Per visą sovietų okupaciją, išeivija, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę, jos Laisvę, buvo tas šviesulys, kuris įvairiais keliais (Amerikos balso, Europos, Vatikano radijo bangomis, etc) prasiskverbdavo į Lietuvos žmonių širdis, žadino VILTĮ. Trispalvė, Gedimino Stulpai, Vytis buvo įprasti Lietuvos Tėvynės simboliai visose lietuvių gyvenamose ar susitikimų vietose, šventėse, minėjimuose.

Buvusi SSSR, dabar Rusija, su Nezabudka kasmet mini II pasaulinio karo pergalę, tuo pačiu patvirtina – NEZABUDEM – nepamiršime.

Nepriklausomybę iškovojusi Lietuva, sunkiai atsilaiko į  įvairių žmonių, niekaip nesusijusių su kova už Lietuvos Laisvę, įsiveržimu į valdžią ir įvairiais keliais besistengiančių ištrinti iš Tautos atminties jai svarbius SIMBOLIUS – tarp jų svarbiausią – Trispalvę.

Antrą dešimtmetį buvusių komunistų brukamą Sausio 13-osios žuvusiesiems  paminėti nezabudkę-neužmirštuolę (pasaulyje žinomą, kaip masonams priklausantį ženklą, dar alzheimerio pacientus primenantį…), nepavyko įtvirtinti visai Lietuvai. Net LR Seimo nariai, atsisako įsisegti. Ne visi. 

Nebestebina trečiosios bangos  tautiečiai, galimai, nedalyvavę  Sąjūdžio judėjime, nebudėję prie Televizijos bokšto, LRTV komiteto, Spaudos rūmų, nesaugoję Aukščiausiosios Tarybos tomis šaltomis Sausio naktimis, bet atsidūrę už Atlanto, suaktyvėja, net prisistato a’la aktyviais sąjūdiečiais, mielai, be jokio svarstymo, priima visas atsiunčiamas iš Lietuvos direktyvas, kaip būtinai  vykdomas ir keičia Trispalvę į kokią dirbtinę gėlytę…

 Blogiausia, kad ta popierinė atsiunčiama iš Lietuvos URM, dalijama lituanistinių mokyklų moksleiviams – juk psichologiškai lengviau įtikinti vaikus – nezabudkė svarbesnė… Dovanojama ir bendruomenėms – nemokamai, tik segėkite.

Jei Lietuvoje, prezidentaujant SSSR komunistų partijos narei, galimai KGB agentei, D.Grybauskaitei, pradėta naikinti svarbius Lietuvos Tautai simbolius, tai išeivijai atstovaujantys trečiabangiai, turėtų tęsti  tautiečių darbus, saugoti tradicijas ir simbolius.

Sausio 13-ąją žuvusiuosius pagerbti tais simboliais, už kuriuos jie kovojo ir net paskutinę gyvenimo akimirką laikė savo rankose ar prispaudę prie širdies. 

Gėda Palaimintojo J. Matulaičio Lietuvių katalikų misijai už tokį neatsakingą pasirinkimą Sausio 13-ąją Žuvusiesiems pagerbti.

Rimtautas Marcinkevičius, MD, JAV lietuvių visuomeninio komiteto “Už dvigubą pilietybę” pirmininkas, 

Ligija Tautkuvienė, pirm.pavaduotoja, 

Juozas Karsokas, narys, Sausio 13-osios medalininkas

********

**************************** Perskaitykite:

L. Tautkuvienė, J. Karsokas. Nekeiskime tikrų laisvės simbolių popierine gėle

Neužmirštuolės akcija | Alkas.lt koliažas

,,Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią sausio 13–ąją įsisegti kviečia akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, žurnalistas Andrius Tapinas, Europos Parlamento pirmininko patarėjas, Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininkas Arnoldas Pranckevičius ir kiti. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti. Iniciatyvą lydės šūkis „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi…“ (Citata iš Lietuvos spaudos).

Artėja Sausio 13–oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Tai pagarba, atmintis žuvusiems už Lietuvos Laisvę. Prieš 25–erius metus, tą šaltą Sausio naktį prie Lietuvos Televizijos bokšto žuvo mūsų tautiečiai, žuvo, kad mes gyventume laisvi ir laimingi… Jie paaukojo savo jaunus gyvenimus už mūsų gyvenimą.

Prisiminkime – tais laisvėjimo metais, kai rinkomės į Vingio parką, stovėjome Baltijos kelyje, gynėme Vilniaus Spaudos rūmus, Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos RTV komitetą, TV bokštą ar radijo stotį Kauno Lapėse, mūsų nuostabi Trispalvė plevėsavo visur. Juk ji – Lietuvos Laisvės, laisvos Nepriklausomos šalies simbolis. Su Trispalve, Lietuvos Vyčiu, Gedimino stulpais ir tautine daina iškovojome Laisvę.

