Kiekvieno likimui išraiškingas kiniečių Raudono Žìrgo horoskopas
mus ves ir laimins visus 2026-uosius metus.
Noriu pasveikinti buvusius savo tautiečius, daug man padėjusiems
Alpių krašte, vadovaujant ŠLB-nės valdybai (1999-2006), o vėliau
įtikėjusiems Jūratės Jablonskytės Caspersen vedama kenksminga
Lietuvos valstybei propaganda, paniekinusia išeivijos veiklos
politiką, savavališkai suklastojant ŠLB-nės įkūrimo pamatus,
įregistruotus Šveicarijoje 1952-20-17, Lietuvos okupacijos metais.
1999m. pasiryžimas vadovauti lietuvių karo pabėgėlių, pagal
tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos konstituciją (1949) ir CH
civilinio kodekso įstatymus įkurtai lietuvių išeivijos bendruomenei, man
buvo naujo Likimo padovavotas šventas Tikslas ir misija išgelbėti juos
nuo režimo propagandoje vadintais tarybinės Lietuvos išdavikais
visus 50-tį okupacijos metų!
Taip 1990m. buvo pradėta mano rimta misija aukotis Tėvynei iš
tolo…
Širdingai prisimenu visus aktyviausius savo pagalbininkus, nuoširdžiai
dalyvavusius ŠLB-nės veikloje: Aidą ir dr. Juozą Kurmanavičius,
Dianą Brunner, Augeniją Thorman, Aldoną Bacher, dr. Algirdą ir
Danguolę Žiogus, Virginiją Siderkevičiūtę, dr. Audrių Alkauską,
Gražiną Staniūtę, Valdonę, pergabenusią bendruomenei Vilniaus
Solidarity spaustuvėje publikuotą, su Išeivija pagalba iš ŠLB-nės
archyvų sudarytą reikšmingą dokumentinę apybraižą “Alpių lietuviai.
Alpenlitauer”(2005).
Užsimezgęs šventas ryšys tarp mūsų ir karo pabėgėlių lietuvių kartos
elito 20-jo amžiaus paskutiniais dešimtmečiais, šviesino ir turtino visų
mūsų sielas, jas pripildydamas moralinių dorybių nuostatomis, jungė
mus į vieną krikščionišką šeimą. Nė vienas nepamiršime ŠLB-nės
veteranų pasakojimo, kaip 1990m. atgimus Lietuvai, jie ėmėsi
supažindinti visą Vakarų Europą su politine Lietuvos gyvenimo ir veiklos pergale prieš TSRS, kaip pirmąjį nepriklausomos Lietuvos R. Ozolo ir A. Juozaičio redaguojamą dienraštį “Atgimimą”, vertė į 4-rias Šveicarijos valstybines kalbas…
Perskaitę S. Gedos sakinį: “… mes visi užaugome “ŠĖTONO
PUNKSMĖJE”, dėl lietuvių kalbos žodžio prasmių daugiareikšmio
turtingumo, nė vienas nesugebėjome žodį “paunksmė” išversti
tobulu atitikmeniu į kitą Vakarų Europos kalbą – mums vis padejuodavo
profesorius kunigas J. Juraitis.
Po 35-rių atgimimo metų vis labiau galime įsitikinti, ką su mūsų karta
padarė augimas ir brendimas šėtono paunksmėje, nes mūsų likimo
randuose ilgam liks pėdsakai slogios neteisybės dėl sunaikintos
išeivijos sukurtos ŠLB-nės politinės TIESOS įteisinimo tėvynės
istorijoje, naujai vadovei užsibrėžus pakeisti lietuvių karo pabėgėlių
išsaugotus, niekada nekeičiamus ir niekam neleidžiamus keisti
unikalius jų išsaugotus archyvų faktus…
Šveicarijos išeivių kartos veikla okupaciniais metais užėmė ryškiausią
vietą bendrojoje Lietuvos istorijoje. 60 metų jų egzistenciniai namai
buvo pažangi, demokratiška, krikščioniška laisva Europa, tapusi jų
gyvenimo ir veiklos idealu: išlikti žmogumi ir aukotis savo okupuotos
Tautos laisvei ir gerovei, ir mes, pirmieji emigrantai, senukais
išeiviais labai didžiavomės.
