Aktualijos

PAGERBKIME PREZIDENTO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO ATMINIMĄ

Written by Redakcija · 10 min read

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 8 metai                           

    LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai  

Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui

Jo Eminencijai Kardinolui Laisvės premijos laureatui Sigitui Tamkevičiui

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui

Jos Ekscelencijai Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei

Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Jonui Kadžioniui

Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Albinui Kentrai

Jo Ekscelencijai Giedriui Gataveckui Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio

 tarybos prezidiumo Pirmininkui

Jų Ekscelencijoms Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nariams

Jų Ekscelencijoms Laisvės kovotojams 

Jos Ekscelencijai Aušrai Vilkienei Jono Žemaičio sesers dukrai

LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei  Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams

Europos Parlamento nariams

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui

Lietuvos žmonėms

Žiniasklaidai   

  PAGERBKIME PREZIDENTO JONO-ŽEMAIČIO-VYTAUTO ATMINIMĄ 

                Vilnius,   2022-11-09

    2017-07-05 Nepriklausomybės aikštėje vykusi ATGIMIMO BANGA kreipimesi „Dėl LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo  Lietuvoje” Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų konferencijos Pirmininkui, Arkivyskupui Gintarui Grušui, Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui, LR Krašto apsaugos ministrui  Raimundui Karobliui, LR Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui, LR Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jansson, LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Lietuvos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Remigijui Motuzui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei, LR Seimo nariams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams, LIETUVOS  ŽMONĖMS, Žiniasklaidai rašė:               

Artėja Lietuvos Šimtmečio jubiliejus. Šiai iškilmingai datai paminėti atliekama labai daug svarbių darbų. Kad šį jubiliejų galėtume iškilmingai švęsti labai daug pasitarnavo partizaninio karo dalyviai ir jų vadas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas  Lietuvos Respublikos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis – Vytautas.

    Prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų surasti LR Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto palaikai ir perlaidoti Lietuvoje. Būtų tikslinga LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto vardą įamžinti  Butyrkų kalėjime. 

    Dėkojame visiems skatinusiems ir padedantiems vykdyti šią kilnią misiją.

    Prašome Gerbiamą  Prezidentę globoti šią kilnią misiją, kad LR Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto palaikai būtų  perkelti į Lietuvą (priedas Nr. 1). 

 

    2018-06-06 Vilniaus Sąjūdžio taryba rašė Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui, LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei, LR Seimo nariams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams, LIETUVOS ŽMONĖMS, Žiniasklaidai.

    Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto  metais 2019-02-16 minėsime 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejų” (priedas Nr.2).

    Šiam Vilniaus Sąjūdžio kreipimuisi buvo skirtas ypatingas dėmesys. Labai operatyviai sureagavo Seimas ir profesorius Arūnas Gumuliauskas. Profesorius ėmėsi iniciatyvos. Valdančioji dauguma ir opozicija labai aktyviai dalyvavo rengiant įstatymines normas dėl Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto pagerbimo. 2018-06-30 Seimas priėmė nutarimą:  1. Straipsnis. Paskelbti 2019 metus Jono Žemaičio-Vytauto metais.

 

Nuo 2018-12-06 d. Lietuvą siaubina žinia, kai  Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija  nusprendžia suteikti Nacionalinę kultūros ir meno premiją rašytojui Mariui Ivaškevičiui, kurio romanas „Žali“ 2000 egz. išleistas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui parėmus. Visame romane niekinami laisvės kovotojai ir jų vadas Jonas Žemaitis. Prisiminkime, kad J. Žemaitis buvo realus kovojančios prieš sovietinius okupantus Lietuvos vadovas.

 

Kauno miesto savivaldybės V. Matijošaičio partinė dauguma panaikino Jono Žemaičio-Vytauto mokyklos pavadinimą.  

