Vyr.tyrėjos Audronės Gecevičienės liudijimo pradžią skaitykite http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/irena-vasinauskaite.-teisme-liudija-garliavos-bylos-siuveja.-bet-ne-apie-su
Kuo daugiau tų bylų išsikeroja iš vieno ikiteisminio tyrimo bei vieno Kauno eksteisėjo vienos moters fantazijų, tuo lengviau skaityti „MG Baltic“ broliais lakstančių prokurorų pasakų kopijas. Tik gaila, kad bylomis virtusios fantazijos griauna žmonių gyvenimus ir atima tai, kas nuo Dievo – gyvybes. Trečius metus stebiu Šiaulių Apygardos teisme nagrinėjamą bylą, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukta vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ grupė, neva planavusi „kėsintis“ net į Lietuvos suverenitetą, ir neatsispyriau pagundai užsikrėsti valstybiniu teisėsaugos pasakorių virusu. Tai, ką ten matau ir girdžiu, skatina … fantazuoti.
Esama lygesnių už lygius?
Šiaulių Apygardos teismo posėdis, kuriame buvo tęsiama buvusios šios bylos ikiteisminio nagrinėjimo vyr.tyrėjos Audronės Gecevičienės apklausa, prasidėjo … neįtikėtinai ramiai. Niekas tarsi nepastebėjo ir nenustebo, kad į bylos narinėjimą atkako specialusis liudytojas Vitalijus Keršis. Vyras nepaisydamas teismo draudimo, buvo leidęs sau prabangą išvykti padirbėti į užsienį ir dėl ligos pirmojoje A.Gecevičienės apklausos dalyje nedalyvavo. Tiesiog pateikė teisėjų kolegijai užsienietišką sveikatos pažymą ir visi pažeidimai ar nepaklusimai teismo sprendimui neišvykti iš šalies buvo pamiršti. Maža to, V.Keršiui net posėdžio, kuriame jis nedalyvavo, protokolas buvo įteiktas – kad žinotų, kas vyko, kuomet užsieniuose darbavosi ligų apstotas.
Nieko keisto, nes Garliavos bylose dar ne tokių kuriozų pasitaiko. Tarkime, sėdi sau ponaitis Vitalijus atokiau nuo kitų teisiamųjų. Kaukėtas. Bent dviejų apsauginių saugomas. Ir nesuprasi, ar bijo, ko nors, ar kokį siaubo įspūdį sukurti reikia, ar tiesiog yra stebimas, kad nuo ikiteisminiame tyrime sukurto scenarijaus nenukryptų. Todėl nieko keisto, kad su juo bei apsauginiais gali laisvai padiskutuoti A. Gecevičienė bei ją iš Kauno atlydėjusi teisėsaugininkų svita. Akyla teisėjų kolegija – pirmininkas R.Jurgaitis ir teisėjos V.Žindulienė bei N.Matuzevičienė – to nepastebi.
Žodžiu, teismo posėdžių salėje aplinka labai demokratiška, kol neprabyla vadinamosios Garliavos „perversmininkų“ grupės kaltinamieji.
„Visa šita byla – klaida“
Kaltinamųjų Violetos ir Gintaro Banaičių advokatas Arnoldas Blaževičius A.Gecevičienės paklausė, ar ši išklausė, t.y. ar susipažino su jo ginamųjų garso įrašais ar tik išrašus skaitė. „Ne su visais“, – atsakė tyrėja. Nors vėliau G.Banaitį patikino: „Jūsų asmeniškai klausiausi.“ Į klausimą, ar liudytojams buvo rodomos kitų kaltinamųjų nuotraukos, atsakyta lakoniškai: „Ne“.
„Ar stebėjote įvykius viešojoje erdvėje?“, – domėjosi A.Blaževičius.
A.Gecevičienė: „Milinienės straipsnius skaičiau. TV. Visa žiniasklaida mirgėjo“.
A.Blaževičius: „Ar naudojotės šia informacija tyrime?“
A.Gecevičienė: „Neatsimenu. Manau, kad ne. Budėjusieji gatvėje įvardydavo.“
Ir šiame teismo posėdyje G.Banaitis rūpėjo išsiaiškinti, kaip taip nutiko, kad antstolė S.Vaicekauskienė jį atpažinusi iš nuotraukos, kuri tuo metu, kai žymioji antstolė davė parodymus, dar nebuvo net padaryta, o ir kaltinamasis net neketino pozuoti. Beje, pirmojoje apklausos dalyje tyrėja kalbėjo, kad dėl šito bylos epizodo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir aptikta techninių neatitikimų.
„Visas atpažinimas buvo klaida“, – šįkart teigė A.Gecevičienė.
