Apsisprendimo valanda
Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykiuose vis ryškėja pavojingi įtampos ženklai. Ginčai, apimantys paramą Ukrainai, požiūrį į Grenlandijos geopolitinę reikšmę ir NATO ateitį, rodo gilų strateginį lūžį. Šių nesutarimų esmė slypi iš esmės skirtinguose požiūriuose į nacionalinių valstybių vaidmenį pasaulyje, suvereniteto ribas ir atsakomybės pasidalijimą tarptautinėje sistemoje.
Jonas Nedzveckas
Viena iš pagrindinių problemų – požiūris į migraciją, kuris vis labiau išryškina gilėjančius skirtumus tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tiek saugumo, tiek politinės tapatybės klausimais.
Migracijos ir prieglobsčio paktas
2024 m. Europos Parlamentas priėmė, o ES Taryba patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, kurio tikslas – neva „ryžtingai ir išradingai spręsti sudėtingus migracijos klausimus“.
Paktas praktiškai turės būti taikomas nuo 2026 m. birželio mėn. Pagal jį valstybėms narėms dėl migracijos siūlomos dvi išeitys: priimti jų teritorijai nustatytą migrantų skaičių arba, atsisakius tai daryti, sumokėti finansinę duoklę pagal vadinamąjį „solidarumo mechanizmą“, neva skirtą kompensuoti išlaidas kitoms migrantus priimančioms šalims.
Realios pasirinkimo laisvės nacionalinėms valstybėms neduota – bet kuriuo atveju Lietuva bus įpareigota arba apgyvendinti tūkstančius svetimšalių ir gauti po 10 tūkst. eurų už kiekvieną priimtą migrantą, arba mokėti už kiekvieną nepriimtą „nelegalą“ – maždaug 20 tūkst. eurų finansinę duoklę.
Pastaraisiais metais migrantų antplūdis ES valstybėse įgijo pagreitį, viršijantį politinės valios ribas. Vokietijoje per dešimtmetį nuo 2015 iki 2024 metų imigrantų skaičius išaugo nuo 11 mln. iki 17,4 mln. ir sudaro apie 20,9 proc. visų šalies gyventojų.
Dėjusi viltis, kad „atvirumo“ politika savaime kompensuos saugumo trūkumus, Vokietija šiandien priversta atkurti pasienio kontrolę ir spręsti vidinių getų, augančio nusikalstamumo bei visuomenės poliarizacijos problemas.
Ispanijoje per tą patį laikotarpį migrantų padaugėjo beveik nuo 5,9 mln. iki 8,8 mln., ir sudaro apie 18,2 proc. populiacijos. Švedija, dar neseniai vaizduota kaip migrantų integracijos sėkmės pavyzdys, šiandien dėl migrantų vykdomų nusikaltimų viešajai tvarkai palaikyti pasitelkia kariuomenę.
Visoje ES užsienyje gimusių gyventojų skaičius nuo 41 mln. išaugo iki daugiau kaip 63 mln. Europos didmiesčiuose užsienyje gimusių žmonių dalis dar ryškesnė: pagal 2021 m. surašymą Londone 40,6 proc. gyventojų yra gimę už Jungtinės Karalystės ribų, Berlyne su migracija susijusių asmenų dalis siekia apie 39,4 proc. visų gyventojų.
Ispanijos sindromas
Neseniai Ispanijos kairiųjų vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį iki 500 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų galės kreiptis dėl teisėto gyventojo statuso. Dauguma šių migrantų yra kilę iš Lotynų Amerikos ir Afrikos.
Migracijos ministrė Elma Saiz nurodė, kad ši priemonė bus taikoma asmenims, kurie Ispanijoje gyveno ne trumpiau kaip penkis mėnesius iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir galės įrodyti, jog neturi teistumo.
Paraiškos bus priimamos nuo balandžio mėnesio iki birželio 30 d., o statusą gavę asmenys galės dirbti bet kuriame ekonomikos sektoriuje ir bet kurioje šalies vietoje.
Ministro pirmininko Pedro Sánchezo teigimu, šis sprendimas suteiks ekonominės naudos, ypač atsižvelgiant į senstančią šalies darbo rinką.
Šis žingsnis laikomas vienu didžiausių migrantų įteisinimo procesų Europoje per pastaruosius metus ir ryškiai kontrastuoja su platesne tendencija, kai daugelis Europos vyriausybių griežtina savo migracijos politiką.