Lankome  žuvusiųjų kapus, padedame gėlių, uždegame žvakeles. Tai ne akcija, tai ilgaamžė padėkos diena tiems, kurie pasiaukojo vardan Lietuvos… Tai ir įpareigojimas mums, likusiems gyventi, saugoti jų atminimą. Pagarbiai, su trimis spalvomis, nieko bendro neturinčiomis su popierine žydra neužmirštuole.

Lietuvių tautosakoje – išlikusiose liaudies dainose, padavimuose, legendose ar net pasakose  nesutiksite „neužmirštuolės“. „Nezabudka“ (neužmirštuolė – rusų k.) sutinkama kaimynų dainose. Mūsų – rūta, lelijėlė, šalavijas, mėta. Sudūvių moterys nuostabias prijuostes iškaišydavo tulpėmis, aukštaitės, dzūkės – įausdavo kačpedėlius. Nėra neužmirštuolės. Nėra. Ji dirbtina, ta popierinė, kurią siūlo išsikirpti „akcijai“…

Tokia ar kitokia akcija – tai panieka žuvusiesiems, jų idealams. Tai noras trinti Tautos istorinę 

Jei Lietuvoje, prezidentaujant SSSR komunistų partijos narei, galimai KGB agentei, D.Grybauskaitei, pradėta naikinti svarbius Lietuvos Tautai simbolius, tai išeivijai atstovaujantys trečiabangiai, turėtų tęsti atrastus tautiečių darbus, saugoti tradicijas ir simbolius. 

atmintį. Dėkui Dievui, tik dvidešimt tūkstančių atsirado, kuriems tas pats ką prisisegti. Ir kaip nebūtų skaudu, jų tarpe – Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Sausio 13–osios brolija, Tautinė lietuvių studentų korporacija „Neo–Lithuania“ ir t.t. Kas jiems vadovauja?

Kodėl paniekinama Trispalvė?! Na, nebuvote Baltijos kelyje, negynėte Aukščiausiosios Tarybos, spaudos rūmų, TV bokšto. Tie, kurie buvo penkerių ir sėdėjo prie TV ekranų su seneliais, laukdami kurion pusėn nusvirs svarstyklių lėkštė, kurie kovojo ,,savus karus”, suprantama, neturi jokių sentimentų Trispalvei, gal net ir nekenčia jos – juk nelaikė savosiose rankose, kaip tas jaunimas, susirinkęs į 1988 m. trijų pabaltijo šalių tradicinę studentų dainų šventę „Gaudeamus“ Vilniuje. Kai Vingio parke studentai, vieni kitiems per rankas perduodami, iškėlė trijų respublikų tautines vėliavas, o Žalgirio stadione suplevėsavo didžiulė trispalvė, smagus buvo vaizdas, kaip susijaudinę lakstė komjaunimo, partijos komitetų veikėjai kartu su milicininkais, stengdamiesi išplėšti, atimti…  Kokia baisi jiems tada atrodė Trispalvė. Dabar, kai pamatai tuos pačius „veikėjus“, per naktį išvertusius kailius ir sakančius skambias patriotines kalbas, supranti, kodėl jie segasi žydrą popieriuką, panašų į gėlę.

O ką mes jaučiame žuvusiųjų artimieji ar Aukščiausiosios Tarybos, TV bokšto gynėjai? Gėdą – juk išduodamas svarbiausias Laisvės simbolis – Trispalvė ir siūlomas pakaitalas – žydras popieriukas. Trispalvę lietuviai išsaugojo Sibire, Trispalvė išliko išeivijoje – be jos ir tik su ja – visos šventės, paminėjimai, demonstracijos. Gal šiai dienai daliai valdančiųjų Trispalvė kaip ir A.M. Brazauskui 1988 m.,tėra skuduras, prie kurio jis negalėjo kalbėti, todėl  mielai keičiama į žydruolę?

Bet kodėl tie, kurie vardan Trispalvės, Gedimino stulpų ar Vyčio atėjo į Sąjūdį, su juo ir  į Nepriklausomybę, iškeitė Laisvės simbolį į popieriuką?! Gėda ir skaudu už prof. Vyt. Landsbergį ir jo sekėjus – juk nedera prie tautinio kaklaryšio kažkokia nezabudka.

Kviečiame sustoti ir pamąstyti – žuvusiems Trispalvė buvo svarbiausias Laisvės simbolis. Todėl nesisekite žydros nezabudkos. Nesisekite.

Sausio 13–oji – tai mūsų Laisvė, aplaistyta raudonu žuvusiųjų krauju. Laikas pasakyti, kad karalius nuogas – tik tiems, kurių nebuvo tas šaltas naktis prie  Seimo, TV bokšto ar Kauno Lapėse, tiems nesvarbu ką prisisegsi prie krūtinės.

Nepamirškime – Lietuvio širdyje brangiausios spalvos trys:
Geltona spalva – tai saulė
Žalia – tai laukų spalva,
Raudona – tai mūsų kraujas
Kartu jos tai Lietuva.

Tito Masiulio, žuvusio Sausio  prie TV bokšto teta,
Ligija Tautkuvienė,
Sausio 13–osios  medalininkas, Lietuvos TV bokšto gynėjas
Juozas Karsokas

Vilnius– Čikaga
2015-01-06