Beviltiškai atrodė ir G.Banaičio pastangos sužinoti, kokius asmeninius S.Vaicekauskienės duomenis jis „surinko“. Galiausiai teisėjas R.Jurgaitis jam liepė klausinėti apie … kaltinimą.
„Visa ši byla yra klaida“, – tąkart paantrino A.Lobovas ir užsidirbo teisėjo įspėjimą.
Kaip tampama nukentėjusiaisiais?
Tikėdamasis nors ką apibrėžta sužinoti, Gintaras Banaitis tyrėjos pasiteiravo, „kaip advokatas Černiauskas tapo nukentėjusiuoju, nors nerašė pareiškimo? Kur nuo manęs nukentėjusiųjų asmenų prašymai?“
A.Gecevičienė teatsakiusi: „Nukentėjusieji apklausose prisipažino, kad kenčia…“
Verta prisiminti, kad praėjusiame teismo posėdyje po dabar jau mirusio ekspolicininko J.Leščiukaičio parodymų pagarsinimo, kur liudytojas prisipažino, kad domėjosi Venckų asmeninio gyvenimo labai asmeniškomis detalėmis, į G.Banaičio klausimą, kodėl Venckai netapo nukentėjusiaisiais, A.Gecevičienė atsakiusi: mat šie neparašę pareiškimo. O pati apie šios šeimos kančias, matyt, nei apklausose ir visose kurpiamose bylose užuominų nerasta…
G.Banaitis domėjosi, kaip pasiklausymui gautas jo telefono numeris, nes byloje nėra jokio dokumento. „Neprisimenu“, – pasigirdo atsakymas.
V.Banaitienė: „Kaip aš perdaviau duomenis Skučienei ar Venckienei? Aišku, jūs sugalvojote… Kaip nustatėte, kad kaltinamieji sekė? Ieškiniai nurodyti dideli… Ar kas sekė Milinienę?“
A.Gecevičienė: „Aplinkybės nustatytos liudijant.“
V.Banaitienė: „Kodėl vežioja Keršį?“
A.Gecevičienė: „Žmogus bijo, tai ir vežioja.“
V.Banaitienė: „Prie bylos yra pridėtas Milinienės skundas Seimui. Tačiau atsakymo iš ten nėra pridėta. Kodėl?“
A.Gecevičienė: „Skundą pateikė Milinienė. Atsakymo nepateikė, todėl jo nėra prie bylos“.
Ikiteisminiame tyrime neklausė, iš kur yra žinoma? Ogi iš „Facebook“…
V.Banaitienė: „Iš kur ta liudytojų formuluotė „Man yra žinoma“ apklausos protokoluose?“
A.Gecevičienė: „Jei žmogus sako, vadinasi, žino. Jo klausiama: „Ar jums yra žinoma?“…“
Šioje byloje ne vienas liudytojas prisipažino, kad jų informuotumas remiasi budėtojų kalbomis Klonio gatvėje arba „Facebook“ diskusijose skleidžiamomis nuomonėmis.
Tyrėja priminė, kad S.Martinavičius, komentuodamas „Facebook“ apie savo liudijimą teisme, patyrė G.Banaičio spaudimą.
V.Banaitienė: „Aš „Facebook“ neskaitau, nes jo neturiu. Aš skaitau bylą. Jei „Fasebook“ neturiu, tai negaliu daugiau ir klausti?“, – ironizavo moteris.
R.Ščiglinskas: „Tai mano apklausos – nelegalios, jei nėra byloje užfiksuota? Išsikvietėte telefonu…“
A.Gecevičienė: „Apklausos protokoluojamos. Yra net filmuotų.“
Teisėjo R.Jurgaičio komentaras: „Ką reikėjo, tą ir padarė, ko nereikėjo – nepadarė.“
Ar gyvename Šiaurės Korėjoje?
D.Kaminickas: „Kodėl visi tyrimai prasidėjo nuo Milinio nužudymo? Vėliau byla išaugo ir iki organizuotos grupės?“
A.Gecevičienė: „Vaido Milinio bylą tyrė Generalinė prokuratūra. Davė nurodymus apklausti. Nesuprantu, iš kurios bylos šis klausimas.“
D.Kaminickas: „Aš irgi nesuprantu, iš kurios tai bylos…“
V.Keršis: „Ar yra nustatyta, kad aš lankydavausi Venckų namuose?“
A.Gecevičienė: „Liudytojai liudijo, kad Keršis buvo tiltas tarp Kedžių Venckų namų ir gatvės.“
Pasibaigus tyrėjos liudijimui tema „prisimenu-neprisimenu-manau“, prokurorė Rita Poškienė paprašė teisėjų pridėti prie bylos G. Banaičio straipsnį „Laisvame laikraštyje“ bei „Facebook“ komentarų kopijas.