 

Valdžiažmogiai, politikieriai, svetimų valstybių agentai ir kolaborantai džiūgavo, kad prokurorai ir teismai neapgynė nuo M. Ivaškevičiaus išniekinto vieno iš žymiausių 9 metus kovojusio ketvirtojo LR Prezidento, Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir tuo pačiu iš viso pokario Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio. Tada nei Prezidentė D. Grybauskaitė, nei Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, nei Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, nei Seimo  opozicija,   turėdami milžiniškas komandas ir galias bei įgaliojimus nereagavo į Laisvės Kovotojų pastabas, prašymus ir protestus ir NEGYNĖ Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto. 

   

    2019-02-01 Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus Sąjūdžio taryba kartu su partneriais ir rėmėjais paminėjo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metus. PAŽYMĖTINA, kad valstybės mastu nebuvo paminėta Prazidento Jono Žemaičio-Vytauto metai. Susirinkimas nutarime „Dėl  Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto  palaikų paieškos ir perklaidojimo“  kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus ir politikus spręsti palaikų paieškos, pargabenimo ir palaidojimo Lietuvoje klausimus. 

 

2020-12-10 laišku Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai,  Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, Jo Eminencijai Kardinolui Laisvės premijos laureatui Sigitui Tamkevičiui, Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui, Jos Ekscelencijai Laisvės premijos laureatei Nujolei Sadūnaitei, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Juozui Jakavoniui, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Bronislovui Juospaičiui, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Jonui Kadžioniui, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Juozui Mociui, Jo Ekscelencijai Laisvės premijos laureatui Albinui Kentrai, Jo Ekscelencijai Giedriui Gataveckui Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Pirmininkui, Jų Ekscelencijoms Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nariams, Jų Ekscelencijoms Laisvės kovotojams , Jos Ekscelencijai Aušrai Vilkienei Jono Žemaičio sesers dukrai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei  Daliai Henkei, LR Seimo nariams, Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams, Europos Parlamento nariams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Vienam iš Kryžkalnio memorialo autoriui Tadui Gutauskui, Lietuvos žmonėms, Žiniasklaidai „Palaidokime Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus Lietuvoje“ buvo prašoma organizuoti Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus palaidoti Lietuvos vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

 

Atkreipiame dėmesį, kad visuomeninės organizacijos stengėsi priminti Lietuvos vadovams ir politikams, kad Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto atminimas būtų tinkamai garsinamas ir viešinamas.

 

Daugybė dokumentų sugulė valstybės vadovų, politikų ir  institucijų stalčiuose. Apie tai buvo rašoma spaudoje. Tačiau reikalai nepajudėjo iš vietos. Perlaidojimo iniciatoriams  buvo aiškinama, kad Rusijos Federacijos ir Maskvos institucijos neįsileidžia Lietuvos atstovų į archyvus ir Butyrkų  kapinynus.  Tokie argumentai labai patinka užkietiejusiems biurokratams, Jono Žemaičio-Vytauto ir Laisvės kovotojų priešams. Prasidėjus COVID-19 pandemijai valdžiažmogiai ir politikieriai užsibarikadavo nuo visuomenininkų. Todėl manome, kad Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto pagerbimo klausimai nebesprendžiami.

 

Reikėtų baigti tyčiotis iš sovietų sušaudyto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, Prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir Laisvės kovotojų. 

   

    2024 lapkričio 26 dieną sueis 80 metų kai Maskvoje Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, Prezidentas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. 

PRAŠOME iki 2024-11-26 pastatyti paminklą Antakalnio kapinių Lietuvos vadovų panteone Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui, Prezidentui, generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jeigu kada nors pavyktų surasti Jono Žemaičio-Vytauto palaikus – juos galima bus palaidoti greta.             

   

Ateis diena, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, Prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto pelenai ar žemių žiupsnelis bus parvežti iš Butyrkų kapinyno ir bus palaidoti Antakalnio kapinėse Lietuvos vadovų panteone. JĮ pagerbs visa Lietuva.

Tau lauru spindinčią karūną,
Nupins poetai dainose,
Garbė ir meilė tau tebūna,
Per amžius mūsų širdyse.