Konservatoriai ir dešiniųjų partija „Vox“ pasmerkė šią iniciatyvą. Jų teigimu, jei Ispanija taps tokių migrantų „saugykla“, kitos Europos valstybės galėtų siekti susitarimų dėl jų perkėlimo, o priešingu atveju visai Europai tektų „mokėti kainą už Ispanijos dosnumą“.
Šiuo metu Ispanijoje gyvena apie 49,4 mln. gyventojų. Ekonominių tyrimų instituto „Funcas“ duomenimis, 2025 m. pradžioje šalyje be leidimo gyveno apie 840 tūkst. žmonių. Paskutinis didelis migrantų įteisinimas įvyko 2005 m., kai šalį valdė ministras pirmininkas José Luisas Rodríguez Zapatero, priklausantis tai pačiai politinei partijai kaip ir dabartinis premjeras Pedro Sánchezas.
Šis sprendimas laikomas tiesioginiu iššūkiu vyraujančiam Europos požiūriui, pagal kurį neteisėta migracija pirmiausia traktuojama kaip teisėsaugos problema. Ar ši iniciatyva taps pavyzdžiu Europos Sąjungai, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad tai politinis eksperimentas, kurį Europa atidžiai stebi.
Lietuvos savilikvidacija
Lietuvoje migracijos augimo tempai taip pat sparčiai artėja prie ES migracijos mastų. Šalies Migracijos departamento duomenimis, dabartiniu metu Lietuvoje gyvena beveik 217 tūkst. užsieniečių. Dauguma ukrainiečiai – apie 80 tūkst., baltarusių yra per 50 tūkst., rusų – beveik 14 tūkst., taip pat daugėja uzbekų, indų ir tadžikų.
Nepaisant to, dėl viršpelnių pamynę visuomenės saugumo interesus šalies verslininkai atkakliai reikalauja didesnių imigracijos kvotų, esą be migrantų gręsią darbo rinkos žlugimas – dauguma jų įdarbinami žemos pridėtinės vertės sektoriuose, nes pigi darbo jėga mažina verslo sąnaudas, leidžia mokėti darbuotojams mažus atlyginimus ir ignoruoti būtinas investicijas į našumą bei tikrą ekonominę pažangą.
Vien 2025 m., įgyvendindama vadinamąją įdarbinimo kvotą, Lietuva priėmė 24,83 tūkst. užsieniečių. Šiems metams numatyta analogiška – 24,7 tūkst. kvota.
Pažymėtina, kad dirbtinas pigios darbo jėgos importas stabdo mūsų šalies ekonominį vystymąsi, gilina struktūrinę priklausomybę nuo importuojamos darbo jėgos, mažina paskatas kelti vietos darbuotojų kvalifikaciją.
Europos Komisija oficialiai pripažįsta, jog Lietuvai tenka neproporcingai didelė migracijos našta. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat viešai konstatuoja, jog migracijos srautai yra beveik nebevaldomi, o Valstybės saugumo departamentas (VSD) netgi atvirai nurodo, kad migrantų sudėties faktiškai nebekontroliuoja.
VSD vertinimu, migrantų srautai gali būti naudojami mūsų valstybė saugumui silpninti. A. Lukašenka Vakarų valstybių ryšius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir joms teikiamą paramą laiko didžiausia grėsme savo stabilumui. Tai lemia intensyvią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą. Jos pirmiausia veikia prieš Lietuvą iš savo teritorijos – identifikuoja į Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius, galinčius suteikti aktualią informaciją ar atlikti kitas užduotis, ir siekia juos įdarbinti. Be to, šios tarnybos stengiasi išnaudoti Lietuvoje gyvenančius baltarusius, siekdamos rinkti informaciją apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją bei pačią baltarusių diasporą.
Lietuvių tauta nebėra suverenas
2026 m. sausio 10 d. Vilniuje susirinkę Tautos forumo (TF) atstovai teigė, kad šiuo metu valstybę yra sukaustęs institucinis neįgalumas, o visuomenę apėmusi apatija – Lietuva nebėra pajėgi pasipriešinti vykstančiai, savo valstybės kūrėjos – lietuvių tautos savilikvidacijai, o teisingiau – nuosekliai vykdomam Lietuvos valstybės likvidavimui.
TF neabejoja, jog ES nacionalinių valstybių išardymo, o kartu ir Lietuvos išvalstybinimo bei ištautinimo politika dabar kryptingai yra spartinama.
