Kapčiamiestis yra miestelis, seniūnijos ir Dievo Apvaizdos parapijos centras Lazdijų rajone, 11 km į pietvakarius nuo Veisiejų, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje.
Miestelis pavadintas pagal dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis. Kita vertus, pirmas kamienas gali būti iš liet. kãpčius – sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys’.
Miestelis, kaip gyvenvietė, pradėjo kurtis XVI a. pradžioje. 1516 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai.
1724 m. Kapčiamiestyje Mikalojus Oginskis pastatė viešą koplyčią. 1744 m. koplyčia yra minima kaip filija. XVIII a. antrojoje pusėje buvo įkurta parapija. 1900 m. į Kapčiamiesčio parapiją paskirtas kun. M. Guoga per pamaldas pradėjo vartoti lietuvių kalbą. 1941 m. birželio 22 d. bažnyčia sudegė. Klebono kun. Aleksandro Labanausko rūpesčiu ir padedant tikintiesiems 1956 m. buvo pastatyta nauja dabartinė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1966 m. grįžęs į laisvę, Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje savo pastoracinę veiklą tęsė antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kun. Juozas Zdebskis (1929-1986). Klebonaudamas Kapčiamiestyje, rūpindamasis parapijiečių dvasiniais poreikiais, jis pagarsėjo tuo, jog pradėjo organizuoti uždaras rekolekcijas. Tuo laiku tai buvo didžiulė naujiena. Vėliau prie tokių rekolekcijų prisijungė kun. Sigitas Tamkevičius ir kiti tikintieji. Kun. J. Zdebskio rekolekcijų poveikis buvo stulbinantis: nemažai jų dalyvių tapo kunigais, tikinčiųjų teisių gynėjais ar sąmoningais ir aktyviai praktikuojančiais katalikais.
KGB dokumentuose užfiksuota, jog kun. J. Zdebskį vienu metu persekiojo net 115 sovietinio saugumo agentų.
Prie akmeninės Kapčiamiesčio bažnyčios tvoros yra atidengta paminklinės atminimo lenta – 1919-1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų Kapčiamiesčio valsčiaus savanoriams ir istorinis paminklas šulinys, kuriame sumesti sovietų nužudyti ir nukankinti Lietuvos partizanai.
Antrosios sovietų okupacijos metais Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai.
Miestelio aiksteje taip pat yra paminklas nukankintiems Kapčiamiesčio Lietuvos partizanams, kurie šioje aikštėje 1944-1952 m. gulėjo išniekinti : Kazimieras Burba, Boleslovas Navickas, Feliksas Jarmalavičius, Bronius Miciulevičius, Martynas Jarašius, Vincas Volskas, Kazimieras Žibūda, Antanas Voveruška, Viktoras Braslauskas, Juozas Braslauskas, Algimantas Paliutis, Bronius Sadeckas, Petras Žakevičius.
1831 m. laiveliu Ančios upe 1830-1831 m. Sukilimo prieš okupacinę Rusijos caro valdžią, dalyvės kapitonės Emilijos Pliaterytės (1806 – 1831) karstas su jos palaikais, buvo atplukdytas į Kapčiamiesčio bažnyčią, vėliau slapta palaidota. Kapčiamiesčio kapinėse.
E. Pliaterytei atminti yra pastatyti paminklai Kapčiamiesčio kapinėse ir miestelio centre.
Kapčiamiesčio miestelis ne tik parodo savo pilietinį, istorinį bei kultūrinį paveldą, bet ir žavi ramybe bei išskirtiniu kraštovaizdžiu. Lankytini turistiniai objektai, garbinga istorija, graži gamta ir puikūs žmonės suteikia progą pažinti Lietuvos Dzūkijos širdį ir jos žavesį.
Paminklas nužudytiems, išniekintiems (1944-1952) partizanams
Paminklas Emilijai Pliaterytei
Raimundas KAMINSKAS
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Gidas, visuomenininkas, istorinės atminties tyrinėtojas
Patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas
+370 680 53 495