Šiuo metų laiku žmonės rūpinasi daržais – beria sėklas, sodina ūglius. Jei mažas vaikutis paklaustų - kodėl jie tai daro, išgirstų, kad iš tų ūglių ir sėklų, jei bus gerai prižiūrimi, vieną dieną išdygs gėlės, daržovės... Vaikutis, ko gero, nepatikės, kad iš tokių mažyčių sėklelių gali išaugti gražios gėlytės ar valgomosios daržovės. Panašiai ir pirmame, šiai dienai skirtame skaityme - Mozė primena izraelitams kas buvo, kai Dievas atsiuntė jiems iš dangaus stebuklingą valgį - Manną, kuri dykumoje juos išgelbėjo nuo bado. Kiekvieną rytą sumišę žmonės stebėjosi ta keista ir kartu nuostabia Dievo dovana. Žodis: ,,manna” hebrajų kalboje reiškia: ,, kas tai yra?” Kitaip sakant, ,,manna,” tarsi turi savyje kažką paslaptingo. Kaip vaikui sunku suvokti paslaptį, kad iš sėklos gali išaugti vaisius – valgis, taip ir izraelitams buvo ne mažiau paslaptingas valgis, Dievo atsiųstas iš dangaus. Tęsinyje matysime tas dvi paslaptis Eucharistijoje - šventoje Komunijoje. Visu pirma, duona – tai produktas sėklų, pasėtų žemėje. Duona simbolizuoja paslaptį, per kurią, sėkloms susijungus su žeme, gauname maistą. Antra - Eucharistija mums yra ,,naujoji Manna.” Šv. Jonas sako, kad Jėzus vadina Save ,,gyvąja Duona, kuri nužengė iš dangaus.” Kaip Dievui rūpėjo Jo žmonės dykumose ir Jis davė jiems maisto, kad badu nemirtų - lygiai taip pat Dievas valgydina mus Eucharistine Duona, kad gyventume. Eucharistija nėra vien tik pati svarbiausia, neįkainojama Dievo dovana žmonijai - Joje yra pats Dievas. Eucharistija yra Jėzaus Kūnas ir Kraujas - Siela ir Dievystė. Priimdami Šv. Komuniją gauname tą patį Jėzų, Kuris gimė mums Betlejuje, Kuris mirė už mus ant Kryžiaus ir prisikėlė iš numirusiųjų. Šv. Augustinas sako, kad kai mes priimame Šv. Komuniją, tai ,,pavirstame į Tą, Kurį gavome!”
| 
