2015 m. gegužės mėn. 22 dienos Konferencija Seimui pateikė rezoliuciją „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, kurioje, atsižvelgdama į SSKP ir jos padalinio LKP nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, remdamasi Konferencijos konstatuojama dalimi, nusprendė: – įvardinti ir paskelbti SSKP ir jos padalinį Lietuvoje – LKP – nusikalstama represine organizacija 1940–41 ir 1944–91 metais, Lietuvos gyventojų genocido organizatore ir vykdytoja, tokią nusikalstamą veiklą pasmerkti.
Tačiau Seimas, 2016 m. birželio 9 d. balsavimu kruvinos komunistinės kilmės paveldą sau pasilikęs, Konferencijos siūlymą atmetė.
Kita Konferencijos rezoliucija:
– 1941 m. birželio 23 d. pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“ paskelbti LR teisės aktu.
2016 m. birželio 23 d. Seimas visuomenei bandė grąžinti ne gatavą produktą – Seimo nutarimą pripažinti „Valstybės atstatymo deklaravimas“ LR teisės aktu, o taip pat rezoliuciją, tik jau „apgraužtą kaulą“ – rezoliuciją susietą su lietuviškos žydšaudystės pradžia. Tačiau ir tokios nebepateikė.
Balsavimai
Pirmosios rezoliucijos pateikimą Seimui parėmė 47 Seimo nariai.
2016 m. birželio 9 d. balsavo Seimo 94 nariai iš 140.
Balsavimo rezultatai: už – 37 (TS-LKD – 26, LS – 5), prieš – 24, susilaikė – 33.
Rezoliucijai nepritarta.
Antrosios rezoliucijos pateikimą parėmė 47 Seimo nariai.
Dėl pritarimo pasiūlymui priimti antrąją rezoliuciją be pataisų balsavo 77 Seimo nariai iš140.
Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 1, susilaikė – 45.
Rezoliucijai nepritarta.
Dėl antrosios rezoliucijos redagavimo balsavo 72 Seimo nariai iš 140.
Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš 9, susilaikė – 14. Už redagavimą balsavo: TS-LKD – 20, MG – 9, LS – 2, TT – 3, DP – 10.
Redagavimui pritarta.
Kadangi redaguota rezoliucija nebuvo pateikta, galioti liko nepritarimas rezoliucijai.
Išvados
- Tiek liaudyje vadinamų dešiniųjų, tiek kairiųjų požiūris į visuomeninių patriotinių organizacijų siekius yra panašiai neigiamas – tą rodo tiek Seimo narių vangus dalyvavimas balsavime dėl rezoliucijų, tiek balsavimų turinys.
- Seime 2016 m. birželio 9 d. svarstymas ir balsavimas dėl LKP pasmerkimo nebuvo beprasmis, jis labai aiškiai atsiskleidė ir parodė visuomenei, kas Seime yra kas, kam totalitarinis komunistinis rėžimas išliko labai mielas, kam – tik mielas, kam – smerktinas, nusikalstamas.
- Balsavimas dėl Birželio sukilimo rezoliucijos redagavimo parodė, kad dešinieji labiau nei kairieji (LSDP balsavime nedalyvavo) stengėsi mesti šešėlį Birželio sukilimui dėl tariamos lietuviškos žydšaudystės pradžios.
- Balsavimu dėl Birželio sukilimo rezoliucija, nepriėmus rezoliucijos dėl LKP pasmerkimo, ir negalėjo būti priimta, nes sukilimas buvo nukreiptas prieš sovietinį okupantą, o pastarojo organizatorė ir įkvėpėja buvo SSRS Komunistų partija, kurios padalinys buvo LKP, taigi balsuojant už rezoliucijos priėmimą, drauge būtų smerkiamas ir SSRS KP padalinys – LKP. Čia LSDP liko nuosekli, ištikima savo kilmei – VKP(b). tiesos.lt