Dalijamės VDU dėstytojo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbta įžvalga perskaičius Karolio Dambrausko pasvarstymus iškalbingu pavadinimu „Pastatykit, po galais, tą paminklą ir grįžkim prie klasinių santykių“ – šiai pozicijai tribūną suteikė kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ 2017 metų gruodžio 15-ąją (ČIA)
„Kitaip tariant, tai yra kova dėl galios ir įtakos. Nuolat aimanuojantys ir dėmesį į save atkreipti bandantys radžvilai, sinicos, martinkai, švarpliai, šopauskai, tautininkai, ultrareligingi fanatikai pavargo kalbėti.“
Kai buvęs tavo studentas pradeda tave traktuoti bendriniu žodžiu – kaip daiktą-taikinį, tada supranti, kad kažkas iš esmės keičiasi.
Anksčiau visuomet galvojau, jog nuoširdus, nemanipuliatyvus, atviras tikėjimas savo idėjomis, pasaulėžiūra (kad ir kokia klaidinga ar netikusi ji kam nors atrodytų), yra svarbiau už patį pažiūrų turinį. Ir tai buvo viena didžiausių Tomo Sodeikos mokyklos pamokų.
Dabar, panašu, žmogiškus santykius keičia ideologizuoti karai. Aklai įtikėta idėja tampa kelrodžiu sunaikinti, paskųsti, suduoti idėjiniam oponentui. Kažkuo primena situaciją Balkanų karo metu 1992 m., kai buvę klasiokai, kaimynai, ar vienam kieme užaugę draugai, šeimos per vieną naktį tapo svetimaisiais, priešais, nepažįstamaisiais.
Nes Idėja tapo svarbiau už Žmogų, atėjo Tikratikių laikas.
