Šios valstijos paviršius panašus į Illinois: paežerėje žemumos, viduryje lygumos, pietuose ledynų nepaliestos kalvos. Stambūs plieno, naftos perdirbimo, chemijos ir kitokie fabrikai susispietę miestuose pietiniame Michigan ežero pakraštyje, o rytiniame — kopos ir kurortinės vietos. Didelės Wabash ir Ohio upės naudojamos įvairių prekių plukdymui į Misisipės uostus. Gamtovaizdis taip pat mažai kuo skiriasi nuo Illinois: laukai miškais padabinti, sodybos marguoja spalvomis, fermos daugiausia mechanizuotos. Valstijos ekonomikoje vyrauja mašinų, transporto priemonių, elektros aparatų ir daugybė kitų prekių gamyba, tačiau nuo jų neatsilieka žemės ūkis bei angliakasyba. Istorijos vaidmuo, kaip ir kaimyninėse valstijose teko indėnams, prancūzams, anglams ir galiausiai amerikiečiams. Prie Michigan ežero nuo 11 a. gyveno unikali indėnų tauta — ,,kauburių statytojai” (Mound Builders), kurie savo mirusiuosius laidodavo užpildami žemėmis, dažnai lavonus apdėję šakomis ar akmenimis. Po kiek laiko tokie ,,kapinynai” tapo kauburiukais, net kalvomis. Daug jų išdildė laikas bei erozija, bet vis dar nemažai jų aptinkama Indianos žemėje. Amerikiečiams iškeldinant indėnus iš rytinių valstijų, jų dalis apsigyveno čia, tačiau naujakuriai vėl ėmė juos stumti. Jie dar bandė priešintis, bet buvo nugalėti ir ištremti. Prancūzų Vincennes postas su keliais fortais ant Wabash upės 1763 m. teko anglams. Revoliucijos metu jį užėmė amerikiečių kariuomenė ir atidarė vartus kolonizacijai į šiaurės vakarų prerijas. Kaip seniausias Indianos teritorijos miestas Vincennes 1800 m. tapo jos sostine. Atkurtas kapitolijus, gubernatoriaus vila, keli namai, amatų dirbtuvės. seniausia Indianos katalikų bažnyčia-katedra ir kt. liudija 19-ojo a. pradžios gyvenimą. Indianos teritorijos sostinė 1913 m. buvo perkelta į nedidelį Corydon miestelį, kuris po 3 m., Indianą priėmus į Uniją, tapo valstijos būstine. Tebestovi senasis kapitolijus, gubernatoriaus namai. Šioje valst. jaunystę praleido Abraomas Linkolnas. Namai, kuriuose jis 1816- 30 m. su tėvais gyveno, kaip valstybinis paminklas, buvo atkurti ir nuo sunykimo apsaugoti. Indiana labai Linkolną rėmė, ir apie 200 tūkst. jos savanorių kovojo Unijos gretose. Indianos sostinė Indianapolis (731 t. gyv.) pasižymi aukštos technologijos pramone, švietimo, kultūros ir sporto institucijomis, grūdų bei gyvulių prekyba, mėsos paruošimo fabrikais. Po to, kai 1820 m., buvo nutarta čia įkurti sostinę, iš mažo kaimelio greitai išaugo į miestą, į kurį valstijos valdžia buvo atkelta 1825 m. Suklestėjo iki jo nutiesus plentą, geležinkelį ir iškasus kanalą. Čia kiekvienais metais gegužės mėn. pabaigoje vyksta sporto pasaulyje pagarsėjusios Indianapolis 500 automobilių lenktynės su kultūriniais renginiais bei pramogomis ištisą mėnesį. Indianpolyje yra nemažai antebellum vilų, kurių žymiausia 23-jo JAV prezidento Benjamin Harrison elegantiška trijų aukštų plytinė rezidencija su veranda, papuošta baltomis baliustradomis bei kolonomis. Viduje — 19 a. indai, meno kūriniai, baldai, užuolaidos, geležinė virimo krosnis ir kt. Miesto centre 87 m. stiebiasi kariams bei jūreiviams paminklas, kurio viršuje skulptūra ,,Pergalė”. Netoliese baltuoja korintiško stiliaus valstijos sostinės rūmai, atidaryti 1878 m. Retenybė — kolonos ne pirmame, bet antrame aukšte. Vidus labai įspūdingas, ypač rotonda su marmuro stulpais ir skliautais bei mėlyno stiklo lubomis. Kelis kvartalus užima memorialinis parkas su gėlynais. Jo viduryje į padangę kyla šviesus, smailėjantis paminklas žuvusiems pasauliniuose karuose. Ant specialiai supilto kauburio švyti keturkampis statinys, o šalia jo — aukšti stulpai, kiekvienas su stambia skulptūra ant viršaus. Įmantrūs granito laiptai užveda iki pastato, kuriame būna karių pagerbimo iškilmės ir veikia I Pasaulinio karo ginkluotės muziejus. Laiptų viršuje pastatyta stambi Pro Patria (Už tėvynę) skulptūra — vyriškis su iškelta vėliava. To parko šone šviečia tikras angliško gotų stiliaus deimančiukas — škotiškų apeigų katedra: šviesaus akmens sienos, įspūdingai dekoruotas portalas, turtingai ornamentuotas trys jo bokštai. Ji įrikiuota į visoje šalyje gražiausių pastatų eilę. Pietiniame aikštės gale akį patraukia įdomus, jaunatviškos nuotaikos fontanas. South Bend miestui (106 t. gyv.) pradžią davė šv. Kryžiaus ordino vienuoliai, 1842 m. įsteigę misiją indėnams ir Švč. Mergelės (Notr Dame) universitetą. Didingai atrodo jo administracijos pastatas, ant kurio auksinio kupolo stovi Švč. Mergelės Marijos statula. Tarp įžymybių — u-to rajone yra Lurdo grota, religinio meno muziejus ir reprodukcija 1930 m. koplyčios, kurią iš sienojų buvo pastatytęs pirmasis JAV įšventintas katalikų kunigas. Sunkioji Indianos pramonė telkiasi miestuose prie Michigan ežero. Gary (117 t. gyv.) — vienas didžiausių JAV geležies ir plieno fabrikų, svarbiausias ežero uostas. Kiek į rytus nuo Gary prasideda romantiška Valstybinė Indianos kopų paežerė (Indiana Dunes national Lake-shore). Jos kopos teikia žavesį ir poilsį Čikagos, Indianos miestiečiams. Ypač populiarūs Beverly Shores (čia gyvena nemaža lietuvių bendruomenė). Žiemą čia pramogauja slidininkai. Gretimame Michigan City kurote įrengti Tarptautinės draugystės sodai (International Friendship gardens), kuriuose yra gėlių ir augalų iš 65 šalių. Įrengtoje estradoje dažnai koncertuoja pasaulinio garso simfoniniai orkestrai. (,,Dėdės Samo žemė”. Kaunas, 1994, p. 298). | 
