L N K ir kitoms žiniasklaidos institucijoms, žurnalistams, politikams, valstybės tarnautojams, žvejams mėgėjams ir verslininkams
APIE MĖGĖJIŠKĄ IR VERSLINĘ ŽVEJYBĄ
Vilnius, 2014 01 19
2014 01 17 LNK Vakaro žinių reportažą pradėjo kaip žvejų mėgėjų ir verslininkų kovą ir kad mėgėjai turi pranašumą – jų pusėn stoja Aplinkos ministras. Mėgėjai siekia, kad būtų uždrausta verslininkų žuvininkystė vidaus vandenyse.
Buvo aiškinama, kad dėl žvejybos 84 procentuose vandens telkinių sumažėjo vertingų žuvų.
LNK reportaže Aplinkos ministras V. Mazuronis pareiškė, kad kalba eina apie 10 įmonių, kurios per metus pagauna žuvų už 185 tūkst. Lt., … tokia veikla yra supernuostolinga, … ir dar pastebėjo: “jeigu tie skaičiai teisingi”, o jeigu tie skaičiai neteisingi, tai atsakymas, kodėl aš manau, kad tai nėra visiškai skaidrus verslas.
Laidoje dalyvavęs Karpininkų asociacijos prezidentas T. Būdas aiškino, kad verslinė žuvininkystė faktiškai nieko neduoda į valstybės biudžetą ir kad pagrindą ant mūsų prekystalio visiems žmonėms, visiems vartuotojams visa žuvis sudaro užauginta privačiuose telkiniuose.
Kyla klausimai kas ir kodėl MINISTRUI, žymiam ir gerbiamam politikui, pakiša klaidinančią informaciją, kurią aiškindamas, siaubindamas ir mėgindamas iššaukti žiūrovų nepasitenkinimo reakciją dėl verslinės žvejybos ministras privalo žiūrovams sakyti – “jeigu tie skaičiai teisingi”.
TOKIŲ IR PANAŠIŲ REPORTAŽŲ AR STRAIPSNIŲ PASTEBIMA DAŽNAI.
Žvejai mėgėjai kasmet pagauna apie 1200-1500 tonų žuvų. Žvejai verslininkai pagauna apie 1600 t. per metus maždaug už 4,5 mln. litų. Brakonieriai ir nelegalai kasmet pagauna apie 1300 – 1800 t. žuvų ir kasmet padaro žuvų ištekliams žalos maždaug už 30 mln. Lt, o kormoranai pagauna apie 600-800 t.
Žvejai verslininkai nepatenkina gėlavandenių žuvų rinkos poreikių – labai trūksta pigių žuvų.
Atkreipiu dėmesį, kad žvejai verslininkai prieš mėgėjus nekovojo, nekovoja ir nekovos – jie skatina mėgėjišką žuvininkystę. Verslininkai, vadovaudamiesi įstatymais sukuria darbo vietas, nustatyta tvarka žuvauja ir tiekia produkciją rinkai.
Privačiuose vandens telkiniuose pagrindinai auginami karpiai, kurių dalį realizuoja užsienyje. Karpių kainos dažnai neįkandomos mažas pajamas gaunantiems. Gal todėl Karpininkų asociacijos prezidentas agituoja uždrausti verslinę žvejybą, kad priversti žmones pirkti karpius.
Žvejams verslininkams leidimai žuvauti išduodami vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis. Verslininkai žuvauja apie pusę metų maždaug 20-tyje vandens telkinių. Tad kodėl verslininkams bandoma suversti bėdas už 84 proc. telkinių būklę, kuriuose jie vissiškai nežuvauja. Į BRAKONIERIŲ IR KORMORANŲ DAROMĄ ŽALĄ MAŽAI BUVO REAGUOJAMA.
Pagal kai kurių valstybės pareigūnų ir dalies politikų aiškinimus VALSTYBINE problema tapo verslinė žvejyba vidaus vandenyse, o ją išspręsti pagal jų aiškinimus galima būtų draudžiant verslinę žvejybą.
