Aktualijos

Apleistas Lietuvos karalystės paminklas Normainių kaime

Written by Redakcija · 6 min read

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų Jubiliejaus liko 8 metai

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Jo Eminencijai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Jo Eminencijai Kardinolui Sigitui Tamkevičiui
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui
Arkivyskupui Gintarui Grušui
Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui
Jo Ekscelencijai Apaštaliniam Nuncijui Arkivyskupui Petarui Rajičiui
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
LR Kultūros ministrui Simonui Kairiui
LR Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui
LR Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui
LR Seimo Kultūros komiteto Pirmininkui Vytautui Juozapaičiui
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Generalinei sekretorei Marijai Drėmaitei
Jonavos rajono tarybos deputatams
Asociacijai Lietuvos šeimų sąjūdis
Seimo nariams
Žiniasklaidai
APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME

Vilnius, 2022-11-23

2022-01-23 rašėme Jums laišką “APLEISTAS LIETUVOS KARALYSTĖS
PAMINKLAS NORMAINIŲ KAIME”. Jame rašėme. INTERNETO platybėse gali
pastebėti apie ką nesi ir žinojęs. Net netyčia gali surasti stulbinančių naujienų, naujų
galaktikų, skundų, mikroskopinių pasaulių, prašymų, gyvenimą ateityje …, bet mes
domimės realiu gyvenimu, realiu laiku ir realiomis aplinkybėmis. IR ATKREIPĖME
DĖMESĮ, kad Jonavos rajono Normainių II kaime stovi apleistas Baro Konfederatų Lietuvos
laisvinimo atminimui maždaug prieš 250 metų pastatytas koplytstulpis apie 2 m pagrindo ir
apie 5 m aukščio. Koplytstulpis yra susijęs su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis ir
labai svarbus Lieuvos valstybingumui. Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
žuvusiems ir praliejusiems kraują už laisvę atminimui. TADA PAŽYMĖJOME, kad prieš 47
metus (1975 m) Lietuvos žmonės buvo priversti statyti komunizmą, kurį Sąjūdžio banga
nubloškė ir 1990-03-11 paskelbė Nepriklausomą Lietuvą, o 1991-01-13 apgynė nuo sovietinio
militarizmo. Per tą laiką buvo pastatyti Valdovų rūmai, paminklai Kryžkalnyje, daugybė
paminklų priminti sukilėlių ir partizanų kovas. Tačiau LDK paminklas, menantis istorines
kovas ir tarnystę Bažnyčiai, tebestovi vienišas, išgrobstytas, gamtos pažeistas ir apleistas
(laišką pridedame).
TURĖJOME VILTIES, kad Lietuvos aukščiausios institucijos įsigilins į Lietuvos
Karalystės kovas prieš RUSIJOS IMPERIJĄ ir patirtus kovotojų nuostolius RIMTAI
ĮSIGILINS Į PAMINKLO ISTORINĘ PRASMĘ, PATIRTAS MILŽINIŠKAS AUKAS IR
VALSTYBINIU LYGIU SUREAGUOS DĖL PAMINKLO SUTVARKYMO. Tikėjomės, kad
Lietuvos radijas ir televizija deklaruojama visuomenine žiniasklaidos institucija sukurs nors 30
minučių reportažą apie PAMINKLO PRASMĘ.
Todėl šį kartą laiško pabaigoje pateikiame kai kurią informaciją iš INTERNETO
PLATYBIŲ.

