Demokratijos atributai – politinis atsistatydinimas ir įgali opozicija – Lietuvoje išmontuoti. Britų premjeras Borisas Džonsonas atsistatydino, be kita ko ir dėl „pažinčių kultūros“.
Pasirodo, Borisas kažkokį neskaidrų valdininką-partietį protegavo… Britas atsistatydino, nepaisant klaikios geopolitinės įtampos, paženklintos atominio konflikto nuojauta. Susimovusi britų Premjerė Liz Truss atsistatydino vos po šešių savaičių… Aukštųjų politikų atsistatydinimo institutas yra tikros demokratijos atributas, jos gyvybingumo ir atsinaujinimo įrankis.
O kaip su „pažinčių kultūra“ ir atsistatydinimais yra Lietuvoje? KODĖL niekas nekelia klausimo, KAS iš LK-KDS ponybės atvedė Pupuliuką į partijos sąrašą ir į Seimą?
Čia ne teisinis, bet moralinės ir politinės atsakomybės klausimas. Skaidrumo, nuoširdžios atgailos nėra. Įtampą nuimtų standartinis tokiose situacijose demokratinis veiksmas – atsistatydinimas. Partijos lyderiai, paslydę „ant pažinčių kultūros“, tiesiog pasitrauktų, susitartų viduje, kuris aukojasi… Nieko panašaus nematome. Vien dėl to reikia specialiosios Seimo komisijos. Visuomenė ir pralamentas turi žinoti.
Būtų valstybėje tikras parlamentarizmas, normalios medijos, neišsigimęs politinis procesas, visuomenė seniai būtų atsistatydinimų kordebaletą palydėjusi karštais nenutrūkstamais plojimais. 1. Dėl baltarusiško kalio. 2. Dėl nepasverto išpuolio prieš Kiniją (Taivanis ir toliau prekiauja su Kinija, o Lietuva ne ir gausybė verslų dabar dūsta). 3. Dėl VRM sanatorijos Palangoje. 4. Dėl D. Kreivio ir co interesų konflikto „Igničio“ aferos bei elektros kainų šuolio krizės akivaizdoje 5. Dėl skandalo policijoje ir Viešo saugumo tarnyboje, suvaldant vadinamąsias „riaušes“, kurios neaišku ar iš viso buvo.
Bemaž 100-to riaušininkų byla keliauja į teismą, o policijos ponybė sako, plano „Vėtra“ neaktyvavome, nes riaušių nebuvo. Susitartų bent jau, bet, panašu, ant teisingumo ir padorumo jiems nusišvilpt. Neteisėtas informacijos apie pedofiliją nutekinimas iš aukštųjų kabinetų yra dar didesnė bomba už Pupuliuko pakvietimą partijos sąrašan. Greta moralinės ir politinės atsakomybės šiuo atveju prisideda ir baudžiamoji atsakomybė būtent už kriminalinį nusikaltimą.
Kadaise B. Klintonas Ovaliniame kabinete pakirkino Baltųjų rūmų stažuotoją M. Levinski. Abu herojai suaugę, kriminalo jokio. Žinoma, etika drūčiai pažeista: vedęs vyras, intymus kontaktas su pavaldžia darbuotoja, darbo vietoje… Aplinkybių patikros procesas, vėliau apkalta JAV prezidentui buvo pradėti tik dėl to, kad Bilas, atlikdamas Prezidento vaidmenį, melavo senatoriams… JAV politinėse viršūnėse niekas viešai neišvėmė nesąmonės: „nereikia jokių komisijų ir patikrų, jokių apkaltų, čia juk pigus radikalų politikavimas, respublikonų rinkimų kampanija, vėgėlių nerštas…“.
Jokių neeilinių sesijų, jokių specialiųjų komisijų, juolab jokių atsistatydinimų Lietuvos politinės valdžios viršūnėse nebus. Padarykime mintinį eksperimentą. Tarkime, Lietuvos Seime parlamentaro statuse užsislaptinęs kurį laiką neršė A. Čikatilo. Patikslinimas tiems, kas nežino: tai – vėlyvos sovietinės epochos serijinis žudikas, prievartautojas, pedofilas ir kanibalas. Įrodytos bent jau 43 mirtinos aukos… Net ir tokiu fatališku atveju niekas iš politinės ponybės neatsistatydintų, o klausimas, kas pakvietė herojų į rinkimų sąrašą, kas atvedė jį už rankutės į parlamentą Lietuvoje liktų užpliurptas ir neatsakytas.
Kada politinio atsistatydinimo institutui Lietuvoje buvo suduotas mirtinas smūgis? Kur opozicijos nugalinimo ištakos? Kaip susiformavo toks ydingas demokratijos užnuodijimo mechanizmas, kas ir kaip jį palaiko?
2012 m. Seimo pirmininkė I. Degutienė nutekino savo aplinkai informaciją apie valdžios ketinimą jėga perimti „Snoro“ Banką. Degutienės sūnelis, kiti aukštosios politinės ponybės artimieji anuomet visus savo bankinius-piniginius reikaliukus pasitvarkė žaibo greičiu, tyliai. Gausybės valstybinių įstaigų lėšos liko užšaldytos arba prapuolė visai. Jokio parlamentinio tyrimo, jokios atsakomybės, jokių atsistatydinimų dėl nusikalstamo informacijos nutekinimo, piktnaudžiavimo valdžia jau tada mūsų šalyje nebebuvo.
Įsidėmėkite, Lietuvos konservatoriai neatsistatydina. Tai visokie trečiokai, markauskai, narkevčiai gali būti apipilami politinio šmeižto paplavomis, užpjudomi medijų ir verčiami atsistatydinti… Visokios Seimo specialiosios komisijos konservatorių atžvilgiu taip pat nekuriamos. Juk tai būtų nevalstybiška ir naudinga tik opozicijai.
Prisiminkime, R. Karbauskis ir jo suburta įspūdinga Seimo dauguma nei akimirkai neturėjo pilnos valdžios. LR Konstitucinis teismas, sisteminės medijos, iš dalies ir teisėsauga išliko lojalūs anuometinei Prezidentei ir „teisingoms“ sisteminėms partijoms – konservatoriams bei jų satelitams. Karbauskis nukritusios valdžios ir pats rimtai neėmė, atidavė Premjero postą ir ministrų krėslus neaišku kam, žmonėms be politinės pasaulėžiūros ir be patriotizmo. Rinkėjams žadėjo vieną, o nekontroliuojamas kabinetas darė bemaž viską atvirkščiai.
Ramūnas atsipūtinėjo Seimo Kultūros komitete, kuris faktiškai buvo miręs. Pagal darbotvarkės statistiką tai pats pasyviausias komitetas per visą 2016-2020 m. kadenciją. Ramūnas bandė prigriebti sistemines medijas, dar kažkokias Seimo specialiąsias komisijas su S. Jakeliūnu sudarinėjo. Tada, tarsi velniukas iš tabokinės, iššoko ir aktyvavosi uolusis konservatorių mišių patarnautojas D. Žalimas. Jo vedamas LR Konstitucinis Teismas išaiškino, kad visokios specialiosios komisijos Seime yra š…
Kur gi ne, juk tai galingas opozicijos įrankis kontroliuoti valdžią. Dar valstiečiai bandė šiukšlių deginimo gamyklas didmiesčių prieigose uždrausti. Konstitucijoje nėra nei žodžio apie šiukšles ir jų deginimą. Konstitucinio teismo žyniai nustatė: šiukšlių deginimas bent jau už 20 km. nuo didmiesčio yra klaikus Konstitucijos išniekinimas. Priešingai, kada šiukšlės deginamos didmiestyje, kur gyventojų tankis didelis, tai toks reguliavimas harmoningai atitinka „…konstitucinį teisinės valstybės principą…“
Anuomet sisteminės medijos puolė R. Karbauskį dėl G. Kildišienės, nelyginant pitbulių gauja… Iš laiko retrospektyvos žiūrint, net nebuvo dėl ko. Privatų gyvenimą, juolab intymią jo dalį, saugo Konstitucija. G. Šrioderis su šešta „frau“ gyvena. Perėjimas nuo vienos partnerystės ar santuokos/partnerystės prie kitos ir politikams ne visada būna sklandus. Miteranas, pasirodo, nesantuokinį vaiką turėjo… Europoje ir Prancūzijoje tai niekam nekliuvo, tik populiarumo taškų pridavė. Tiesiog romantika: didis politikas, o pasirodo ėjo į šoną, kaip ir visi, mylėjo…
G. Kildišienės naudojamas automobilis priklausė privačiam Agrokoncernui, o ne valstybei ar savivaldybei. Skalpuoti dėl to R. Karbauskį privalėjo koncerno akcininkai ir jų pasamdyti auditoriai. Konservatoriai ir sisteminės medijos tiesiog nepadoriai kišosi ne į savo reikalus.
