iki 200 tūkst. piligrimų) tarp Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios, papasakojo apie nuveiktus ir planuojamus darbus (tarp jų ir Bazilikos išorės ir vidaus dalinį atnaujinimą, dalies Rožinio koplytėlių įrengimą) iki rudens. Arkiv. S. Tamkevičiaus teigimu, būtent istorijos sunkmečiai, sovietmečio suvaržymai sutrukdė Šiluvai šiandien būti dar gausiau lankomai. „Esame įpareigoti šią brangią vietą padaryti plačiai žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius pasidžiaugdamas, jog darbams Šiluvoje, svarbiausiam Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektui, skiriama ir valstybės lėšų.
Vėliau kalbėjęs Raseinių r. meras P. Vežbavičius išreiškė rajono valdžios supratimą ir dėmesį Jubiliejaus reikalams. Tam rajono Tarybos sprendimu metų pradžioje sudaryta 24 narių komitetas, kuriam vadovauja Gitana Rašimienė. Pasak mero, rūpinamasi deramai sutikti pro Raseinius į Šiluvą važiuosiantį popiežiaus legatą, taip pat ir kitus piligrimus. Svarbūs rūpesčiai – atnaujinti miesto šaligatvius, papuošti aplinką, pasirūpinti informacija autostradoje, Raseiniuose, pakeliui į Šiluvą bei Šiluvoje, išspręsti transporto klausimą (į Šiluvą nuo Raseinių Jubiliejaus iškilmių dienomis piligrimus veš specialūs autobusai). Kai kurie darbai jau padaryti (atnaujintas Raseinių bažnyčios altorius, presbiterija, tvarkomas vienuolynas, Katauskių koplytėlė), pačioje Šiluvoje bus atnaujinama mokykla, gatvės, restauruojama kapinių tvora ir pan. G. Rašimienė apibūdino minėto komiteto penkių darbo grupių uždavinius viešosios infrastruktūros, Jono Pauliaus II piligrimų kelio, rinkodaros ir informacijos, kultūros, viešosios tvarkos srityse. Konferencijos pabaigoje arkiv. S. Tamkevičius atsakė į žiniasklaidos darbuotojų klausimus, o atsakydamas į vieną iš jų – kaip žurnalistai galėtų prisidėti rengiantis išties neeiliniam Lietuvos gyvenimo įvykiui – išsakė lūkestį, kad žiniasklaida, ypač didžioji, matytų daugiau pozityvių žingsnių ir darbų Bažnyčios bei visos visuomenės gyvenime, kad jis dar labiau keistųsi į gera, o pats Jubiliejus po visų rūpesčių būtų džiaugsmo šventė.
Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
_________________________________________________________________
siluva.iseivijoje@gmail.com Apsireiškimo 400 metų Jubiliejaus aplinkraštis, 4545 W. 63rd Street, Chicago IL 60629, U.S.A.
© Šiluvos žinia Išeivijoje
siluva.iseivijoje@gmail.com
|