 

Tarybos pirmininkas                                                            L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotojas                                                     G. Adomaitis

Pirmininko pavaduotoja                                                       R. Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas                                                     V. Jakubonis

 

    Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,  A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius,  Z. Mataitis, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   V. Rizgelis, G. Rotomskienė,  L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas 

 

Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius

,                                 

El. paštas  vilnius@sajudis.com,    www.sajudis.com



                                PRIEDAS Nr. 1

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 13 metų               

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

   

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų konferencijos Pirmininkui 

Arkivyskupui Gintarui Grušui

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui n 

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos 

pulkininkui Jonui Čeponiui

LR Krašto apsaugos ministrui  Raimundui Karobliui

LR Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui

LR Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jansson

LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui

Lietuvos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Remigijui Motuzui

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

LIETUVOS  ŽMONĖMS

Žiniasklaidai

 

                                     ATGIMIMO BANGA 

 

                     K R E I P I M A S I S

        Dėl LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų 

        paieškos ir perlaidojimo  Lietuvoje

              Vilnius, Nepriklausomybės aikštė, 2017-07-05

 

Iš Jono Žemaičio – Vytauto paskutiniojo žodžio teisme: „… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.“  

 

    1944-1953 m. vykęs partizaninis karas neturi analogų pasaulyje. Partizaninio karo metu žuvo apie 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų. Daugybė buvo suimti, nuteisti, įkalinti, ištremti. 1954-11-26 Butyrkų kalėjime Maskvoje  buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas  Jonas Žemaitis – Vytautas. 

    Daugiau kaip prieš metus  eilė organizacijų pradėjo  LR Prezidento (1949.02.16 – 1954.11.26) Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškas, kad perlaidoti Lietuvoje.  LR vyriausybė, kreipdamasi į įvairias institucijas dėl LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto palaikų perlaidojimo, skyrė reikiamą dėmesį.

    Artėja Lietuvos Šimtmečio jubiliejus. Šiai iškilmingai datai paminėti atliekama labai daug svarbių darbų. Kad šį jubiliejų galėtume iškilmingai švęsti labai daug pasitarnavo partizaninio karo dalyviai ir jų vadas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas  Lietuvos Respublikos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis – Vytautas.

    Prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų surasti LR Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto palaikai ir perlaidoti Lietuvoje. Būtų tikslinga LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto vardą įamžinti  Butyrkų kalėjime. 

    Dėkojame visiems skatinusiems ir padedantiems vykdyti šią kilnią misiją.

    Prašome Gerbiamą  Prezidentę globoti šią kilnią misiją, kad LR Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto palaikai būtų  perkelti į Lietuvą.

    Informuojame, kad su 2017-07-05 dienos ATGIMIMO BANGOS reportažu galima susipažinti surinkus google  Atgimimo banga 5  2017 07 05    JAV lietuvių internetiniame laikraštyje www.biciulyste.com laikraštyje Lietuvos aidas ir jo svetainėje www.aidas.lt
ELTA pranešimuose spaudai, individualiuose ir visuomeninėse svetainėse. Dėkojame už viešinimą, nes tik JŪS suprantate Tėvynės meilę, kovą, auką ir pagarbą Bažnyčiai.

 

ATGIMIMO BANGOS  vardu:

 

Leonas Kerosierius

 

Dr. Klemensas Buškevičius

 

Romualdas Aksomaitis

 

Regina Jakučiūnienė

                       

     Pasiteiravimui: L. Kerosierius + 370  674 38465,     K. Buškevičius  + 370 683 08790,  Adresas korespondencijai:  K. Buškevičius  Eglyno g. 60,  Šiauliai,       

  1. p. vilnius@sajudis.com       www.sajudis.com

   

 

                                PRIEDAS Nr. 2

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 12 metų                                   

    LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA

 

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos 

pulkininkui Jonui Čeponiui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei  

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams 

LIETUVOS ŽMONĖMS 

Žiniasklaidai

                                 

                    P   R   A   Š   Y   M   A   S     

Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto  metais 2019-02-16 minėsime 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejų.   

                Vilnius, 2018-06-06               

   

2019-03-15 sukanka  110  metų, kai gimė Jonas Žemaitis. Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos  Prezidiumo Pirmininkas  1949.02.16 – 1954.11.26 buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu. 