Tokią formuluotę buvo bandoma įtvirtini 2006 – 2008 metų kadencijoje, kai premjeru dirbo G. Kirkilas, o Aplinkos ministru – A. Paulauskas. Įvairiausiais būdais buvo platinami išmislai, kad dėl žuvų stygiaus kalčiausi verslininkai, nes jie nualina vandens telkinius. Mėgėjų priešas buvo rastas. Jiems į rankas buvo įduotas ginklas – kovoti prieš verslinę žvejybą. Į tą kovą įsijungia ir politikai, nes užuodė BALSŲ rinkiminėse batalijose (kai kas kalba, kad tokia rinkiminė strategija ir balsų meškeriojimo taktika buvo sukurta minkštuose krėsluose ir kaip politikų gelbėjimosi ratas buvo išmestas mėgėjams).
Žvejybos verslo naikinimas įgauna vis rafinuotesnes formas. 2007-05-10 Seimo narys K. Starkevičius ragina Aplinkos ministrą A. Kundrotą uždrausti verslinę žvejybą Kauno mariose.
Kai K. Starkevičius tapo ŽEMĖS ŪKIO MINISTRU – jo pageidavimus įgyvendino Aplinkos ministras G. Kazlauskas, paskelbęs įsakymą, kad nuo 2013 01 01 Kauno mariose uždraudžiama verslinė žvejyba. Daugelis aiškina, kad G. Kazlausko įsakymas dėl verslinės žvejybos draudimo Kauno mariose yra NIEKINIS, neturėjo ir neturi jokių juridinių pagrindų ir galių.
Pagal mokslininkų rekomendacijas 2013 metais žvejai verslininkai Kauno mariose galėjo sugauti 65 tonas, o Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine – 15 tonų žuvų. Tačiau 2013 m. į šiuos telkinius nebuvo išduotas leidimas žuvims gaudyti. Įdomu, kodėl neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas? Kas atsakys už žvejų patirtus nuostolius?
Visiems žinoma, kad saugoti ir gausinti žuvų išteklius yra būtina, brangu, sudėtinga ir svarbu. Todėl, mano manymu, VYRIAUSYBĖ ŠIAIS METAIS TURĖTŲ PAVASARINIO NERŠTO METU VIENĄ MĖNESĮ UŽDRAUSTI BET KOKIĄ ŽVEJYBĄ VIDAUS VANDENŲ TELKINIUOSE. Kiekvienas žvejas turėtų savo mėgstamiausiame vandens telkinyje įrengti nors 20 kv. m. dirbtinių nerštaviečių ir saugoti telkinį visą mėnesį. Tokia priemonė duotų ženklią naudą.
Daugeliui žinomi rinkos dėsniai, tarp kurių paklausos ir pasiūlos dėsniai vaidina lemiamus vaidmenis organizuojant verslą ir patenkinant žmonių poreikius. Reikia pasidžiaugti, kad daugelis Lietuvos žmonių poilsį pasirenka meškeriodami. Gėlavandenių žuvų Lietuvos rinkoje trūksta. Taigi šiems tikslams įgyvendinti būtini žuvų ištekliai, kurie priklauso nuo jų apsaugos ir gausinimo.
Valstybė yra nustačiusi, kad žvejybos verslas organizuojamas pasiremiant moksliniais tyrinėjimais. Mokslininkai pateikia rekomendacijas apie leistinus žuvų sugavimus vandens telkiniuose.
Žvejybos verslas organizuojamas pagal labai griežtas taisykles ir reikalavimus.
Aplinkos ministras V. Mazuronis ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl brakonierių gaudomų ir naikinamų žuvų, dėl milijoninių gamtos ištekliams brakonierių daromų nuostolių. Neišaiškinus brakonierius ir nelegalus, kaltę už neteisėtą veiklą ir už milžiniškus nuostolius gamtai suversti žvejams verslininkams turėtų būti nemoralu.
Brakonieriavimas ir nelegali žvejyba tapo VALSTYBINE ir SOCIALINE PROBLEMA – JĄ REIKIA SKUBIAI SPRĘSTI. Todėl, mano manymu, kovai su brakonierių ir nelegalų išaiškinimu, galėtų būti įkurta privati institucija, dirbanti ūkiskaitiniais pagrindais, skiriant jai nors 60 proc. išieškotų lėšų iš kaltininkų. Ši institucija turėtų būti pavaldi Aplinkos ministrui. Taikstytis su milžiniškais brakonieriavimo nuostoliais ir žmonių supriešinimu nevalia.
Į Valstybės biudžetą moka Lietuvos piliečiai ir verslo subjektai. Biudžetas paskirstomas įvairioms reikmėms. Tame tarpe ir žuvininkystei, ir žuvininkystės mokslui. Vidaus vandens telkiniai YRA VALSTYBĖS TURTAS, išlaikomi iš valstybės biudžeto, o perduoti jais naudotis tik žvejams mėgėjams būtų NEVALSTYBIŠKAS ir netinkamas sprendimas.
Visiems žinoma, kad apie 700 tūkst. žmonių nuolatiniam ir laikinam darbui iš Lietuvos išvyksta svetur. Taigi, gaudančių žuvis ženkliai sumažėja. Žvejams mėgėjams vis trūksta vietos ir žuvų. Daugiau kaip 2 mln. žmonių Lietuvoje nėra žvejais mėgėjais ir nemeškerioja, o gėlavandenes žuvis įsigyja prekybos tinkluose. Prekybai žuvis pateikia žvejai verslininkai. Iki šiol nebuvo pateikta vidaus vandenų verslinės žuvininkystės strategija, nesprendžiama kaip rinka bus aprūpinta gėlavandenėmis žuvimis ir kur bėdnuomenė galės įsigyti pigių vietinių gėlavandenių žuvų.
Kaimyninėje Lenkijoje vidaus vandenų žvejybos verslas taip išvystytas, kad net pakelėse galima įsįgyti šviežių, sūdytų, vytintų ir rūkytų gėlavandenių žuvų, pavaišins žuviene. Ten nėra jokių žvejų mėgėjų ir verslininkų problemų.
Visame pasaulyje propaguojamas ir skatinamas smulkusis žvejybos verslas. Pas mus Lietuvoje sutelkiamos milžiniškos politinės, valstybininkų, žiniasklaidos ir žvejų mėgėjų pajėgos smulkiam žvejybos verslui naikinti, bedarbių ir alkanųjų armijai didnti bei Lietuvos KONSTITUCIJOS teisės į darbą straipsniui pažeisti. Gal tikimasi gėlavandenes žuvis importuoti arba sukurti nelegalią rinką.
VALSTYBĖS PAREIGA ir PRIEVOLĖ yra imtis visų įmanomų priemonių, kad žvejai mėgėjai galėtų patenkinti savo poreikius ir kad rinkoje būtų pakankamai pigių gėlavandenių žuvų. Tam tikslui Lietuvoje yra visos sąlygos tik reikia valdžios institucijoms ir politikams atkakliai ir rimtai dirbti.
Gerbiamoji NEPRIKLAUSOMOJI ir LAISVOJI ŽINIASKLAIDA, nepažeisdinėkite pagrindinių žmogiško orumo principų. Gerbiamieji ŽURNALISTAI, būkite dėmesingi, objektyvūs, kilnūs ir principingais. JŪS ESATE KETVIRTOJI VALDŽIA.
VIETOS PO SAULE TURI UŽTEKTI VISIEMS
Pagarbiai,
L. Kerosierius, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas
Tel. + 370 5 231 81 11 El. p. leonaske@takas.lt