ŠIĄ DAINŲ DIENĄ ir VYČIO DIENĄ, kuris bus pasveikintas Kaune, nesusiturėjau – atsakyti teko vienam „vienybės jausmo“ ieškotojui. Kuris mano, kad jausmas – tai plika pasaulio bamba, o nacionalinė idėja – paklydimas.
JAUSMAI gyvuoja tik nuolat maitinami pasikartojimo, gyvybės ciklo, o tai sunkiai, dešimtmečiais kuriamos tradicijos. Nepaisant politikos – kuriamos, net priešo apsuptyje – kuriamos.
ŠEIMA – tai pareigos pasikartojimas, o ne jausmai jausmeliai. HIMNAS – tai nacionalinės idėjos apibrėžimas, kuris nuolat kartojamas, nuolat giedamas, o jau tąsyk kaskart vis kitaip jaučiamas. Be ciklo, be gyvo rėmo nėra gyvybės, o jausmai išveda lauk, į nežinią, anapus Tėvynės. Nes pabėga nuo ciklo. Tiesiog atidžiau pasižiūrėkime. Ir pagalvokime išjungę visus internetus ir TV. Nueikime į Vingio parką.
Ypač patartina neskaityti nešvaraus tyčiojimosi iš viso, kas tą „vienybės jausmą“ kuria. Juk iš DAINŲ ŠVENČIŲ (net jų metu) atvirai tyčiojasi rašytoju-klasiku save laikantis Sigitas Parulskis ir visa kohorta jo žanro rašeivų, kurių vardus minėti – juokas, net nepadoru. O jie kalba: „Nedainuosiu“ himno (Parulskis), net nebesuprasdami, kad Himnas giedamas. Regis, jie nei gieda, nei dainuoja, tik urzgia. Urgzdami išvijo iš Vilniaus ir VYTĮ, kurį šiandien Kaune pasveikinsime.
Žodžiu, jeigu nesame linkę susinaikinti, išdeginti savęs iki pliko kaulo, kad neliktų „vienybės jausmo“, o ir negeidžiame išsilakstyti „Globalioje Lietuvoje“, galvokime. Tada ir jausime.
TAUTOS IDĖJOS PENKTOJI DIENA. Sveikinu@