Š.m. birželio 29 d. balsuosime dėl Lietuvos Konstitucijos keitimo taip, kad Lietuvos žemė nebūtų parduodama svetimšaliams, kad referendumui paskelbti užtektų 100000 mūsų piliečių valios, kad referendumu priimti sprendimai būtų keičiami tik referendumu. Tai jau ne tik klausimas dėl žemės ar referendumo paskelbimo barjero sumažinimo. Tai klausimas – kas ką? Sąjūdžio išvakarėse Mokslininkų rūmuose Verkiuose vyko diskusija „Ar įveiksime biurokratiją?“ Šiandien klausimas panašus – ar įveiksime naująją nomenklatūrą, sukūrusią savęs išsilaikymo valdžioje sistemą? Prisipažinkime, leidome jai susikurti savo abejingumu ir iliuzija, kad Nepriklausomybė yra pati savaime duotybė, išspręsianti visas problemas, o Europos Sąjunga – dovanų dalijimo veltui rojus.
Tapome beveidžiais ir abejingais net tam, kas daroma mums ir mūsų egzistencijos pagrindui – šeimai ir valstybei. Jau paskelbta, kad šiemet Briuselio nurodymu mūsoji nomenklatūra sunaikins litą, o 2022 m. nebeliks Europos Sąjungos tautų ir valstybių. Liko 8 metai. Nedaug…
Referendumas pabudino mus, suvokusius, kad toliau taip gyventi pražūtinga. Pabudo ir mūsų naujoji nomenklatūra, priversta atidengti savo tikrąjį veidą – atvirą tyčiojimąsi iš mūsų, melą ir referendumo sabotažą keitė galimai nusikalstamas trukdymas referendumui, grasinimai ir net gąsdinimai karu. Jų išlikimui valdžioje būtina, kad nemąstytume ir būtume paklusnūs, t.y. nebūtume piliečiais. Tarybiniais metais būtent taip kurtas homo-sovieticus. Skyrėsi priemonės? Taip, ypač 1940 m. ir pokario metais. Tačiau priemonės nepakeičia tikslo, kuris lieka tas pats – valdyti mus kaip beveidę nuasmenintų, nugirdytų, prigąsdintų ir neapsišvietusių žmonių masę. Kol kas dar žmonių.
Klausimas paprastas, bet sudėtingas – ar spręsime tai patys ar leisime tai daryti parinktai nomenklatūrai? Net tarybinė nomenklatūra, spaudžiama Sąjūdžio, 1989 m. lapkrityje leido LTSR Aukščiausiajai Tarybai priimti referendumo įstatymą. Juo pasinaudojome iš esmės tik tris kartus – 1991 m. vasario 9 d. Nepriklausomybės plebiscite, 1992 m. spalio 25 d. balsavome dėl Lietuvos Konstitucijos ir 2012 m. spalio 14 d. valdžiai pasakėme, kad nepritariame naujų AE statybai Lietuvoje.
Birželio 29 d. referendume balsuojama dėl logiškos klausimų visumos – 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos mūsų Konstitucijos redakcijos atstatymo. Ji žemės nuosavybės teisę suteikė tik Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Jei Tauta referendume kažką nutaria, tai logiška, kad tik ji – šios žemės suverenas – galėtų tai keisti. O valdžios savavaldžiavimui sustabdyti 100000 piliečių valia dėl referendumo paskelbimo tapo akivaizdžiai būtina, ją drausminančia ir priverčiančia gerbti Tautos nuomonę. Net jei kuris nors klausimas man ar tau nepatinka, šiandien svarbiausia balsuoti už visą visumą. Jei nori, kad Tavo balsą valdžia išgirstų ir pradėtų gerbti, balsuoji TAIP, t.y. pritari šiam Konstitucijos keitimui. Tokiu būdu gini ne būsimą Lietuvos guberniją, o savo valstybę, šeimą, jos piliečius!
Nesileiskime klaidinami dėl nebalsavimo. Ragintojai neiti į referendumą netrukus Jus kvies balsuoti už juos ir jų partinę nomenklatūrą. Referendume balsuoji ne už parinktą kandidatą, bet už save, savo šeimos, vaikų ir Tėvynės ateitį! Ir ne tik šį kartą. Suvokime, kad tik taip darysime įtaką savo ateičiai.
Jei nepritarsi šiam Konstitucijos keitimui, valdžioje įsitvirtinusi parenkama nomenklatūra manys, kad ir toliau gali su Tauta elgtis taip, kaip tarybų valdžia elgėsi su homo sovieticus. Nomenklatūra manė, kad užtenka mus aprengti naujais rūbais ir leisti gimdyti vaikus. Šiuos, beje, bet kada sumaniusi galės atimti.
