Buvusių ledynų dėka šios valstijos paviršius yra lygiausias iš visų. Tik vietomis jis lėtai kyla ar vėl leidžiasi į dides-iųjų upių slėnius. Kadaise buvusias bekraštes prerijas ateivių arkliai pavertė puikiais laukais, kuriuose auginama soja, kukurūzai, avižos, kviečiai, pašarai, daržovės. Paplitęs galvijų ir kiaulių ūkis taip pat neša dideles pajamas.
Natūralūs ištekliai ir vandens transportas gana anksti davė pradžią pramonei ir prekybai. Didelės anglies ir geležies rūdos atsargos buvo paskata kurti metalo, mašinų susisiekimo priemonių ir kt. pramonę. Grūdai, anglis ir prekės buvo gabenamos upėmis į Misisipės uostus ir į Didžiųjų ežerų miestus, o po 1959 metų šv. Lauryno jūrų keliu — į Atlantą. Taip Ilinojus tapo ne tik žemės ūkio, bet ir pramonės bei prekybos milžinu.
Ilinojaus gamtovaizdį sudaro spalvingos stambių grūdų ir kiek mažesnių gyvulininkystės ūkių sodybos, miškeliai, miesteliai, upių slėniai. Daug kur lėtai linguoja naftos siurbliai ar juoduoja kasyklų įrenginiai...
1673 m. pirmieji šį kraštą ap-lankė prancūzai Marquette ir Joliet, o kiek vėliau ir LaSalle. Tuoj po to įsiteigė prekybos postai ir jų apsaugai — fortai.
1763 m., pralaimėję Kvebeko karą, prancūzai turėjo atsisakyti Misisispės slėnio užvaldymo planų ir jį, įskaitant Ilinojų, atiduoti anglams. Po Revoliucijos jį užėmė amerikiečiai. Ilinojus buvo priimtas į JAV šeimą 1818 m., tačiau indėnų pasipriešinimas kolonizacijai labai kenkė. Tik jį nuslopinus, valstijos kontrolė 1832 m. galutinai buvo atstatyta. Pilietinio karo metu Ilinojus ištikimai rėmė federacijos pusę.
Žymius pėdsakus valstijos istorijoje paliko mormonai, 1839 m., įsikūrę ant Misissipės kranto mažame Nauvoo (tart. Noavū) kaimelyje, kuris 1844 m. tapo didžiausiu Illinois miestu su 15 t. gyv. Kilęs kaimynų priešiškumas baigėsi mormonų vado ir stegėjo J. Smitho nužudymu. 1846 m. tos bendrijos dauguma iškeliavo į Jutą (Utah) , o 1948 m. vandalai sudegino jų paliktą didingą šventovę. Vėliau šioje istorinėje vietoje likę mormonų namai buvo atstatyti. Tarp jų — rąstų trobelė, kurioje buvo apsistojusi J.Smitho šeima: puošni būstinė, kurioje ji apsigyveno 1842 m.; Brighton Jango namas, iš kurio jis organizavo žygį į Jutą; revolverio išradėjas Džonatano Brauningo (Jonathan Browning) namas; — dirbtuvė, miesto kepykla, puodų gamykla ir kt.
Apie 1830 metus Illinois padangėje ėmė kilti nauja žvaigždė, lemtinga ne tik šiai valstijai, bet ir visai JAV Unijai. Nedideliame Niuseilemo (New Salem) kaimelyje 1831- 37 m. gyvenęs jaunas teisininkas Abraomas Linkolnas pirmasis prabilo apie vergijos nemoralumą. 1837 m. išrinktas į Illinoi kongresą, persikėlė į sostinę Springfildą (Springfield), vedė ir vertėsi advokato darbu. 1847-49 m. jis JAV kongresmenas, o 1860 — 16-asis JAV prezidentas.
Linkolnas į Vašingtoną atvyko 1861 m. pradžioje, kai 7 valstijos jau buvo išstojusios iš Unijos. Pradžioje jo noras buvo tik atstatyti Unijos vienybę ir neleisti vergijai plėstis. Nepaisant to vergijos klausimas tapo Pilietinio karo pagrindu. 1864 m. trumpai prieš konfederatų kapituliaciją, Linkolnas vėl buvo išrinktas, tačiau netrukus žudiko kulka nuskynė jo gyvybę. Jis grįžo į Springfildą karste. Už didelius nuopelnus valstijos kongresas paskelbė Ilinojų ,,Linkolno žeme”.
Daugelis tos žemės vietovių ar įstaigų gavo Linkolno (Lincoln miestas, Lincoln biblioteka ir kt.). Taip pat apskrities teismo rūmai, kuriuose jis advokatavo, skirti jo garbei. Jis itin buvo pagerbtas įsteigus Linkolno valstijos parką su atkurtu Niuseilemo kaimeliu netoli Petersburgo ir Springfilde, kur jo gyventa iki išvykstant į Vašingtoną.
Gražiame to miesto kvartale tebestovi vienintelis Linkolno nuosavas namas, kuriame jis su šeima gyveno 1844 - 61 m. Jo ir kaimyniniai namai pripažinti istoriniais, tad prižiūrimi valstybės. Linkolno namas dviejų aukštų, medinis. Kieme vežiminė ir lauko tualetas. Nors vertėsi advokatūra, bet su keturiais vaikais gyveno neištaikingai. Salone — židinys, ryškių spalvų sienpopieriai bei kilimas. Stovi staliukas, prie kurio jis skaitydavęs teisines knygas (teisės mokyklų nelankė). Virtuvėje — geležinė krosnis, špižiniai puodai, paprasto porceliano indai.
Linkolno kaimynų namai daugiausia mediniai. Iš jų išsiskiria nepaprastai graži plyti-nė gubernatoriaus vila su balta langų, verandų ir pastogių apdaila. Joje pastoviai gyvena Ilinojaus gubernatoriai nuo 1855 m.
Su Linkolnu susiję dar keli pastatai. Vienas — teismo būstinė, kurioje tebėra jo labai kukli advokato įstaiga. Kitas — senieji valstijos sostinės rūmai, kuriuose jis Aukščiausiame teisme gynė bylas, sakė reikšmingas kalbas. Tas imponuojantis rusvo akmens pastatas turi stambų portiką su kolonomis ir baltą bokštą su raudonu kupolu.
Didingas ir puošnus naujasis valstijos kapitolijus buvo pradėtas statyti 1867 m., bet dėl lėšų stokos bei politinių intrigų užbaigtas tik po 20 metų. Daugybė kolonų puošia jo akmeninį kūną, o centre kyla net 110 m. aukščio keturkampis bokštas su smailėjančiu kupolu. Viduje skliautai ir kolonos blizga įvairiomis spalvomis. Sienose bareljefai vaizduoja istorinius įvykius, ,,Oregono kelią’ ir kt. Išsiskiria ,,Baltųjų susitikimas su indėnais”.
Pats įspūdingiausias paminklas — jo amžinojo poilsio vieta užmiestyje. Nuo aukšto postamento kyla smailėjantis keturkampis bokštas. Jo priekyje ant pjedestalo — stambi Linkolno statula, o kampuose — Pilietinio karo kovų scenos bronzoje. Paminklo viduje — marmurinis sarkofagas su prezidento palaikais. Plokštėse įrašytos jo istorinės kalbos. Kriptose palaidoti trys jo sūnūs ir žmona.
Tiktų atskirai pažymėti trečiąjį didumu JAV miestą Čikagą (Chicago), (2,8 mln. gyv.), kuriame gyvena apie ketvirtadalis visų Ilinojaus gyventojų. Jų daugumą sudaro imigrantų palikuonys, praeito šimtmečio pradžioje atvykusių dirbti geležies fabrikuose, siuvyklose, skerdyklose ir pan. Miestui pradėjus augti, 1871 m. didžiulis gaisras didelę jo dalį pavertė pelenais. Nuo to laiko namai statomi mūriniai.
Sunkioji pramonė užima vyraujančią vietą. Po jos seka lokomotyvų, mašinų, elektros aparatų, namų reikmenų, maisto produktų ir kitokia gamyba. Uostas daugiausia tarnauja grikių ir geležies rūdos transportui.