PAŽYMIME IR ESAME DĖKINGI, kad šiais klausimais tris kartus Vyriausybėje
bandravome su atsakingomis darbuotojomis. Pokalbių metu jautėsi, kad Vyriausybė stengiasi
dėl paminklo sutvarkymo. ŽINOME, kad vietos bendruomenė ir tikintieji jau daugelį metų
kreipiasi į atsakingiausias institucijas dėl paminklo sutvarkymo. Buvome įsitikinę, kad tos
institucijos pirmiausia Jonavos meras, administracija ir Jonavos rajono tarybos deputatai labai
gerai žino tuos reikalus ir galėjo jau senai išspręsti visas problemas, gauti europinių lėšų ir
sutvarkyti paminklą. 2022-11-22 lankantis Vyriausybėje sužinojome, kad Jonavos vadovams
iškilo dar viena problem, nes norint paminklą įregistruoti Registrų centre būtina atlikti
daugybę darbų pagal Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
išaiškinimus dėl objektų įregistravimo. O Vyriausybėje pareigūnai suka galvas apie naują
Jonavos vadovams iškilusią problemą dėl įregistravimą ir mastoma kiek dar laiko, jėgų ir
kantrybės gali prireikti šiems sprendimams atlikti. Daugelis žino, kad norint įregistruti
Registrų centre bet kokį objektą net lauko tualetą būtinos tos procedūros. SUSIDARĖ
NUOMONĖ, kad Jonavos savivaldybės vadovai ir darbuotojai siekdami pateisinti savo
neveiklumą ieško vis naujų priežasčių TEMPTI LAIKĄ.
MUMS VISIŠKAI NEAIŠKU kodėl LR Krašto apsaugos ministras Arvydas
Anušauskas ignoruoja ir nesirūpina garsinti Lietuvos karalystės kovas dėl Nepriklausomybės.
MUMS VISIŠKAI NEAIŠKU kodėl LR Užsienio reikalų ministras Gabrielius
Landsbergis tarptautiniuose pasitarimuose neaiškina Lietuvos karalystės kovas dėl
Nepriklausomybės.
MUMS VISIŠKAI NEAIŠKU kodėl vadinamasis visuomenės transliuotojas Lietruvos
radijas ir televizija neskyrė jokio dėmesio mūsų prašymui parengti 20-30 minučių trukmės
reportažą apie KOPLYTSTULPĮ.
SVARBIEMS DARBAMS ATLIKTI SUSIRENKAMA IR VYKDOMA.
SUSIDARO NUOMONĖ, KAD LIETUVĄ VALDANČIOJI
DAUGUMA su sau pavaldžia Lietuvos radijo ir televizijos vadovybe TRINA
iš žmonių atminties LIETUVOS KARALYSTĖS kovas prieš Rusijos
imperiją ir stengiasi paniekinti tikinčiuosius ir Bažnyčią.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus
blaivystės Sąjūdžio pirmininkas V. Jakubonis
Tarybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės
Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas A. Juknevičius
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A.
Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas,
A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E.
Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S.
Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

PATEIKIAME LIETUVOS KARALYSTĖS BARO
KONFEDERACIJOS KARIUS
Baro konfederacija laikoma pirmuoju Lenkijos ir
Lietuvos išsivadavimo iš Rusijos imperijos priespaudos
bandymu.
Baro konfederatų kova apėmė dabartinę Lietuvą, Lenkiją,
Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją. Tai buvo tarptautinio lygmens įvykis,
garbingai įamžintas kituose kraštuose. Pvz. paminklas Baro
konfederatams Šveicarijoje, Rapperswil mieste
Baro konfederacija įkvėpė rašytojus ir poetus
romantikus, tokius kaip Adomas Mickevičius ir Julijus
Slovackis bei Žygimantas Krasinskis. Baro konfederacijos
kovotojai buvo kankiniai už tikėjimą, laisvę ir tėvynę.
Normainių II km, Jonavos r. esantis paminklas, skirtas
praliejusiems kraują už tėvynės laisvę kariams, vis dar
tebestovi neprižiūrimas, išplėštas ir apleistas

Mykolas Jonas Pacas ( 1730 – 1787  m. spalis) –  LDK  valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos armijos generolas-
majoras ( 1764  m.), generolas-leitenantas ( 1766 / 1767  m.), Ziolovsko seniūnas. Augusto III kamergeris,  Baro
konfederacijos  generalinis maršalka Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje ( 1769 – 1772  m.).
  1768  metais Mykolas Jonas Pacas prisijungė prie baro konfederacijos kaip Naugarduko pavieto maršalka.
1768  metų rudenį Mykolas Jonas Pacas Naugarduke įkūrė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Generalinę
konfederaciją kaip dalį  Baro konfederacijos , dalyvavo mūšiuose su Rusijos kariais. 