Todėl ramiai pamastykime ir apsispręskime, ar galime toliau taip gyventi, jei mums vadovauja vien melu? Tikiu, kad referendume balsuos ir pasakys savo TAIP daug mūsų piliečių:
– prokuratūros ir teisėsaugos pareigūnai, suvokę, kad vakar buvę valdžios užgaidų tenkintojais, šiandien gali netekti visko;
– žurnalistai, supratę, kad neįmanoma atskleisti valstybės paslapties, jei ją tau kas nors prieš tai nepateikė, kad šiandien Prezidentės užgaidų atpirkimo ožiu tapo Daiva Ulbinaitė, o ryt jais gali tapti visi 17 paklausytų BNS žurnalistų;
– prokurorai, vadovavęsi ne valstybės vadovės užgaidomis, o įstatymu;
– teisėjai, pripažinę neteisėtais FNTT vadovų atleidimus iš darbo;
– Snoro banko kreditoriai ir mokesčių mokėtojai, sumokėję 4,5 mlrd. Lt už galimybę šio banko administratoriaus vardu atvirai ir nebaudžiamai savintis dešimtis ar šimtus milijonų litų;
– teisėsaugos pareigūnai, supratę, kad Snoro banko administratoriui sumokėta daugiau, nei per metus valstybė skiria prokuratūrai, valstybės saugumui, STT, FNTT, valstybės kontrolei;
– suvokiantys, kad vien už dujų laivo 10 metų nuomą mokami 2 mlrd. Lt, o už jo pirkimą – tris kartus mažiau;
– suprantantys, kad negalima 2,5 mlrd. Lt dydžio dovanas dovanoti, net jei jos imamos iš skęstančio Ūkio banko;
– suprantantys, kad negalima mokėti 250 mln. Lt užsienio „energetikos konsultantams“, jei energetikos ministerijoje dirba profesionalai, privalantys atsakyti į šiuos klausimus už savo darbo užmokestį;
– kultūros ir bibliotekų darbuotojai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, pensininkai, žinantys, kad valdžia nedidina beviltiškai mažų jų atlyginimų, nekompensuoja jų pensijų, nors sukaupė bent 1,3 mlrd. Lt, kuriuos skirs Briuselio nurodymu euro įvedimui ir lito sunaikinimui;
– suprantantys, kad ant euro, kurio įsivesti neįsipareigojome, aukuro aukosime ne tik mūsų užsienio atsargas litui padengti bet ir dešimtis milijardų litų, skirtų ES euro zonos valstybių stabilizavimo fondui;
– tie, kurie vakar sužinojome, kad kitąmet dar 5 procentais mažins atlyginimus.
Nebevardinsiu kitų milijardų, mokamų iš mūsų visų kišenės. Pabaigsiu kreipimusi į valdžią nepriešpastatyti save Tautai. Kviečiu dalyvauti referendume ir tuos, kurie tiki Vytauto Landsbergio nuomone, jo labai teisingais žodžiais apie Tautos valią: „…per 90% Lietuvos plebiscite dalyvavusiųjų pareiškė – tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė! Ir tų žodžių, kuriuos įtarė beveik visa Lietuva, niekas nebegalės atšaukti, pakeisti, paneigti. Jokia partija, jokia kariuomenė, joks prezidentas ar caras, net viso pasaulio gelbėjimo arba priežiūros komitetas, … negalėtų priimti nutarimo, kuris teisėtai pakeistų visos tautos, vienintelio šios žemės suvereno, sprendimą. Visų Lietuvos žmonių nutarimas, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, yra aukščiausias ir galutinis, nebent jie patys rytoj balsuotų priešingai, o to jau gal nesitikėtų nė velionis Molotovas. Tai kertinis akmuo, kuris šiandien jau padėtas į konstitucinius Lietuvos Respublikos pamatus. Ant jo toliau statysim teisinę valstybę su žmonių rinkta valdžia, kuri pati yra pavaldi įstatymui.“ (V. Landsbergis „Sunki laisvė“, Vilnius, Vaga, 30-31 psl.).
Birželio 29 d. eikime balsuoti į referendumą, giliai širdyje ir mintyse susikaupę, vadovaudamiesi šiais V. Landsbergio žodžiais. V. Landsbergiu tiki ir Prezidentė D. Grybauskaitė.
Nebijokime ateiti ir pasakyti savo nuomonę. Balsavimas kol kas dar anoniminis.
Ateikime į referendumą ir pasakykime TAIP, nes Tauta, kurios dalimi esame ir mes, yra Lietuvos suverenas!
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila