Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl Tautos teisių organizuojant referendumus.„VRK: Neleisime tautai spręsti dėl referendumų, VRK narių skyrimo ir tarptautinių santykių.“2025 m. birželio 19 d.

Matydami, kaip pasielgta su piliečių referendumo iniciatyva dėl piliečių nekilnojamojo
turto neapmokestinimo, pateikėme 30 piliečių iniciatyvinės grupės prašymą VRK dėl
privalomojo referendumo iniciatyvos registravimo, kaip vieną visumą keičiant Konstitucijos 9
straipsniu nustatytą referendumo organizavimą, atitinkamai pakeičiant ir kitus straipsnius:

1. Referendumą skelbti teisę turėtų ne Seimas, o 2/5 Seimo narių grupė.
2. Referendumą skelbti teisę turėtų ir Respublikos Prezidentas.
3. Surinkus referendumo inicijavimui būtiną piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų skaičių,
   referendumą ir jo datą skelbtų ne Seimas, o referendumo iniciatyvinė grupė.
4. Referendumo inicijavimui pakaktų 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų.
   Nešališkos VRK veiklos užtikrinimui pasiūlyta Konstitucijos 33 straipsnį papildyti
   nuostata, kad piliečiai referendume tvirtina VRK narius ir pirmininką, o rinkimuose
   dalyvaujantys kandidatai ir rinkimų stebėtojai turi teisę teismui skųsti VRK sprendimus dėl
   galutinių rinkimų rezultatų. Nes Rinkimų kodeksas neleidžia skųsti Prezidento ir Seimo
   rinkimų rezultatus kandidatams ir stebėtojams. Tuo tarpu dėl Lenkijos Prezidento rinkimų
   teismai priėmė nagrinėjimui apie 10 tūkst. skundų.
   Pasiūlyta keisti ir Konstitucijos 148 straipsnio antrą dalį – tik referendumu galėtų būti
   keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos
   keitimas“ nuostatos ir Konstitucijos nuostatos, dėl kurių keitimo ar papildymo būtinas
   tarptautinės sutarties ratifikavimas referendume.
   2025 m. birželio 19 d. VRK posėdyje paprašėme VRK nusišalinti nuo šio sprendimo
   priėmimo, nes referendumo sėkmės atveju VRK nariai netektų savo pareigų – tiesioginis
   interesų konfliktas. Pasiūlėme VRK kreiptis į teismą, kad tokioje situacijoje teismas tiesiogiai
   taikytų Konstituciją, nes VRK yra vienintelė institucija, turinti teisę spręsti šį klausimą. VRK
   vieningai nenusišalino ir atsisakė registruoti šią piliečių referendumo iniciatyvą.
   VRK nuomone, tai ne viena, o daug iniciatyvų. Kodėl Tauta neturi teisės keisti
   Konstitucijos 9 straipsnį dėl referendumo ir atitinkamai susijusius kitus Konstitucijos
   straipsnius, VRK nesiteikė paaiškinti. Suprantama, nes iniciatyvinės grupės siūlomi
   Konstitucijos pakeitimai sudaro vientisą konstitucinę reformą, kurios esmė – sustiprinti
   tautos, kaip suvereno, konstitucines galias, t. y. grąžinti teisę skelbti referendumą (9 str.);
   numatyti tautos kontrolę VRK sudaryme (33 str.); suteikti Seimui ir Prezidentui teisę teikti
   tautai tarptautines sutartis (67 ir 84 str.); užkirsti kelią Seimui keisti kai kurias Konstitucijos
   nuostatas be tautos valios (147 ir 148 str.). VRK tai pavadino padrikais klausimais…
   VRK nuomone, iniciatyvinė grupei negalima leisti skelbti referendumą, nes ji nėra
   valstybės institucija. Gerbiamieji, piliečių referendumo institucija yra net Konstitucijoje
   įtvirtintas institutas. Tad kodėl tai ignoruojate? Žinome Žemės referendumo patirtį, kada
   Seimas vilkino piliečių inicijuoto referendumo paskelbimą, kol paskelbė jį birželio 29 d.
   VRK savo nuomonę dėl jos narių išrinkimo referendumu posėdyje bandė ginti net
   argumentu, kad vis tiek jie sulauks kitos Seimo kadencijos, net jei referendumas vyktų.
   Išsidavė savo suinteresuotumu likti šiose pareigose.
   VRK neatsakė į mūsų klausimą, kodėl Lenkijoje stebėtojams ir kandidatams leidžiama
   skųsti Prezidento rinkimus, o Lietuvoje ne? Negi JAV viceprezidentui J. D. Vencui Lietuvai
   atskirai reikės paaiškinti, kas yra demokratija?
   Įspūdingi VRK argumentai dėl nenoro tautai leisti referendume spręsti dėl suverenitetą
   liečiančių tarptautinių sutarčių – suvereniteto perdavimo klausimai jau spręsti per 2003 m.
   referendumą dėl ES. Šis argumentas – įspūdingas faktinio valstybės užvaldymo, bet ne
   teisinės padėties patvirtinimas. Tai buvo tik politinis sprendimas, bet ne konstituciškai

korektiškas teisinis aktas, nes 2003 m. referendume balsuota ne už stojimo į ES aktą, o tik už
norą, bet ne už stojimo aktą. Ir už šį vieno sakinio norą balsavo tik 57 proc. balsavimo teisę
turėjusių rinkėjų, bet ne pagal Konstituciją privalomi 75 proc. visų rinkėjų.
Negi po Lietuvos įrašymo į ES be balsavimo už stojimo aktą jau išvis mūsų valstybė
nebesudaro jokių tarptautinių sutarčių? Ką tik sveikatos apsaugos ministrė „bendru sutarimu“
Lietuvą įkinkė į naują PSO sutartį.
Šypseną sukėlė VRK „argumentas“ be jokios logikos – Konstitucijos straipsnius
siūloma keisti „ne iš eilės“… Teko atsikirsti, kad Konstitucija yra normų, o ne puslapių
rinkinys.
Po koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos paaiškinimų posėdyje VRK neleido pasisakyti
kitam koordinatoriui Egidijui Čibirauskui ir iniciatyvinės grupės nariui Gediminui
Ustinavičiui.
VRK taip skubėjo, kad net paskelbė, jog tai yra ne 30, bet 28 piliečių iniciatyva.
Ką gi, susitiksime teisme.
Konstitucija niekam nesuteikia teisės riboti tautos, kaip suvereno, teisių.
Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai Lietuvos Nepriklausomybės Akto
signataras Zigmas Vaišvila, Egidijus Čibirauskas ir grupės narys Gediminas Ustinavičius