Jis atkreipia dėmesį, kad Seimo nariai 2025 m. rugsėjo 25 d. sąmoningai priėmė Viešojo administravimo įstatymo pataisas, numatančias, jog viešojo administravimo subjektai – savivaldybės, Registrų centras ir kitos institucijos – privalo viešai teikiamų paslaugų sąrašus skelbti ne tik lietuvių kalba, bet ir papildomai anglų arba kita Europos Sąjungos valstybės narės kalba (pavyzdžiui, lenkų).
Jų teigimu, taip buvo sąmoningai mūsų valstybėje buvo įtvirtinta daugiakalbystė ir iš esmės panaikinta valstybinės lietuvių kalbos statusas. Tai reiškia, kad Seimas, prieštaraudamas tautos referendumu priimtoms Konstitucijos nuostatoms bei Konstitucinio Teismo ligšioliniams išaiškinimams, vienbalsiai nustatė, kad lietuvių kalba nebėra valstybinė kalba, lietuviai nuo šiol nebelaikomi savo valstybės šeimininkais – jiems paliekama mažumos teisė gyventi teritorijoje su pavadinimu Lietuva, be lietuvių tautos valios ir be konstitucinių imperatyvų, kurie lig šiolei saugojo lietuvių kalbą ir lietuvių tautą kaip valstybės suvereną.
Buvo kritiškai įvertinta Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovo Seime laikysena – pasak forumo dalyvių, į NS buvo dedamos viltys dėl lietuvių tautos kalbos, kultūros ir valstybingumo istorijos išsaugojimo, tačiau šios viltys nepasiteisino. TF atmetė pasiaiškinimus, kuriuose teigiama, esą Seimas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje. Tačiau minėtoje direktyvoje nurodyta, kad toks reikalavimas, remiantis Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje pateikiamu apibrėžimu, nepatenka į direktyvos taikymo sritį.
Be to Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2026 m. sausio 23 d. rašte Vyriausybės kanceliarijai pripažino, kad minėto įstatymo pataisos, buvo priimtos neperžiūrint jų aktualumo pasikeitusiame technologiniame kontekste. „Galbūt 2019 ir 2023 metais poreikis administracinių paslaugų aprašymus valdžios vartų portale teikti ne tik lietuvių kalba ir buvo gana aktualus, bet 2025 metais, kai dirbtinio intelekto, mašininio vertimo įrankiai įdiegti daugelyje valstybės institucijų svetainių, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl keliakalbės informacijos teikimo aktualumas abejotinas, nuostata galimai perteklinė, kelianti klausimą dėl valstybinės kalbos statuso“, – rašoma minėtame VLKK rašte.
Paaiškėjo, kad Vyriausybės iniciatyva keisti valstybinės lietuvių kalbos statusą nebuvo netgi derinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. VLKK taip pat nurodo, kad ši problema Vyriausybėje galėjo būti svarstoma dar kartą, įtraukiant Kultūros ministeriją, kuri pagal savo kompetenciją yra atsakinga už valstybinės kalbos politikos formavimą ir įgyvendinimą.
Tačiau sprendimas buvo priimtas valingai, apeinant arba eliminuojant privalomą ekspertinį ir visuomeninį dialogą bei pačią Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Tokie veiksmai, pasak TF, daromi vienu tikslu – spartinti nacionalinių valstybių išardymą, jų suverenių funkcijų silpninimą ir Lietuvos pritaikymą masinei imigracijai.
Su politikų išdavyste neketinama taikstytis
Vis dėlto Tautos forumas neketina taikstytis su šia kolektyvine politikų išdavyste. Pagal Jungtinių Tautų prognozes, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti iki maždaug 1,5 mln. Jei gimstamumas šalyje išliks toks, kaip dabar (iš esmės nieko nesirengiama keisti), po 20 metų Lietuvoje etninių lietuvių turėtų likti apie 1,7–1,9 mln.
Taigi laikantis dabartinių „svetingumo“ migrantams tempų, po dviejų dešimtmečių šalyje turėtų gyventi apie milijoną svetimšalių: dauguma jų – be valstybinės lietuvių kalbos žinių, be suvokimo apie mūsų valstybės istoriją, tradicijas, papročius, pilietines pareigas, teisinę sistemą, demokratinio gyvenimo principus ir be motyvacijos tai pažinti bei priimti.
Tokiu būdu lietuviai vos per kelis dešimtmečius neišvengiamai taps tautine mažuma. To priežastis akivaizdi – prarastas valstybės suverenitetas, nes valstybės galios liko tik politiškai skambančioje, tačiau realiai neveikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos deklaracijoje.
