Father Vaclovas Gutauskas Chapel: a long overdue honor
  Labas rytas, Good morning, When my family moved to Chicago in 1964, I met my uncle Vaclovas Gutauskas (1913-2003). He was a Lithuanian Jesuit priest and was the first cousin of my father Vaclovas Plioplys. He was a frequent visitor to our home, and several times invited me to visit him to discuss Lithuanian numismatic and philatelic matters. He was always kind and soft spoken. I do not recall him ever requesting any financial support from my parents. In 1998 my sister, Ramutė Plioplys, interviewed him and transcribed those conversations. Several years later, after his death, I read them and was shocked to realize what he had done: he raised all the funds necessary to build the Chicago Lithuanian Center and all of the adjacent buildings. This is the largest existing building built by Lithuanians outside of Lithuania. Not only did he raise the funds to build this complex of buildings, but he also raised the funds to operate this center for several decades after its opening in 1957. I realized that the Chicago Lithuanian Center is actually a part of the Plioplys family legacy. I joined the Board of Directors of the Center and have been working to make sure it continues to thrive. I have tried to inform the public of his incredible accomplishment—something that very few recognized. In 2017 I organized a photographic exhibit “Gutauskas, Elskus, Kezys” which was shown in Chicago, and subsequently in Kaunas and Marijampole, Lithuania. It is with considerable satisfaction that the Center’s Board of Directors recently decided to name the chapel the Father Vaclovas Gutauskas Chapel. An article about this appeared in the Chicago Lithuanian newspaper “Draugas” (meaning friend). This is an honor for Vaclovas Gutauskas that was long overdue. ***************** Kai 1964 m. mano šeima persikėlė į Čikagą, susipažinau su savo dėde Vaclovu Gutausku (1913–2003). Jis buvo lietuvis jėzuitų kunigas ir mano tėvo Vaclovo Plioplio pusbrolis. Jis dažnai lankydavosi mūsų namuose ir kelis kartus kvietė mane aplankyti jį aptarti Lietuvos numizmatinių ir filatelinių reikalų. Jis visada buvo malonus ir švelniai kalbėjo. Nepamenu, kad jis kada nors būtų prašęs finansinės paramos iš mano tėvų. 1998 m. mano sesuo Ramutė Plioplys jį apklausė ir užrašė tuos pokalbius. Po kelerių metų, po jo mirties, juos perskaičiau ir buvau šokiruotas, suprates, ką jis padarė: surinko visas lėšas, reikalingas Čikagos Lietuvių centrui ir visiems gretimiems pastatams statyti. Tai didžiausias išlikęs pastatas, kurį už Lietuvos ribų pastatė lietuviai. Jis ne tik surinko lėšas šiam pastatų kompleksui statyti, bet ir lėšas šiam centrui egzistuoti kelis dešimtmečius po jo atidarymo 1957 m. Supratau, kad Čikagos Lietuvių Centras iš tikrųjų yra Plioplių šeimos palikimo dalis. Prisijungiau prie Centro tarybos ir dirbu, kad jis toliau klestėtų. Stengiausi informuoti visuomenę apie jo neįtikėtiną pasiekimą – tai, ką pripažino labai mažai kas. 2017 m. surengiau fotografijų parodą „Gutauskas, Elskus, Kezys“, kuri buvo eksponuojama Čikagoje, o vėliau Kaune ir Marijampolėje. Su dideliu pasitenkinimu Centro direktorių taryba neseniai nusprendė koplyčią pavadinti Kunigo Vaclovo Gutausko koplyčia. Straipsnis apie tai pasirodė Čikagos Lietuvių laikraštyje „Draugas“. Tai garbė Vaclovui Gutauskui, kurios jau seniai reikėjo. Nuoširdžiai, Sincerely, Dr. Audrius Plioplys   Artistic Explorations of Thought |
This message was sent to biciulyste@gmail.com from plioplysart@gmail.com
NeuroArt / NeuroMenas
21 Powhatan Drive
Michiana Shores, Indiana 46360
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –