Po gruodžio 30 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdžio kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl Iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui skelbti klaidų taisymo ir šalinimo metodikos“ Alkas.lt kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, aktyviai talkinančiu referendumo „Tautos valia“ iniciatyvinei grupei siekiančiai surengti referendumą dėl žemės (ne)pardavimo užsieniečiams Zigmu Vaišvila.
Alkas.lt: Gruodžio 30 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje referendumo iniciatyvinės grupės narius pirmą kartą atstovavo advokatas Saulius Dambrauskas. Ar pasisekė išspręsti planuotus ir visiems rūpimus klausimus?
Z.Vaišvila: Advokato dalyvavimas ir referendumo iniciatyvinės grupės narių tarpusavio veiksmų koordinavimas iš esmės pakeitė VRK posėdžio eigą. Tai akivaizdžiai nervino posėdžiui pirmininkaujantį Zenoną Vaigauską, nes ignoruoti teisėtus iniciatorių prašymus buvo daug sunkiau. Todėl pirmininkaujantis akivaizdžiai stengėsi, kad advokatas ir specialiai posėdžiui klausimus pristatyti pasiruošę iniciatyvinės grupės nariai gautų kalbėti kuo mažiau. Z. Vaigausko žvilgsnis vis krypdavo į koordinatorius Pranciškų Šliuzą ir Ritą Jusienę.
Kadangi 2013-12-21 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nustatė, jog 2013-12-14 d. VRK sprendimas yra negalutinis, o iniciatyvinės grupės narių darbas tikrinant įrašus, kurių neesminius trūkumus leista šalinti, patvirtino, jog aibę įrašų VRK atmetė akivaizdžiai nepagrįstai. (Tinkamais buvo patvirtinti 292 200 įrašų, leista šalinti 10 481 įrašo neesminius trūkumus, o kiti įrašai pripažinti netinkamais, – Alkas.lt). Todėl advokatas S. Dambrauskas, pristatė VRK jau pateiktą iniciatyvinės grupės narių prašymą priimti naują sprendimą – pripažinti ne mažiau kaip 14 400 VRK atmestų piliečių įrašų tinkamais ir paskelbti, kad iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 000 piliečių reikalavimų privalomajam referendumui, o nustačius, kad tinkamų įrašų trūksta mažiau nei 0,5%, sudaryti sąlygas šiam trūkstamam skaičiui parašų surinkti. Tokia proceso eiga akivaizdžiai būtų protinga, ekonomiška ir sąžininga. Ne tik dėl to, kad iniciatyvinė grupė dabar dirba VRK darbą, bet tam, kad išvengti bereikalingo ir beprasmio darbo.
Kaip VRK sutiko šį prašymą, ar priėmė naują sprendimą?
Sutiko „su durtuvais“. Kas mandagiai ir tyliai, o Z. Vaigauskas, nenorėjęs išgirsti advokato argumentų, vėlgi drastiškai nutraukė šį svarstymą – klausimas neįtrauktas į darbotvarkę, svarstykime įrašų neesminių trūkumų šalinimą…Taigi, gink Dieve, kad tik neprasiplėstų gruodžio 14 d. VRK sprendimu nustatytas varganas šių įrašų su neesminiais trūkumais 10 481 maksimalus limitas.
Beje, paaiškėjo, kad tame pačiame sprendime vienoje vietoje šis skaičius yra 10 481, o kitoje – 11 142. Būtent šis skirtumas „lenda“ iš rašysenos ekspertų vertinimų, kurie buvo daromi akivaizdžiai piktnaudžiaujant ekspertų statusu. Todėl aišku dėl ko VRK be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad rašysenos ekspertų vertinimai yra tabu referendumo iniciatyvinei grupei ir negali būti jos peržiūrimi. Dabar jau aiškėja, kad ši korta naudota ir kitiems tikslams, o patys ekspertai jokių ekspertinių tyrimų neatliko – tik vizualius stebėjimus.
Tai dar kartą patvirtino, kad VRK tiksliai ir konkrečiai nesugebėjo ar/ir nenorėjo patikrinti visų įrašų, o įstatymų leidėjas nenustatė visiems šiems veiksmams atlikti realistiškų terminų. Todėl beveik visi atmesti įrašai ir įrašai, kurių neesminius trūkumus leista šalinti, faktiškai nebuvo patikrinti. Todėl 2013-12-14 d. VRK sprendimas grįstas ne realiu įrašų patikrinimu, o gan abstrakčios tikrinimo metodikos, kurią VRK patvirtino jau po įrašų lapų gavimo š.m. gruodžio 3 d., taikymu ir nuo iniciatyvinės grupės slepiamais ir neįvardintais statistiniais metodais. Taip buvo atvertas kelias galimoms manipuliacijoms.
Tai, kad VRK nutylėjimo būdu neatsakinėja net į raštiškus iniciatyvinės grupės prašymus visa tai pateikti, tik patvirtina nepasitikėjimo VRK veiksmais pagrįstumą. Jei viską darėte sąžiningai, tai kodėl bijote tai atskleisti?
Ar kitų iniciatyvinės grupės keltų klausimų VRK nesvarstė? Juk paskutiniajame posėdyje VRK pirmininkas Z. Vaigauskas patvirtino, kad šios dienos posėdyje bus svarstomi klausimai dėl trečiojo koordinatoriaus (vilniečio) paskyrimo ir dėl parašų lapų, kurie iki š.m. lapkričio 29 d. buvo išsiųsti registruotomis siuntomis tiesiogiai į VRK.
Šiame posėdyje Z. Vaigauskas vėl šių klausimų demonstratyviai neįtraukė į darbotvarkę. Iniciatyvinės grupės narei Danutei Jasiulionienei, pasiruošusiai kalbėti šiais klausimais, Z. Vaigauskas atsakė išvedžiojimais: kam jums to reikia?… Atsiprašau, ponas pirmininke, ne jūsų reikalas, kam jiems to reikia – visam darbo krūviui verdant šiuo metu Vilniuje, akivaizdu, kad koordinatorius vilnietis ar vilnietė yra būtini. Diskusiją šiuo klausimu buvo nugesinta motyvuojant tuo, kad esą šiame posėdyje nedalyvauja visi iniciatyvinės grupės nariai. Sužaista ir koordinatorių P. Šliužo bei R. Jusienės jausmais, nors akivaizdu, kad jie negali kiekvieną dieną ar net valandą privažinėti į Vilnių iš Kaišiadorių ar Panevėžio.
Advokatui S. Dambrauskui priminus klausimą dėl sprendimo priėmimo dėl parašų lapų, VRK gautų laiku registruotomis siuntomis, Z. Vaigauskas atsisakė tai daryti, žerdamas replikas: „Rašykite paklausimą – atsakysime per 20 dienų… matau, kad jūs vėl norite konflikto…” Tad VRK siekis apsunkinti iniciatyvinės grupės darbą jau nebeslepiamas. Ir VRK nervai nėra geležiniai.
Tai ar pavyko bent įrašų neesminių trūkumų šalinimo metodiką patvirtinti? Šis klausimas posėdžio darbotvarkėje juk buvo pagrindinis.
Deja, ne. VRK narys Rokas Stabingis svarstymui pateikė ne Referendumo iniciatyvinės grupės pasiūlytą išsamų šios metodikos projektą, o labai sutrumpintą šio projekto variantą. Posėdis buvo sunkus ir psichologiškai labai sekinantis. Visų pirma, dėl to, kad iniciatyvinės grupės nariai jam pasiruošė ir pasidalino klausimus. Posėdis baigėsi tuo, kad nutarta sukurti darbo grupę (po tris atstovus iš VRK ir iniciatyvinės grupės) galutiniam metodikos variantui paruošti.
Svarstymas vis tik buvo dalykiškas, nes ir VRK nariai suvokė už juos iniciatyvinės grupės narių atliekamo darbo didžiules apimtis ir svarbą, dalykinę pusę. Todėl buvo priartėta ir prie supratimo, kad dirbti būtina drauge, o ne atskirai, kad dalį trūkumų pašalinti galima drauge, gavus gyventojų registro duomenis, neužmirštant juos gauti pagal išsamius duomenis, o ne tik pagal dokumento numerį, po ko pagal Z. Vaigauską iš 5 300 iniciatyvinės grupės narių jam pateiktų duomenų apie įrašus, kurių neesminius trūkumus leista šalinti, VRK šalinimui bepaliko 4 662 įrašus tuo pretekstu, kad pagal dokumentų numerius tai kiti asmenys.