Mykolas Kazimieras Oginskis 1768 m.  vasario 29  d. –  1793  m.  liepos 6  d. Lietuvos  Didysis etmonas .  1771  m.
prisijungė prie  Baro konfederacijos . 
1748  m. Lietuvos lauko raštininkas (notaras),  1749  m. karališkojo dvaro  pulkininkas ,  1764 – 1768  m.  Vilniaus
vaivada . 1764 m. buvo pretendentas į Lietuvos ir Lenkijos karūną.
Už nuopelnus 1755 m. buvo apdovanotas  Baltojo erelio ordinu – seniausias ir garbingiausias  Abiejų Tautų
Respublikos  ir  Lenkijos respublikos  valstybinis apdovanojimas,

Mauricijus Augustas Beniovskis ( lenk.  Maurycy August Beniowski,  veng.  Benyovszky Móric,  pranc.  Maurice
Auguste de Benyowsky, krikštytas  1746  m.  rugsėjo 20  d.  Verbas ,  Slovakija  –  1786  m.  gegužės
24  d.  Madagaskaras ) 

Vengrų  ar  slovakų  kilmės. Nuo  1778  m. grafas. Nuo  1767  m. gyveno  Lenkijoje ,  1768  m. prisidėjo prie  Baro
konfederacijos .  1770  m. Rusijos valdžios ištremtas į  Kamčiatką . Ten surengė tremtinių maištą, užimtu laivu
per  Kurilus ,  Japoniją ,  Taivaną   1771  m. pasiekė  Makao .

Karolis Stanislovas Anupras Radvila II 1734  m.  vasario 27  d.  Nesvyžiuje  –  1790  m.  lapkričio 21  d.  Palenkės
Bialoje  –  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  didikas,  Abiejų Tautų Respublikos  valstybės ir karinis veikėjas.
1768 m.  Abiejų Tautų Respublikos Seimo  pirmininkas, pasipriešino garantiniam traktatui, pagal kurį Respublika
būtų tapusi Rusijos protektoratu, o po seimo tapo  Baro konfederacijos  generaliniu maršalka.

Albertas Radvila III ( 1712  m.  sausio 28  d.  Dzieciole  –  1790  m.  Hluske ) –  Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės  didikas,  Abiejų Tautų Respublikos  valstybės ir karinis veikėjas. Baro konfederacijos  dalyvis.
1757  m.  rugpjūčio 3  d. apdovanotas  Baltojo erelio ordinu .

Ignotas Bogušas (Bohušas, Bauža,  lenk.  Ignacy Bohusz, apie  1720  m.  Vaizgeniai ,  Pabaisko
valsčius ,  Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė  –  1778  m.  spalio 29  d. prie  Nesvyžiaus ) –  Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės  politinis ir visuomenės veikėjas.
Tėvas Vilniaus kardininkas Juozapas Antanas Bogušas. Brolis  Pranciškus Ksaveras Bogušas . Nuo  1746  m.
Vilniaus raktininkas, nuo  1752  m.  vaitas , kardininkas,  1760 – 1761  m.  Lietuvos vyriausiojo tribunolo  narys,
nuo  1763  m. jo vicemaršalka.  Abiejų Tautų Respublikos Seimo  atstovas. Telkė  Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės  bajorus į  Baro konfederaciją  ( 1768 – 1772  m.), nuo  1769  m. jos generalinis sekretorius.
Likvidavus konfederaciją pasitraukė į  Bavariją , paskui – į  Prancūziją . Apie  1778  m. grįžo į Lietuvą. Išsaugojo
Baro konfederacijos archyvą, kuriuo remdamasis brolis Ksaveras parašė jos istoriją.