Dauguma Čikagos įdomybių ir kultūrinių institucijų telkiasi Mičigano ežero pakraštyje, įskaitant ir miesto centrą su stiklo ar nerūdijančio plieno dangoraižiais, kurių tarpe pasaulyje aukščiausias (110 aukštų, 385 metrų) Sears pastatas ir 100 aukštų J. Hancock centras. Didelė paežerės dalis paversta puikiais parkais, kuriuose plačiai driekiasi klasikiniai rūmai: Mokslo ir pramonės muziejus, Gamtos istorijos muziejus, akvariumas ir t.t. Įdomių architektūros paminklų yra nemažai: miesto rotušė, didžiulė oranžerija, gotiška šv. Patriko katedra, Meno institutas ir daug kitų. Granto parke yra rožių sodas ir įrengta koncertams vieta prie Buckinghamo fontano, kurio srovė kyla iki 45 metrų.
Čikaga yra įvairių etninių grupių mozaika, daugiausia lenkų, vokiečių, italų, airių. Tarp jų svarbią vietą užima lietuviai. Jų čia daugiau, nei kuriame kitame mieste už Lietuvos ribų. Dėl to jis laikomas ,,išeivijos lietuvių sostine”. Juodieji sudaro apie 40 proc. jo gyventojų. Jų gyvenamuose rajonuose mėtosi šiukšlės, riogso apardyti automobiliai, sienos ištepliotos graffiti ,,menu”. Dėl to daug žmonių išsikėlė į priemiesčius. Juose ir mieste gyvena per 8 milijonus gyventojų.
Lietuvių kultūros apraiškų Čikagoje smulkiai neminint, tenka pastebėti, kad nuo 19-jo a. pabaigos imigrantai čia įsteigė savo klubus, parapijas, mokyklas, pasistatė keliolika bažnyčių, leido laikraščius ir t.t. Pokario metais atvykusi kita ateivių banga įliejo naujo kraujo į silpnėjantį kultrinį kūną, bet jos nuosmukio nesustabdė. Kai kurie šviesūs žiburiai jau užgeso.
Ryškus švyturys — Balzeko Lietuvių kultūros muziejus (Museum of Lithuanin Culture). Jame daugybė įvairių eksponatų tvarkingai surūšiuoti ir skoningi išdėstyti keliuose kambariuose. Tautodailės skyriuje — audiniai, mezginiai, moteriški tautiniai rūbai. Istorijos-kultūros skyriuje — Lietuvos spaudos rinkinys, kunigaikščių ir kiti istoriniai pa-
veikslai, lietuvių dailininkų kūriniai ir kt. Manoma, kad šis yra turtingiausias lietuvių kultūros muziejus už Lietuvos sienų. Redakcija papildo . Čikagoje ir jos apylinkėse veikia 5 lituanistinės mokyklos. Tris iš jų įkūrė naujai atvykusieji trečiabangiai. Čikagos Jaunimo centras (5620 S.Claremont Ave, Chicago) neseniai atšventė 50-metį. Tiek pat praėjusiais metais atšventė ir Lietuvių opera, įsikūrusi šiame centre. Čia veikia Čikagos lituanistinė mokykla, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lituanistinių tyrimų ir studijų centras, M.K.Čiurlionio dailės galerija (netrukus švęsianti 50-metį), Medicinos muziejus, Pasaulio lietuvių archyvas.Septynerius metus veikė Meno mokyklėlė, gražiai dirba teatro sambūris ,,Žaltvykslė”, tautinių šokių grupė ,,Suktinis”. Vis daugiau ir daugiau įsikuria naujų dainavimo,šokių, meninio ugdymo grupių. Vieniems labai svarbi lietuvybė ir jų repertuare vyrauja lietuviška tematika, kitiems – darbas su vaikais ar paaugliais -nauja uždarbio forma, treti - ieško, ieško ir nesuranda, nes nežino ko ieškoti, ypač, kai neturima ( Lietuvoje taip reikalingo ) profesionalaus išsilavinimo. Amerika... Lemonte įsikūręs Pasaulio lietuvių centras. Jo patalpose veikia Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija, Maironio lituanistinė mokykla, Lietuvių dailės muziejus, Tautodailės muziejus, dirba Lietuvių, VYdūno fondai.
Bič. inf.
(,,Dėdės Samo žemė”, Kaunas, 1994, p. 298). B.d.
|