V.Banaitienė repklikavo: „Ar Šiaurės Korėjoje gyvename?“
Teisėjų kolegija įrodė, kad ne Šiaurės Korėjoje ir atsisakė pildyti prokurorės pageidavimą, nes reikia susipažinti su teikiama medžiaga.
Kaltinimas liudija. Dalios Smerdovienės žodis
Be ikiteisminio tyrimo tyrėjos A.Gecevičienės, posėdyje buvo išklausyta ir pagaliau atvykusi svarbi liudytoja Dalia Smerdovienė bei perskaityti liudijimai tų Klonio budėtojų, kurie nerado laiko, noro ar šiuo metu yra per toli nuo Lietuvos, kad atvyktų į Šiaulių Apygardos teismą.
Procesas vyko kaip gerai surežisuotoje F.Kafkos dramoje. Prokurorė R.Poškienė paprašė liudytoją D.Smerdovienę [ikiteisminiame tyrime ji dar buvo Butkevičienė – aut.past] papasakoti ką atsimena.
„Buvo trys patvorinių kartos…“
D.Smerdovienė: „Apie šitą bylą, aplamai, pedofilijos, išgirdau Anglijoje. Pažinojau Furmanavičių. Pradėjau tikėti mergaite, Venckiene. […] Gegužės 12 dieną buvau Švedijoje, tai prašiau sesės domėtis.“
R.Poškienė: „Ar lankėtės Garliavoje? Ar buvo pareigos paskirstytos?“
D.Smerdovienė: „Iš laiko pozicijos žiūrint, buvo trys patvorinių kartos…“
Teisėjas R.Jurgaitis: „Sakote, žinot Garliavos įvykius. Ten buvo Kedžių, Venckų namai. Kiek kartų ten buvote?“
D.Smerdovienė: „Tris kartus buvau. Susipažinau su Keršiu, su Kuprevičiumi, Maslauskiene…“
Ką iš kaltinamųjų pažįsta ar kokiomis aplinkybėmis tos pažintys įvyko, liudytoja paaiškino išties originaliai: „Baltuškienės nepažįstu, Lobovo teisme buvau. Banaičių – ne. Keršį žinau, buvau jo būdelėje. Rodė Skučienės raštelį. Rinkevičius, Aidukas – nepažįstami. Kaminicko nepažįstu. Borovec mačiau vieną kartą. Nepažįstu. […]
2009 metais buvau būdelėje Kalėdų vakarėlyje, tai sakiau, kad greitai ateis ta diena, kai jūs patys tą namą nuversite. Kad viskas čia – afera. […] Buvau prieš pirmąjį ėmimą. Visi kalbėjo, niekas nieko nedarė. Vieni dirbo kompiuteriu. Vieni buvo patvoriniai, kiti – užtvoriniai. Vieni – Ščiglinsko būdelės, kiti – aukštesni. Jie buvo pykdomi, kad nestebėtų bylos. Skučienė vieniems sakė vieną, kitiems – kitą.“
D.Kaminicko replika – „Apie mus kalba, o mūsų liudytojų nekviečia“ – ir šįkart liko nepastebėta.
Ar bepročiai į teismus leidžiami?
D.Smerdovienės klausimas – „Kaip bepročiams galima leisti 10 metų po teismus vaikščioti?“ – nuskambėjęs, beje, kelis kartus, irgi liko neišgirstas.
Liudytoja tęsė: „Buvau Kedžio laidotuvėse. 2010 metais Keršis buvo mano namuose. „Laisvame laikraštyje“ paskelbė apie savo veiklą. Keršis rašė į „Facebook“, kad jis nekentės. Pasikvietusi jį į namus klausiau: ar dar mažai nukentėjai šitoje byloje? […] Visa Lobovo veikla matėsi iš „Facebook“. Ščiglinskas budėjo, vedė „Klonio dienoraštį“, buvo patikėtinis, todėl viską skelbė Facebook“. Turėjau drauges, kurios viską man pasakojo.“
Teisėjas R.Jurgaitis: „Kas koordinavo tą veiklą? Iš kur žinote?“
D.Smerdovienė: „Skučienė ir Venckienė. Keršis sakė eina į šeimą pasitarti. Eikit ką nors veikti, liepė Skučienė. Keršiui sakiau, kad tave įkiš. Liepė sekti tuos, kuriuos pavadino pedofilais. […] Mačiau raštelį su pavardėmis ir kas su kuo buvo surištas. Neprisimenu visų. Buvo ir gatvės surašytos. Keršis sakė, kad Skučienė raštelį surašė Venckienės virtuvėje. Venckienė virė kavą. Keršiui liepė sekti.“
Prokurorė R.Poškienė: „Ar buvo sekama? Iš kur žinote?“
D.Smerdovienė: „Iš spaudos ir „Facebook“. Žmonės sakė, kad antstolė, Stankūnaitė sekamos. Daug veiksmo buvo. „Facebook“ buvo viskas skelbiama ir smulkiai.“