Romualdas Giedraitis ( 1750 m.   vasario 7  d.  Babtinas  netoli  Babtų  –  1824 m.   spalio 15  d.  Varšuva ) –  1794 m.
sukilimo  veikėjas,  generolas leitenantas .
  1771  m.  Baro konfederacijos  metu tarnavo dalinyje, kuriam vadovavo  Mykolas Kazimieras Oginskis . 
2004 m. balandžio 30 d.  Lietuvos kariuomenės   Artilerijos batalionui  suteiktas Generolo Romualdo Giedraičio
vardas.

Simonas Martynas Kosakovskis ( lenk.  Szymon Juda Marcin Korwin-
Kossakowski;  1741  m.  Šilų  dvare,  Jonavos raj . –  1794  m.  balandžio 25  d.  Vilniuje ) –  Kosakovskių  palikuonis,
paskutinis  Lietuvos didysis etmonas , aktyvus  ATR konfederacijų  dalyvis.
Iš pradžių palaikė Stanislovą Augustą, bet po to pasisakė su aštria kritika Repnino seime ir prisijungė prie  Baro
konfederacijos . 1768 metų rudenį rusų armijos antpuolis privertė jį išvažiuoti į Prūsiją.

Pranciškus Stanislovas Kostka Huten-Čapskis ( 1725 – 1802  m.  balandžio 9  d.,  Varšuva ) –  ATR  valstybinis
veikėjas, Kulmo pakamaris ( 1752 – 1762 ), Kulmo kaštelionas ( 1762 – 1766 ), Kovalevskio seniūnas ( 1766 ),
paskutinis Kulmo vaivada ( 1766 – 1772 ). Baltojo erelio ordino kavalierius ( 1762 ).
1768  metais prisijungė prie  Baro konfederacijos . 

Joachimas Karolis Potockis ( lenk.  Joachim Karol Potocki,  blrs.  Іахім Караль Патоцкі)
(apie  1725  m.  Tžebovoje  –  1791  m.  Morachvoje ) –  1763 – 1780  m.  Lietuvos
pataurininkas ,  Terebovlios  ir  Gribuvo  seniūnas,   1763  m. buvo paskirtas Lietuvos pataurininku ir gavo  Baltojo
erelio ordiną .
  1768 – 1772  m. aktyviai dalyvavo  Baro konfederacijos  veikloje.  1772  m. po mūšio su rusais pabėgo į
Moldaviją.  

Antanas Pšezdzieckis ( lenk.  Antoni Tadeusz Przezdziecki,  1718  m.  Trakuose  –  1772  m.  kovo
28  d.  Varšuvoje ) –  1764 – 1773  m.  Lietuvos pakancleris ,  1752 – 1764  m.  Lietuvos
referentas ,  1750 – 1752  m.  Lietuvos pataurininkiai ,  1739 – 1750  m.  Lietuvos didysis
raštininkas ,  1752  m.  Minsko  vaitas. 1757  m.  rugpjūčio 3  d. apdovanotas  Baltojo erelio ordinu .
Priklausė  Baro konfederacijai .  1770  m. rugpjūtį buvo pagrobtas rusų. 

Juozapas Paulinas Jonas Adomas Sanguška ( lenk.  Józef Paulin Sanguszko;  1740  m.  birželio
20  d.,  Kolbušovas  –  1781  m.  gegužės 12  d.,  Krakovecas ) –  LDK  valstybinis ir karinis veikėjas,  Lietuvos dvaro
maršalka  ( 1760 – 1768  m.) ir  Lietuvos didysis maršalka  ( 1768 – 1781  m.). Kremeneco ir Čerkaso seniūnas.
1763  metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
1771  metais slapta prisijungė prie  Baro konfederacijos .

Normainių II km, Jonavos r. esantis paminklas, skirtas praliejusiems kraują už
tėvynės laisvės kariams, vis dar tebestovi neprižiūrimas, išplėštas ir apleistas.