2025 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė neregistruoti piliečių referendumo iniciatyvos papildyti Konstitucijos 35 straipsnį 4-a dalimi „Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų.“ Kodėl?
Manome, kad dėl to, jog 6 iš 13 VRK narių deleguoti parlamentinių politinių partijų. Šie visi 6 parijų deleguotieji ir dar 4 VKR nariai balsavo už iniciatyvos neregistravimą, o VRK pirmininkė Lina Petronienė ir jos pavaduotojas Maksimas Reznikovas bei narė Laura Matjošaitytė balsavo už iniciatyvos registravimą, nes nematė Konstitucijos pataisos prieštaravimo Konstitucijai.
Šie 6 politinių partijų, gaunančių valstybės dotacijas, atstovai nenusišalino nuo balsavimo dėl akivaizdaus viešųjų ir privačių interesų konflikto, net mums to paprašius. Nuo balsavimo nenusišalino ir Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atstovė VRK Jolita Baušytė, kuri 2025 m. balandžio 10 d. VRK posėdyje balsavo ir už valstybės lėšų skyrimą jos atstovaujamam LLS.
Posėdyje mes atkreipėme dėmesį, kad VRK sprendimo projektas grindžiamas Konstitucinio Teismo (KT) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, o jame nurodyta, kad valstybė negali sudaryti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos gauti valstybės finansavimą partijoms, padariusioms įstatymų pažeidimus, kurie valstybės įvertinti kaip esminiai. Kas pasakys, kad LLS nuteisimas už politinę korupciją yra „ne esminis pažeidimas“?
J. Baušytė paskelbė, kad ši partija sumokėjo teismo paskirtą baudą. Ir jau šventa? VRM pažyma, kad LLS teistumas tuo pasibaigė, nebuvo pateikta.
VRK sprendimas grindžiamas net akivaizdžiai dirbtinais argumentais, pvz. siūlomo įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo pavadinime neturėtų būti nurodytas pakeitimo turinys…
Neaišku, ar bus galima partijoms skirti 0,6% GPM? Paaiškinome, kad tai – ne valstybės, o asmens lėšos, kurias jo nurodymu VMI perveda asmens pasirinktai partijai.
VRK nuomone, neaišku, ar galima bus finansuoti rinkimų debatams skirtas laidas, lyg VRK „nežinotų“, kad valstybė šias rinkimams skiriamas lėšas skiria ne partijoms, o VRK…
VRK mano, kad neaišku bus, kuo skiriasi „politinė partija“ ir „politinė organizacija“? Tačiau ir mes, ir VRK narys Andrius Vaišnys pastebėjo, kad Konstitucijos 35 straipsnio kitose dalyse ir dabar yra šios abi sąvokos. Tad kodėl reikia tai keisti?
VRK sprendime pasiremta argumentu, kad Europoje reta valstybė nefinansuoja politinių partijų, nurodyta Malta, anot VRK teisės skyriaus vadovo Roko Stabingio, turinti tokią tradiciją, ir Italija, kurioje asmenims, parėmusiems politines partijas, valstybė grąžina pajamų mokestį. Teko paaiškinti, kad ir Italijoje tai yra asmens, o ne valstybės lėšos.
Neišgirdome VRK argumentų, kodėl Lietuva negali elgtis taip, kaip Malta ar Italija, kodėl ES nebaudžia taip besielgiančių Maltos ir Italijos?
Klausimas ir dėl to, kodėl iki 2012 m., nuo kada Lietuvos valstybė pradėjo dotuoti politines partijas, politinė sistema nesugriuvo – ir rinkimai vyko, ir savivaldybių, ir parlamento deputatai buvo renkami…
Štai ir priėjome prie esminio momento. VRK nuomone, politinių partijų nefinansavimas valstybės lėšomis diskriminuotų politines organizacijas kitų asociacijų, t. y. religinių bendruomenių, visuomeninių organizacijų atžvilgiu.
Mes paaiškinime, kad yra esminis skirtumas – politinės partijos dalyvauja valstybės valdyme, o visuomeninės organizacijos – ne. Todėl tai nesąžiningas „lygiateisiškumo“ pavyzdys.
Tikrasis nelygiateisiškumas Lietuvoje įgyvendintas tarp politinių partijų. Ir VRK pateiktuose KT išaiškinimuose nurodyta, kad Lietuvoje nėra konstitucinės „teisės į valstybės dotaciją“, nes politinės partijos konstitucinė laisvė (35 str.) ir dalyvavimas valdant valstybę (33 str.) nesuteikia subjektui teisių į biudžetinę subsidiją ir nesukelia valstybei tokios konstitucinės pareigos.
Tiek VRK pateiktuose KT nutarimuose, tiek Europos organizacijų rekomendacijose (bet ne privalomuose teisės aktuose) nurodyta valstybės pareiga yra sudaryti lygias galimybes konkuruoti (neutralumas, skaidrumas, ribos ir kontrolė), bet ne būtinai finansuoti organizacijų veiklą.
Lietuvoje galiojantys suinteresuotų politinių partijų parlamente balsais priimtų Politinių organizacijų įstatymu ir Rinkimų kodeksu sukurta ir įtvirtinta iš esmės ydinga politinių partijų bei politinių organizacijų padėtis, kuri pažeidžia politinių partijų lygiateisiškumą – parlamentinės partijos, gaudamos ženklias lėšas iš valstybės, šiomis lėšomis gali sumokėti rinkimų užstatus ir politinės kampanijos išlaidas, o neparlamentinės ar naujai besikuriančios partijos atsidūrusios iš esmės nelygiateisiškoje padėtyje, nes negaudamos valstybės lėšų ir esant draudimui juridiniams asmenims finansuoti politinių partijų veiklą, jos negali lygiateisiškai ar net išvis dalyvauti parlamento ar kituose rinkimuose.
Todėl politinių organizacijų biudžetinio finansavimo draudimas sumažintų priklausomybę nuo valstybės ir skatintų realų politinių partijų narių bei rėmėjų įsitraukimą į jų veiklą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti politinių partijų ir politinių organizacijų lygiateisiškumą esminio demokratinės valstybės pasireiškimo metu – rinkimuose.
Susidariusią iš esmės ydingą padėtį patvirtina ir pačios VRK skelbiami duomenys – 2015–2024 metais politinės partijos gavo apie 56 mln. € valstybės dotacijų, o narių mokesčių tesurinko apie 4,28 mln. €. 2024 metais politinių partijų narių mokesčiai tesudarė 12 % viso jų finansavimo, o nario mokestį temoka apie 14% jų narių.
Tokiu būdu politinių partijų, o tuo pačiu ir valstybės valdymas akivaizdžiai išsigimė ir tapo demokratijos profanacija. Metas tai ištaisyti. Tuo labiau, kad siūloma referendumo iniciatyva neprieštarauja Konstitucijai, ką pripažino ir 3 VRK nariai.
Kitas žingsnis – skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.