Tokį savo liudijimą žinovės tonu moteris vis patvirtindavo retoriniu klausimu: „Negi jūs nežinote?“
D.Smerdovienė: „Kas nors kiek pradėdavo bylą suprasti, tie buvo pedofilai. Žmonės buvo kviečiami prie tvoros. […] Pati aukojau judėjimui pinigus. […] Asmeniškai vieną kartą kalbėjau su Venckiene, kaip mergaitė viską suprato.“
„Sakiau, kad ta Neringa ant jūsų varo. Čia veikė per kažkokią schemą“
Teisėjas R.Jurgaitis: „Ar girdėjote Venckienės pasisakymus apie valdžios atstovus?“
D.Smerdovienė: „Girdėjau prie tvoros, per televiziją. […] Sakiau, kad ta Neringa ant jūsų varo. […] Neprisimenu Aiduko. Apie „Timėjo“ kavinę žinau iš „Facebook“. […] Venckienė vadovavo per Skučienę. Ar atvirkščiai. Susidariau tokią nuomonę.“
Teisėjas R.Jurgaitis: „Iš kur tai žinote?“
D.Smerdovienė: „Girdėjau iš violetinių kalbos. Viską girdėjau, kad šeima vadovauja. Iš Kuprevičiaus, Keršio, Zuikio, Maslauskienės – iš tų žmonių sužinojau. […] Niekas su niekuo nebendravo. Čia veikė per kažkokią schemą. […] 2011 metais ten buvau paskutinį kartą. Jokios informacijos nerinkau. Viską žinau iš „Facebook“. Ir Tatjaną [Borovec – aut. past.] iš Fb pažįstu, matau jos nuotrauką. Ji maistą vežė.“
Advokatė Z.Kastėnienė: „Kokia čia schema buvo? Jūs minėjote.“
D.Smerdovienė: „Iš viso buvo galima nebūti ten. Iš Fb jie pažįstami. Iš bendros visumos. Prie tvoros bobučių milijonas buvo… Juos visus čia galima teisti. […] Užtvoriniai ir patvoriniai buvo. Šeima juos varė. Neringa ir Skučienė pyko, kad žmonės čia renkasi. […] Užtvoriniai ten – teisininkai, žurnalistai, rašė straipsnius. Patvoriniai saugojo mergaitę. Jų šeima nemėgo. Skučienė skundėsi gatvėje budėjusiems. Užtvoriniai – aukštesnio lygio“.
„Su Furmanavičiumi negyvenau. Su Miliniene apie orą kalbėjau…“
Advokatas Danas Svirinavičius: „Sakėte, kad pažinojote teisėją Furmanavičių, su Miliniene bendravote. Apie ką su ja kalbėjote?“
D.Smerdovienė: „Su Furmanavičiumi nebendravau. Su Miliniene kalbėjau apie orą. „Karštame komentare“ perskaičiau Milinienės žinutę ir jai parašiau. […] net prokurorai buvo tapę violetiniais. Aš su Furmanavičiumi negyvenau. Viską kalbu iš savo suvokimo. Pati violetine buvau iki 2010 metų vasaros. Nebuvo būtina būti Garliavoje. Aš viską logiškai išmąsčiau.[…] Ten lankiausi 3 kartus, budėjau po 1–3 val. Kartą per naktį. Nors mano buvimas ten tęsiasi nuo 2009 iki dabar, 2018 m. […] Viskas vyksta ir dabar. Ir dabar gaminami pedofilai. Fb viskas vyksta. Yra telefonas, gali vaikščiodamas dalyvauti. Per 10 metų prikūrė pedofilų, prižudė žmonių…[…] Policijos agente nebuvau. Nepamenu, kada ten buvau paskutinį kartą. Gal susimaišiau.“
Advokatas A.Tamašauskas: „Ar iš Kuprevičiaus išgirdote Aiduko pavardę?“
D.Smerdovienė: „Su Kuprevičiumi buvau susitikusi daug kartų. Patvorinis. Kaip jis galėjo įeiti į namus? […] Keršio jie ėmė nekęsti. Ginklų nemačiau. Lobovą mačiau nuotraukose, piketuose, teisme. Negalvojau, kad daroma nusikalstama veikla. […] Mano nuomonę suformavo bendra visuma, žiniasklaida, teismai, „Facebook“…“
A.Lobovas: „Ar turite faktinės medžiagos? Įrodymų? Apie ką kalbėjotės su Miliniene?“
D.Smerdovienė: „Su Miliniene bendravau ne dažnai. Susitikome kokius 2–3 kartus. [A.Lobovui] ne tavo reikalas, apie ką kalbėjomės.“
Laukite tęsinio
Teisėjai pagarsino ir teisme neliudijusių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