Diskutuota ir dėl gyventojų registro duomenų gavimo, jo naudojimo. VRK sutiko, kad iniciatyvinės grupės nariai jais gali naudotis VRK patalpose. VRK nariai taip pat suvokė, kad dalis trūkumų gali būti lengvai pašalinti bendrais veiksmais turint ir matant registro duomenis – tokiais atvejais nereikėtų ieškoti pasirašiusių asmenų. Paskutiniajam atvejui aptartas ir dokumentas, kuriame būtų daromi vienokie ar kitokie įrašai. Aptarta ir galimybė elektroniniu būdu šalinti neesminius trūkumus.
Tai VRK patvirtins šią metodiką ar ne?
Taiklus klausimas. Posėdžio metu paaiškėjo keistas VRK noras, kad šią metodiką pasitvirtintų referendumo iniciatyvinė grupė, o VRK gal tik jai pritartų. Tačiau iš kitos pusės, diskutuojant, kurį projektą – D. Jasiulionienės ar R. Stabingio – palikti pagrindu tolimesniam redagavimui, VRK narys J. Jasaitis mestelėjo: „Mes spręsime!”. Tai ir atskleidė esmę – dirbkite ir atsakomybę už viską prisiimkite jūs, iniciatyvinės grupės nariai, o mes pažiūrėsime ir nuspręsime. Matyt, jei reikės, VRK taip pat bus „ne prie ko“. Tikėtina ir tai, kad VRK patvirtinus šią metodiką, o iniciatyvinei grupei „sunešiojus šias geležines kurpaites“, tikimasi pasakyti: „Atsiprašome, bet reikėjo viską daryti kitaip…“ VRK nariams priminsiu „pakištos“ D. Ulbinaitės istoriją – neateina „carai“ tautai visiems laikams.
Ką dar pavyko pasiekti?
VRK pripažino, kad yra padariusi klaidų, nepagrįstai nepripažinusi dalies įrašų. VRK sutiko, kad šias klaidas reikia taisyti ir kad jas taisys drauge su iniciatyvine grupe. Tikėsimės kitais metais VRK neužmirš šio savo viešo pažado, kaip „užmiršo“ jau antrą kartą įtraukti į VRK posėdžio darbotvarkę pažadėtus klausimus dėl koordinatoriaus vilniečio ir registruotomis siuntomis gautų parašų lapų.
Tad ko tikėtis Naujaisiais Metais? Ko galėtume palinkėti ir kuo galėtumėme padėti vieni kitiems?
Tikėtis – tik Pergalės! Ji tikrai nebus lengva. Deja, nebus ir greita. Sistema nebuvo dar susidūrusi su tokiu tikru, o ne deklaruojamu iššūkiu. Ji akivaizdžiai tam nebuvo pasiruošusi, nes manė, kad užteks masinės propagandos prieš referendumą, didelių ir žinomų „autoritetų“ nuomonės, masiškai skleistos mūsų piliečiams. Kaip ir tarybiniais laikais, paaiškėjo, kad su šia propaganda buvo persistengta.
Todėl privalome tikėti, kad viskas bus gerai. Tačiau vien tikėjimo neužteks – būtinos ir organizacinės, ir teisinės, ir valios pastangos, ir nežmoniška kantrybė, kurios ne vienam jau trūksta šiame alinančiame psichologiniame kare – maratone. Ir būtinas viešumas, viešumas ir dar kartą viešumas!
Ryt, gruodžio 31 d. dar iškovota teisė bent pusdienį tęsti tikrinimą. Tačiau po to atsikvėpkime bent kelioms dienoms ir pakelkime taurę už Naujuosius! Stiprybės ir sveikatos visiems! Senokai bebuvome tokie vieningi ir išdidūs gerąja to žodžio prasme.
Sutikime Naujuosius ne tik su nauja ir gražia viltimi, bet ir stiprybe, kurios pagrindas yra mūsų vienybė. Vienybė tų, kurie nepakantūs melui ir nori suprasti, kas yra Tėvynė.
Alkas.lt