Įdomu, kada Lietuvos nuskriaustieji pamatys KGB sąrašus?
Gyvenimą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, išeivija prisiminė,
kaip viltingą V. Kudirkos “Varpo” prisikėlimą, o aš, aprašydama jų
Tėvynės netekties istorijas, jaučiausi, lyg skaptuoju skaudų 20-jo
amžiaus Valstybės naikinimo paminklą…
Pokaryje lietuvius, karo pabėgėlius, priglaudusių helvetų gyvenimas
spindėjo neutralios Europos valstybės šiltais vaizdiniais: ramus,
taikus, sotus ir politiškai išmintingas, nes Vakarų Europa gerai suvokė
sąvokas: Garbė, Tėvynė, Valstybė, Asmenybė, Tauta, Pilietis, Tėvas,
Motina, Pareiga, Teisė… Išeivijos gyvenimas – yra ištisas 50-ties
metų aukojimasis savo Tautos Laisvei, tautinės krikščioniškosios
Tapatybės išsaugjimui, glaudžiantis prie Dievo ir savo Tautos šaknų.
Sutinkant 50-ties metų Jubiliejų (2002m.), 1999m. išrinkta teisėta
1952-02-17d. įkurtos konvencinės ŠLB-nės Pirmininke, perskaičiau
išeivijos parašytą pranešimą, apie 1952-02-17d. Vakarų Europos
sudėtingame politinio virsmo sūkuryje sukurtą ŠLB-nę, ir jos
reikšmingos veiklos kovą už Lietuvos išlaisvinimą iš okupacijos,
tačiau už bendruomenės vairo 2006m, stojusi vadovauti J.
Caspersen, su savo patikėtine – internetinės svetainės administratore
p. Ilona Katkiene, išeivijos ataskaitinį pranešimą tuojau išmetė lauk,
kad bereikalingai "negadintų akių"…
Šiandien lietuvių išeivių vardus skaitytojai sutinka mano
dokumentinėse ir beletristinėse knygose, o didžioji Tautos nelaimė,
kad bendruomenės teisines šaknis, jos tarptautinės konvencijos
įstatymų pagrindu sukurta pirmoji pasaulyje oficiali organizacinė
antikomunistinė Bendruomenė (ŠLB), vis uždengiama nelegaliu
1950-08-20d. protokolo liudijimu, ir J. Caspersen nuolat sukuriami
nauji internetinės svetainės puslapiai be jokių motyvų pila
propagandą, – senąjį buvusio režimo ,,tobulą Kremliaus „modelį"-
sklbiamą, kad išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai – Šveicarijoje
įsikūrė NELEGALIAI"…
KODĖL, atgimus Lietuvai, ŠLB-nės veiklos istoriją begėdiškai
perrašinėja buvusi sovietrežimo komjaunimo sekretorė, tvirtai
tebelaikanti savo sovietinio režimo įdirbį, savo buvusią idėjinę
socrežimo sampratą, be jokio politinio valstybės saugumo
patikrinimo filtro, atsisėdusi į PLB-nės valdybos kultūros
komisijos pirmininkės postą ir staiga tapusi milijoniere?!
Ar todėl, kad ji porą dešimtmečių vyresnė už pusilijoninį dabartinių
pasaulio lietuvių emigrantų pulką, kad įgijusi gerą sovietrežimo
kolaborantų patirtį, kad sovietinėje tėvynėje išmoko skleisti leninizmo
idėjų išauklėta sovietiniuose Pagėgių vaikų namuose? Kad komunistų
– senelio ir tėvo ideologija rėmėsi tik ateistine režimo propganda,
tvirtindami, jog išeivija buvo yra ir bus tarybinės Lietuvos išdavikai,
priešai nacionalistai, užsienyje bendruomenes įkūrę, kaip nelegalias
gaujas, siekusias Lietuvoje nuversti gerąją, jos visą šeimą dosniai
globojusią, tarybų valdžią.
Štai, kodėl J. Caspersen yra svarbiausia, kad jos ir dabartinio –
ideologinio darbo siekiamybė ir tęsiamybė yra įrodyti, kad
išeivija Vakarų Europoje veikė NELEGALIAI…Štai kodėl ji nuolat
naudoja nelegalų dokumentą – 1950-08-20dienos ŠLB-nės
PROTOKOLĄ!!!
Šveicarijos išeivių archyvų manipuliavimui atsivėrė rojus, kai 2009-siais mirė
ŠLB-ės Garbės pirmininkas dr. Vaclovas Dargužas, 2010-siais mirė profesorius
kunigas dr. Jonas Juraitis, kurie su politne išmintimi užsienyje dar vis tebetęsė
išeivijos politinės veiklos istorinį tautinį Atminimą.