Bet tai nereiškia, kad Lietuvos piliečiai yra linkę be kovos pasiduoti. Daugeliui viltį teikia ryžtingas Lietuvos strateginio partnerio – JAV padrąsinimas, kad pasaulio pagrindinis politinis vienetas yra ir liks nacionalinė valstybė.
Vengrijos kova su ES ir migracija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuosekliai giria Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Portalui foxnews.com jis sako, kad dėl griežtos imigracijos politikos Vengrijoje nusikalstamumo lygis yra labai žemas. Jo vertinimu, Europos lyderiai turėtų labai gerbti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, nes jis buvo teisus imigracijos klausimu.
„Pažiūrėkite, kas nutiko Europai dėl imigracijos. Europa yra užtvindyta žmonėmis, ir tai daro žalą,- sako jis. Nusikalstamumo lygis kyla, vyksta daug blogų dalykų. Vengrijoje nusikalstamumo lygis yra labai žemas – toks pats, koks buvo visada. Nes jis išlaikė viską taip, kaip turi būti“, – sako D. Trumpas. Aš nuolat sakau lyderiams: geriau sustokite, kitaip nebeturėsite Europos. Tai labai pavojingas dalykas.
Pastebėtina, kad Vengrijoje nelegali migracija yra lygi nuliui. Jei kas nors nori atvykti į Vengriją, turi pateikti prašymą. Tik gavęs leidimą gali įvažiuoti. Niekas negali žengti į Vengrijos teritoriją be Vengrijos valdžios institucijų leidimo.
Deja, tokia V. Orbano politika lėmė Europos Sąjungos sankcijas. Vengrijai taikomos finansinės sankcijos, nes ši neleidžia nelegaliems migrantams patekti į Vengriją ir Europos Sąjungą. Už tai Vengrija kasdien turi mokėti po 1 mln. eurų baudą. Tai absurdiškas pasaulis, kuriame šiandien gyvename Europoje“, – teigia Vengrijos premjeras.
„Associated Press“ pranešimu, 2024 m. birželį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 223 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad migrantams buvo apribota teisė prašyti prieglobsčio, taip pat skyrė papildomą 1 mln. eurų baudą už kiekvieną nesilaikymo dieną.
D. Trumpo nuomone, V. Orbanas teisingai laikosi itin griežtos pozicijos nelegalios imigracijos atžvilgiu. „Pagalvokite, kiek geriau šioms šalims sektųsi, jei jos neturėtų milžiniško nusikalstamumo, atėjusio su masine imigracija. Žmonės tiesiog plūsta į Europą. Jie turi tai sustabdyti – ir ne tik sustabdyti, bet ir atšaukti. Jie turi juos išsiųsti“, – sakė JAV prezidentas.
Lietuvos apsisprendimas
D. Trumpas taip pat teigė, kad panaši politika jau įgyvendinta Jungtinėse Valstijose. Sienos uždarytos. JAV priima žmones tik legaliai. Ir tai daro labai griežtai – išsiunčia šimtus tūkstančių. Dabartinės JAV administracijos nuomone, kiekviena valstybė, laikanti save suverenia, turi teisę ir pareigą apibrėžti savo ateitį – masinės migracijos era turi baigtis. JAV teigimu, Europos ekonominį nuosmukį užgožia dar atšiauresnė civilizacijos ištrynimo perspektyva.
Šiomis aplinkybėmis Lietuvai neišvengiamai artėja aiškaus apsisprendimo valanda – ji lems, ar lietuvių tauta netolimoje ateityje taps mažuma savo valstybėje, ar ji įgaus naujų jėgų pakilti ir įtvirtinti savo teisę gyvuoti ilgam, kaip šią teisę savo konstitucijoje yra įtvirtinę estai.
Dera pastebėti, kad JAV žada skatinti politinius sąjungininkus Europoje puoselėti šį atgimimą. Jungtinės Valstijos siekia remti savo sąjungininkus, saugant Europos laisvę ir saugumą, kartu atkuriant Europos civilizacinį pasitikėjimą savimi ir Vakarų tapatybę.
Tačiau nereikėtų puoselėti didelių vilčių, kad JAV rems esamus ar buvusius politikus, neturinčius aiškios savo valstybės vizijos, skelbiančius, jog Lietuva yra ten, kur yra bent vienas lietuvis, kitaip tariant, nereikia turėti iliuzijų, kad JAV rems lietuvius be Lietuvos valstybės.
pozicija.lt