Išeivijos archyvuose skaitėme, kad mirusi lietuvių pabėgėlių elito karta, rodžiusi
tautai kelius į teisingą Europos politiką, pirmaisiais pokario metais sovietinės
Lietuvos vyriausybės buvo nuteista (už akių!) sušaudyti. Išeivijos sukurtos ŠLB-
nės gretų nariai mums pasakojo, kad sovietinis Lietuvos režimas už kiekvieno
pabėgusio į užsienį lietuvio sovietams sugrąžintą galvą šveicarams siūlė po 3
tonas pirmarūšių kviečių.
Žinome, kaip buvo išnaikinti valstybiniai lietuvių Tautos garbės
ženklai, kaip perdirbtas V. Kudirkos himnas… , ir kaip visas šias
tautos relikvijas Lietuvos istorijai išsaugojo IŠEIVIJA.
Kokias Valstybės brangenybes išsaugosime mes, emigrantai, su
apejingu Tautai ir Valstybei dabartiniu Seimu ir LR vadovybe?
Žymios mūsų tautiečių asmenybės Antrojo pasaulinio karo nelaimių
atblokštos į Šveicariją, iki mirties buvo ir liks neatskiriama
garbingiausia Tėvynės Lietuvos istorijos dalis.
“Kai pasaulyje 1945-05-09 nuaidėjo II-jo pasaulinio karo pergalės saliutai – mes
visi verkėme, gailėdami Tėvynės, kurios okupacija nesibaigs, ir kad į okupuotą
Tėvynę niekada gyvi negrįšime”, – patvirtindavo kiekvienas Šveicarijos išeivis
lietuvis.
20-jo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje atvykę nepamiršime
žymaus Vakarų Europoje teologijos/filosofijos mokslų daktaro ŠLB-
nės kapeliono profesoriaus kunigo Jono Juraičio spalvingų patriotinių
pamokslų, ir jo priesakų:
“Neužmirškite, vaikai, kaip 50 metų jautėsi lietuvis, neturėdamas
savo Valstybės?”
Kievienas Šveicarijos emigrantas privalome žinoti, kad 1944m.
vasarą Tėvynę priverstas palikti Lietuvos piliečių ELITAS iki šiol yra
vienintelė išskirtinė Tėvynės karta, nes po jų augusios kartos yra
išaugintos kitos ideologijos šeimose ir mokyklose.
Sutinkant Naujuosius 2026-uosius Raudonojo Žirgo Metus, noriu
priminti Alpių išeivijos mums, lyg testamentus mintinai deklamuotus
ir į Anapusybės debesis nusineštus Bernardo Brazdžiono žodžius:
Tik ji tau bus saldi paguoda,
Tik ji tau bus širdy gyva,-
Balta batųjų vyšnių soduos
Senolių žemė LIETUVA. (“Lietuva iš tolo”)
Ėjo tautos į naktį, į tamsią, į klaiką.
O jų dainiai dainavo į laimę einą…
Kruvinų, alkanų minių minos juos keikė –
Tai bepročių keliai, tai bepročių daina… (B.B.)
Sutinkant 2026-sius metus noriu už ŠLB-nės vadovę J.Caspersen,
kuri du paskutiniuosius 21-jo amžiaus dešimtmečius klaidino viso
pasaulio lietuvius savavališkai klastojo ŠLB-nės išeivijos istorinę
veiklą, ir ciniškai žemino mirusius išeivius – ATSIPRAŠYTI.
Tegu Jums ir Tėvynei ŠVIEČIA TIESOS IR TAIKOS SAULĖ!
Buvusi Jūsų ŠLB-nės pirmininkė – Janina Vaitkevičius-Survilaitė