Pirmais pokario metais Šveicarijos LIETUVIAMS – karo pabėgėliams – buvo
būtina atsiriboti nuo 1944–1953m. Šveicarijoje veikusios Wermachto karo
aviacijos pulkininko, slapyvarde Jurgis Giedrys, suorganizuotos Wermachto
karininkų, ir, menamai, Lietuvos holokauste dalyvavusių nelegalios organizacios
„Lietuvių sąjungos“ narių, kurių archyvai iki 2010m. buvo saugomi mirusio LR
Ciuricho Konsulato vicekonsulo St. Garbačiausko neveiksnios dukros Ritos
Garbačiauskas (86m.) senelių namuose ir privačiai išsinuotame garaže Ciuriche.
Prieš Ritos Garbačiauskas mirtį, pasinaudojusi jos neveiksnumu, su iš jos
išviliotu ,,testamentiniu rašteliu” – visą likusį Konsulato (LR URM priklausantį!)
turinį su konsulato banko sąskaitomis savo žinion išsigabeno ta pati PLB-nės
kultūros komisijos pirmininkė.
Tiesa, dalį archyvų iš Ciuricho buv. S. Garbačiausko konsulato pirmąjį 21-jo amž.
dešimtmetį Ženevoje dirbusio LR generalinio konsulo p. Eriko Petriko rūpesčiu
buvo perduoti LR valstybei. Tuo tarpu – ,,Lietuvių sąjungos” archyvai, su
pakeistomis narių tapatybėmis, konsulato diplomatinės vertės dovanomis ir
finansiniais aukų banko įnašais – DINGO J.Caspersen rankose.
Gal URM-jos šefas p. K. Budrys gali atsakyti, kur tie archyvai
yra dabar?
Gal atsakytų, ir kodėl nė karto į mano prašymus niekada mums
neatsako pats K. Budrys ir p. Dalia Henkė, o už ją visada cinišku
melu atsako tik pati J. Caspersen?
Tiesiog režimo patirties stebuklas, kaip p. Caspersen savo sukurtai
propagandai tuojau pat sugeba sukurti genialius melagienos
viražus: jeigu netyčia išlįsdavo gyva tikrenybė, ir ji vieną propagandą
tuojau uždengia kita.
Pvz. pateikus žinias apie puikiai motyvuotai parašytą J. Survilaitės dokumentinę
knygą "Alpių lietuviai", CH draugiškame teisme J.Caspersen sugebėjo
susiriesdama meluoti, kad knyga parašyta ir kažkokių niekam nežinomų
archyvų!!!
Štai „Šveicarijos lietuvių žinių“ 2011m. gruodžio mėnesio laikraščio 2-me psl.
redakcijos skelbiama nelegali 1950 m. rugpjūčio 20 d. įkūrimo data, o 25-tame
psl. lietuvė išeivė dr. Joanna Pečiulionytė(-is) – ŠLB-nės įkūrėja, savo straipsnyje
aiškiai pranešė: „… mes ŠLB-nę įkūrėme 1952 m. vasario 17 d.“.
Ciuriche turėjusi garsią Vaikų psichiatrijos kliniką, medicinos mokslų daktarė
Johanna Pečiulionyte, prieškario Lietuvos Generolo Motiejaus Pečiulionio, KGB
nukankinto ir nužudyto, dukra, apie kurios veiklą rašo visi ŠLB archyvai, kad
okupacijos metais ji vertė ir platino Vakarų Europoje ,,Lietuvos katalikų kroniką”,
rėmė katalikų bažnyčios politines/kultūrines idėjas, finansiškai rėmė
J.Stasiulienės lietuviškų tautinių šokių ratelį… Keliolika metų visa senoji karta
girdėjo vienišos turtingos daktarės troškimą, kad jos pomirtinis palikimas būtų
padovanotas Vilniaus reabilitacinės klinikos Vaikų psichiatrijos skyriui ir LR
Katalikų akademijai, kaip ATMINIMO ŽENKLAS nužudytam Lietuvos Generolui
M. Pečiulioniui, tačiau, niekas iki šiol nežino, kam po mirties perduotas dr. J.
Pečiulionytės palikimas!
Kas paneigs, kad PLB kultūros pirmininkė J.Caspersen savo veiklą
vykdė ir vykdo po KGB struktūrų stogu, o atkaklioji išeivijos istorinės
TIESOS gynėja, rašytoja J. Survilaitė, po itin brutalaus ir ciniško
ilgamečio J. Caspersen smurtavimo, palūžo dėl savo sveikatos –
2017m. patyrė smegenų insultą… Tada J. Caspersen giebiais
paskutinio KGB žmogaus nužeminimo metodo – internete apšaukia,
kad J.Survilaitė jau išprotėjo, ir "paskelbia jos adresą – Vilniaus
psichiatrinė ligoninė- Vasaros 5."
Pati nusteau, kaip staiga mano atminty suliepsnojo okupacijoje
duodami man mamos pamokymai: " Niekada neužkabink KGB stribo,
kad žinai daugiau, nes tave įkiš į psichiatrinę!"