Jei parlamente atsiranda vienas kitas asmuo menkesniu išsilavinimu, su dėmelėmis biografijoje, kaip G. Kildišienė, tai čia tik atstovaujamosios demokratijos žavesys. Kadaise konservatorių ministras S. Šaltenis darbavosi visai be aukštojo mokslo diplomo…
Dabartinė ministrė E. Dobrovolska teturi tik bakalaurą. V. Čmilytė, įveikinėdama bakalauro kartelę, kamavosi net 7 metus ir jokių kitų edukacinių sertifikatų neturi. Kam ir kodėl tada užkliuvo Gretos išsilavinimas?
Simpatišką ir jiems įtinkantį jaunimą protegavo, į politinį viršų liftu nuolat kėlė patys konservatoriai. Tipiniai pavyzdžiai – T. Langaitis, M. Majauskas, A. Bilotaitė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. O ir Pupuliukas žaliais plastmasiniais akinukais argi nejaunas, argi valdantieji jo Seiman neįkėlė?
Deja, anuometinių sisteminių medijų kolektyvinė prostitucija R. Karbauskį ir G. Kildišienę viešai užmėtinėjo akmenimis, stebinti ir džiūgaujant viduramžiškai miniai.
Ta pati sisteminių medijų prostitucija dabar sutelktai gesina Seimo pedofilijos skandalą, bando filtruoti informaciją, iškreipti vertybinį diskursą politikoje. Mielai ištransliuojami parlamentarai L. Slušnys ir E. Gentvilas. Tuo tarpu opozicija – Buvęs Premjeras S. Skvernelis, taip pat Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas D. Gaižauskas, E. Žemaitaitis priversti eiti į nesistemines (elito atstovai pasakytų – marginalines) medijas. E. Gentvilas jau dabar viską miestui ir pasauliui ištransliavo: pedofilijos greičiausiai nėra, dėl visko kaltas „vėgėlių nerštas“… https://www.delfi.lt/
L. Slušnys pasakė: maži vaikiukai nuolat prisigalvoja, todėl tik 10 proc. tokių bylų patenka į teismą, o nuteisiami vos keli procentai. Kodėl Slušniai ir Gentvilai, proteguojami sisteminių medijų, viešai kartoja kardinolų, dengusių kunigų pedofiliją, klaidas? Kodėl sistemų medijų vartai opozicijai neatsiveria?
Dabartinių valdančiųjų ir opozicijos santykiai Seime primena kalėjimo subkultūrą. Kaliniai gali šūsnis protestų rašyti, gali sutelktai šaukštu pabelsti į geležinę lėkštę, vis vien viską nusprendžia prižiūrėtojai ir kalėjimo viršininkas.
Politikų atsistatydinimo instituto panaikinimas, opozicijos nugalinimas yra žyminiai simptomai. LR Konstitucijos 1 str., skelbiantis, jog Lietuva yra nepriklausoma, demokratinė respublika mūsų šalyje de facto nebegalioja. Demokratija turi daug atributų. Tai – žmogaus teisės, žodžio laisvė, ūkinė laisvė, skaidrūs rinkimai, teisinė valstybė, piliečių galimybė kontroliuoti valdžią… Politikų atsistatydinimo instituto panaikinimas, opozicijos nugalinimas yra ne kas kita, kaip demokratinės valstybės, jos konstitucinės santvarkos griovimas. Politikams, kurie tai įtvirtina, VSD privalo užvesti operatyvines bylas.
