Raimundas Kaminskas. Akcija „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ Kauno senosiose kapinėse

2025-10-30 Kauno senosiose kapinėse, Partizanų alėjoje prie paminklo „Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai“ prasidėjo daugiau kaip dešimtmetį rengiama akcija „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“.

Renginyje dalyvavo LR Seimo narys Arvydas Anušauskas, Kauno m. savivaldybės nariai: Rasa Duobaitė-Bumbulienė (akcijos organizatorė), Andrijana Filinaitė, Paulius Lukševičius, Martynas Prievelis ir Vitas Lendraitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir bendrijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovai, kauniečiai ir jų svečiai.

Vėliau prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kun. Saulius Juozaitis maldoje prisiminė tuos, kurie dar liko palaidoti šiose kapinėse.

Renginio dalyviai prisiminė šių kapinių liuteroniškos teritorijos likimą bei išsakė lūkestį, kad Kauno kapinėse bus greičiau nustatyti Lietuvos partizanų ir Lietuvos partizanų ryšininkų kapai ir bus pradėti žymėti jų antkapiai su atskirais LGGRTC ženklais „Lietuvos partizanas“ bei „Lietuvos partizanų ryšininkas“.

Istorijos šaltiniai liudija, kad Kauno senosios kapinės buvo suplanuotos jau 1847 m. Tada kapinių teritorija buvo suskirstyta sklypais pagal miesto gyventojų religines konfesijas: centrinė dalis buvo paskirta katalikams, pietinė – stačiatikiams, šiaurinė – evangelikams liuteronams, nuo pastarosios šiaurės rytinis kampas buvo skirtas musulmonams. Kapinėse žmones pradėta laidoti 1850 m.

Be civilių gyventojų, visų konfesijų sklypuose buvo palaidota daug lietuvių (pavienių kapų galėjo būti 1000-1500), rusų, vokiečių karių.

1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Kauno totorių draugijos iniciatyva jų vietoje pastatyta mūrinė mečetė. Kauno evangelikų liuteronų bendruomenė XIX a. pab. sklypo šiaurės vakariniame pakraštyje pastatė medinę pradinę mokyklą (veikė iki 1940 m.). Po Pirmojo pasaulinio karo evangelikų liuteronų sklypo šiaurinę dalį perėmus Lietuvos vokiečių kultūros draugijai, 1922 m. buvo parengtas Kauno vokiečių gimnazijos projektas (Šveicarijos architektas Eduardas Peyeris), bet sumūryta buvo tik kairioji pastato dalis. 1930 m. pastatytas trijų aukštų pastatas (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis; po Antrojo pasaulinio karo perstatytas, dabar čia įsikūrusi Kauno tarptautinė gimnazija). Centrinėje kapinių dalyje stovėjo medinė, vėliau mūrinė kapinių koplyčia (nugriauta buvo 1959 m.).

1930 m. buvo atidengtas paminklas čia palaidotiems Lietuvos kariams „Žuvome dėl Tėvynės“ (skulptorius Stanislovas Stanišauskas). 1934 m. Kauno metropolijos kurija pastatė dviaukštį namelį kapinių administracijai (architektas Stasys Kudokas 1898–1988; 1993–2014 jame veikė Kauno rezistencijos ir tremties muziejus). 1936 m. pastatytas ir 1937 m. atidarytas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno laikinas mauzoliejus su kripta . Po J. Stalino mirties (1953 m.) kapinės tapo antisovietinio pasipriešinimo vieta. Per Vėlines tylioji rezistencija čia dažnai peraugdavo į patriotines akcijas. 1956 m. Vėlinių vakarą kapinėse kilo spontaniška Vengrijos revoliucijos palaikymo akcija. Ant paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ buvo iškelta Lietuvos trispalvė, sudėta iš šalikų. Protesto eisena, kurioje dalyvavo apie 2000 žmonių, patraukė per miesto centrinę dalį. Tada sovietų buvo suimta ir nuteista už chuliganizmą 124 asmenys. Po šio įvykio paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ pradėtas naikinti (vėliau aptvertas ir galutinai sunaikintas). Kapinėse per Vėlines protestuota ir 1957 m. bei 1958 m. 1958–1961 m. 1958 m. buvo priimti sprendimai į kitas miesto kapines (daugiausia į Panemunės) perkelti menininkų palaikus. 1959-03-25 sovietų okupacinė valdžia nusprendė visiškai likviduoti kapines. Kelerius metus vyko palaikų perkėlimas į kitas kapines. Čia palaidotų asmenų artimiesiems buvo galima iki 1959-06-01 kreiptis dėl leidimo perlaidoti palaikus. Daugelis dėl politinių priežasčių nedrįso kreiptis bijodami, kad neišaiškėtų jų giminystė su palaidotaisiais. Palaikai buvo perkeliami į Kauno karių kapines Aukštuosiuose Šančiuose (čia perlaidota apie 560 Lietuvos karių ir karininkų, žuvusių ar mirusių 1918–1940, palaikų), Panemunės (čia perlaidota ir dalis 1941 Birželio sukilėlių, Lietuvos karių palaikų), Veršvų (perlaidoti 36 kunigų palaikai), Eigulių, Petrašiūnų, Seniavos kapines, nedidelė dalis – į kitų miestų kapines.

Tūkstančiai likusių kapų ir antkapinių paminklų buvo sulyginta buldozeriais, nugriauta S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus antžeminė dalis, užpilta žemėmis mauzoliejaus kripta, nugriauta katalikų koplyčia. Nusprendus kapinių vietoje įkurti skverą, 1961 m. parengtas jo projektas. Buvo įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, suolai, nutiesti nauji asfaltuoti takai, totorių mečetė paversta kavine-skaitykla, jos rytinėje pusėje įrengtas fontanas.

1973 m. buvo pastatyta 1926 m. sušaudytiems komunarams atminti skirta skulptūrinė kompozicija „Keturi komunarai“ (atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paminklas iškeltas į Grūto parką). XX a. 8-to dešimtmečio pr. skveras pavadintas „Ramybės parku“.

1991 m. kapinėse pradėtas karinio paveldo objektų įamžinimas ir atkūrimas. 1991 m. pastatytas paminklas „Kryžius-medis“ 1941 m. Birželio sukilimo aukoms atminti, šalia jo – horizontalus stelos pavidalo stulpas su sukilėlių pavardėmis

1994 m. Lietuvos sąjūdžio iniciatyva pradėtas atstatyti Lietuvos karių paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“, kuris buvo atidengtas 1995 m. pavasarį.

1996 m. surasta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno sunaikinto laikinojo mauzoliejaus kripta, atkasta ir 2004 m. užkonservuota. 2006 m. spalio 31 d. atidengta paminklinė lenta 1956 m. Vengrijos revoliucijai ir Kaune kilusiai solidarumo akcijai paminėti. 2007 m. parengtas Kauno senųjų kapinių katalikų konfesijos sklypo sutvarkymo techninis projektas. 2010 m. pradėta įgyvendinti jo pirmoji dalis – 1941 m. birželio sukilėlių kapavietės rekonstravimas. Katalikų sklypo buv. kapinių koplytėlės vietoje 2010-08-22 atidengtas paminklas „Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai“. 2019 m. įrengta paminklinių stelų „Partizanų alėja“.