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias klases įstojo į Karo mokyklą Kaune.  1929-10-06  Jonas Žemaitis buvo pakeltas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.

  1. Žemaitis atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje. 

1944 m. į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę, suorganizavęs apie  150 vyrų, J. Žemaitis tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. 

Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę, J. Žemaičiui pavyko išlikti nesuimtam, tačiau nuo šiol prasidėjo nelegalus jo gyvenimas.

1945 m. birželio mėn. J. Žemaitis buvo paskirtas Žebenkšties rinktinės štabo viršininku.

1947 m. gegužę J. Žemaitis buvo išrinktas Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužę Jungtinės Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas  susijungė į stambesnį Laisvės kovos sąjūdžio organizacinį vienetą, pavadintą Jūros vardu. J. Žemaitis buvo paskirtas šios Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vadu ir netrukus ėmėsi organizuoti vieningą partizanų vadovybę. 

1949 m. jis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Jame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. 1949-02-16 buvo  priimta Deklaracija, kurioje konstatuota, jog LLKS Taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika. Masinis ginkluotas pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra, vykdančia Lietuvos valstybės savigyną prieš agresorių – Sovietų Sąjungą.

  1. Žemaitis vieningai buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas Laisvės kovotojo – partizano generolo laipsnis. Vadovaujant J. Žemaičiui buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija. 

Provokacijos ir išdavystės plito visoje Lietuvoje, tad 1950 m. J. Žemaitis nutarė LLKS Tarybos prezidiumą išskaidyti į tris sekcijas ir šitaip apsaugoti jį nuo sunaikinimo.

1953-05-30  bunkeris, kuriame slapstėsi J. Žemaitis, buvo išduotas – jis buvo suimtas. Atsisakius padėti MVD organams, 1954 m. birželio 1 d. prasidėjo teismas, kuriame J. Žemaitis buvo nuteistas – jam paskirta mirties bausmė. Nuosprendis įvykdytas 1954-11-26 Maskvos Butyrkų kalėjime.

 

Po penkiasdešimt metų užmirštas J. Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę. 1997 m. vasario 14 d. (po mirties) jis apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis.

2009-03-12  LR Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949-02-16  iki mirties 1954-11-26 Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. 

Primename, kad partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944-1953 metais, kurio metu žuvo apie 20 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų. Daugelį partizanų ir jų rėmėjų sovietai nuteisė, įkalino ar ištrėmė į lagerius, kuriuose daugelis ištremtųjų buvo nužudyti arba žuvo.
            Lietuva dar gerai prisimena partizaninį karą. Jis įkvėpė ryžtą sąjūdininkams atkurti Lietuvos Nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11 dieną ir suteikė drąsos bei dvasios stiprybės ginant  Lietuvos Nepriklausomybę 1991 metų sausį. Partizaninis karas tampa dar prasmingesnis šių dienų agresijos iš Rytų akivaizdoje.

Jono Žemaičio-Vytauto veikla Lietuvos valstybei  buvo išskirtinė, nes jis vadovavo sunkiomis Lietuvai komunistinio genocido sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo  Pirmininko generolo  Jono Žemaičio-Vytauto nuopelnai Lietuvai turėtų suartinti žmones.

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba prašo Seimo 2019 metus paskelbti Lietuvos Respublikos  Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metais. Parengti valstybinę programą ir numatyti lėšas programai įgyvendinti. Reikėtų numatyti LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus perkelti iš Butyrkų kalėjimo kapinyno į Lietuvą ir  Butyrkų kalėjimo kapinyne pastatyti  paminklą LR Prezidentui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Taip pat prašome organizuoti 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejaus paminėjimą.  



Tarybos pirmininkas                                                                                                L. Kerosierius

 

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius                                  A.  Budriūnas

 

Pirmininko pavaduotoja                                                                                          R. Jakučiūnienė

 

Pirmininko pavaduotojas                                                                                        H. Martinkėnas

 

    Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas. 

    Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465 

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,     

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com