Ydingo proceso ingredientai yra šie:
1) valdančiosios daugumos kraštutinis įžūlumas ir politinis cinizmas;
2) sisteminių medijų užvaldymas jas nuperkant už mūsų visų pinigus;
3) kišeninis Konstitucinis teismas;
4) iš dalies kontroliuojama teisėsauga;
5) beviltiškai susiriejusi, negebanti susitelkti opozicija, stokojanti moralių lyderių,
6) infantilus ir silpnas Prezidentas. Pastarasis akivaizdžiai nusišalinęs nuo savo prievolių ir misijos, nesupranta kuo skiriasi teisinis ir politinis procesai.
Prisiminkime generolo A. Pociaus sukeltą skandalą dėl prasto VST ir policijos bendradarbiavimo menamų riaušių metu, Nausėda pasakė: tegul nagrinėja ir sprendžia teismai. Ką tai reiškia? Teismai truks 3-4 metus. Teismai nagrinės, ar pareigūnas X buvo teisėtai ateistas iš statutinės organizacijos Y?
Tai tik pavienis darbo ginčų klausimas ad hoc. Joks teismas nenagrinės, nevertins jėgos struktūrų bendradarbiavimo ir jų sąveikos krizės sąlygomis kokybės. Tai nacionalinio saugumo ir valdysenos (governance) kokybės klausimai, kurie teisiniu keliu nesprendžiami, o sprendžiami tik politiniu keliu. O kas bus, jei valandą „X“ vienai jėgos struktūrai atrodys, kad prasidėjo pilnavertė okupacija, o kitai atrodys, jog tai tik eilinė provokacija pasienyje? Viena struktūra klaus, kodėl neaktyvuojate plano, „Vėtra-2“, kita struktūra atsakys: negirdėjome apie tokį, nerepetavome ir apskritai tas Jūsų planas yra š…
Prezidentas privalėjo stotis ant blakstienų ir tą problemą pradėti spręsti būtent politinėmis priemonėmis, pagal Konstitucijos suteiktus įgaliojimus. Valstybės vadovas turi teisę ir prievolę reikalauti, moderuoti, kad institucijos veiktų skaidriai ir atskaitingai, pagal demokratines normas ir Konstituciją. Prezidentas privalėjo intensyvinti darbą ir su pozicija, ir su opozicija, aktyvuoti Valstybės gynimo tarybą. Įgalaus, nebutaforinio Prezidento mes šiuo metu neturime. Jis gerai atlieka nebent politinių patyčių taikinio vaidmenį, na dar visai padoriai pavakarieniauja su sostinėje viešinčia Belgijos monarchų pora… Pedofilijos skandalo akivaizdoje Prezidentas vėl bailus, neleistinai pasyvus.
Jokios neeilinės sesijos, jokių specialiųjų komisijų Seime nebus. Komisijų verkiant reikėtų bent dviejų:
1) dėl piktnaudžiavimo kriminaline žvalgyba;
2) dėl pedofilijos:
a) kas pakvietė Seiman Pupuliuką ir
b) kas iš Seimo ar teisėsaugos ponybės nusikalstamai nutekino informaciją?
Panašu, ir Seimo opozicija, ir rinkėjai vėl gaus žuvimi per veidą. Opozicija jau dabar privalo susitelkti ir turėti planą „B“ ir netgi planą „C“. Deja, gimę šliaužioti, skraidyti negali…
Tautai lieka vienintelė išeitis – gerai „pasilinksminti“ per rinkimus. Per savivaldos rinkimus apšildyti raumenis ir sąnarius. Per Prezidento ir Seimo rinkimus privalu pasilinksminti visa nevilties ir teisėto pasipiktinimo pagrindu sutelkta pilietine jėga. Jie nepabandysime suklijuoti demokratijos ir tautinės valstybės šukių, mes, mūsų vaikai ir anūkai amžinai liksime XXI a. kumečiais.
Autorius yra profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras
pozicija.org