…Tikra politinės propagandos kulminacija jau nevien ŠLB-nei, o LR
valstybei iškilo 2017m., kai p. Caspersen Šveicarijos teisininkams
pakišo suklastotą ir LR išeivijos instituto direktoriaus prof. dr.
Egidijaus Aleksandravičiaus parašu patvirtintą, jokios ŠLB-nės
istorinės politinės veiklos logikos neatitinkantį 2014-12-03 RAŠTĄ.
Paklauskite, kodėl, LR Išeivijos instituto mokslinės bendradarbės dr.
Inos Vaisiūnaitės Emužienės atliktas reikšmingas darbas – „OIKOS
2014 Nr. 2 (18) ir 139–140 puslapiuose įrašytas teisinis ŠLB-nės
įkūrimas, vienu mostu prof. E. Aleksandravičiaus 2014-12-03 RAŠTE
vėl atvirsta į p. Caspersen sukurtą melagieną, kodėl unikalių archyvų
kopijų turinys neatitinka realybės, o lieka toli už LR išeivijos instituto
ribų, nors JAV mirusi išeivija p. Procesoriui gausiai už archyvų
išsaugojimą atsilygino savo senais atgautais paveldėtų žemių
palikimais Lietuvoje, ir profesorius tapo bene turtingiausiu Tėvynės
žemvaldžiu???
Kodėl Konvencijos, Lietuvių chartijos ir CH mokslininkų dr. E.
Aleksandravičiaus ir dr. I. Emužienės išeivijos archyvų civilinio
kodekso (ZGB) unikalus dokumentas:“Rechtliches
Vereingründungsprozes in der Schweiz“, kuris nurodo griežtą CH
civilinio kodekso ZGB Art.54 įstatų privalomumą, o LR išeivijos
instituto prof. hab.m.dr. E. Aleksandravičius parašas vėl patvirtina tą
pačią dešimt metų Caspersen vedamą J.C. propagandą?
«Vokietijos leidyklos «RŪTA» redaktorė Angelė Daiva Digaitytė 2022-
11-07d. straipsnyje: „ APSIMELAVO”, primena, kaip svarbu apginti
lietuvių karo pabėgėlių IŠEIVIJOS veiklą nuo sovietinės propagandos
dėmių, kurias visame lietuviškame pasaulyje tebeskleidžia PLB-nės
valdyba su kultūros komisijos pirmininke. Redkolegija eilinį kartą
nusivylusi PLB-nės Konfliktų sprendimo Komisijos (pirmininkas
advokatas p. Mindaugas Jacinevičius) sprendimu dėl ŠLB įkūrimo
datos teisinio fakto iškraipymo ir pakiša Komisijai po nosimi 1950-08-
20d. PROTOKOLĄ, kuriame aiškiai lietuviškai parašyta:
„Ciuriche susirinkę lietuviai NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, O jos
narių teisės ir pareigos bus nustatytos bendruomenės
ĮSTATUOSE, kurie šiuo metu rengiami“… (,,Alpių lietuviai”, p.
169).
„Nelaikykite visus lietuvius kvailiais!“, protokolas skelbia, kad lietuvių
grupė 1950-08-20d. tik NUTARĖ ĮSTEIGTI ŠLB-nę, – jau kelintą
kartą spaudoje patvirtinamas PLB-nės kultūros komisijos pirmininkės
skelbiamas suklastotas faktas.
KODĖL mūsų protėvių – karo pabėgėlių – kančiomis iškentėti
vertybiniai reikšmingos veiklos faktai tampa NIEKINIAIS!???” –
klausia tautiškai nusiteikusi Redaktorė.
„Lietuvis yra tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“,- teigia dr.
D.Kuolys, 2022 spalio 25-ąją, Lietuvių chartijos (1949m.)
Konstitucijos sudarymo Jubiliejui.- "Tarptautinės konvencijos
konstitucijos tikslai bei pareigos ir šiandien turi būti privalomi
kiekvienam emigrantui ir kiekvienam LR diplomatui", – teigia dr.
D. Kuolys.
Tą paliudija rašytojos J.Survilaitės knyga “Už tikėjimą, Tautą ir
Valstybę” (leidykla RŪTA, 2022, spalis, redaktorė Angelė Digaitytė.)
Ketvirtame knygos viršelyje knygos autorė rašo:
“… iš senųjų išeivių mokiausi tikėjimo, meilės ir atsparumo, kaip
svetimame krašte nenutautėti. Dviejų kultūrų pažinimas, jų
koreliavimo vertinimas padalintoje Europoje senąją lietuvių išeivių
kartą išmokė daug naujų dalykų, kurių neturėjome progos pažinti už
geležinės uždangos. Abi – lietuviškoji ir šveicariškoji – kultūros senųjų
išeivių dvasioje liko iki mirties atsparios ir gyvybiškos. Dalykų,
susjusių su žmogaus prigimtimi, niekas negali sunaikinti, jie vis atgyja
visa teisingumo gelme”.