Prieš penkerius metus, siekdama Prezidentės pareigų, Dalia Grybauskaitė pažadėjo „sukurti pilietinę Lietuvą“, „solidarią visuomenę be atstumtųjų“, „įtvirtinti tikrą demokratiją“, paversti „pilietį visateisiu valstybės šeimininku“, kuriam „valdžia tarnauja ir atsiskaito“. Ji „gražiai“ kalbėjo ir apie dvigubą pilietybę:,,Esame per maža tauta, kad galėtume leisti sau prabangą ignoruoti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Mes turime saugoti savo žmones, todėl dviguba pilietybė turėtų būti tas įrankis, kuris padėtų tautiečiams, kad ir kur jie begyventų, išsaugoti ryšį su Tėvyne.”
Deja, šalies vadovė šių siekių neįgyvendino. Sustiprėjo nomenklatūros savivalė, vis įžūliau paminanti konstitucines Tautos ir piliečių teises. Padidėjo atotrūkis tarp „valdančio elito“ ir pažemintos „antrosios Lietuvos“. Valstybė netapo saugiais tautos namais. Per pastaruosius penkerius metus Lietuva neteko 229 000 gyventojų – 190 000 dėl emigracijos, 39 000 dėl neigiamų demografinių tendencijų; augant BVP žmonių realios pajamos sumažėjo 12 nuošimčių; padidėjo socialinė atskirtis, vien viešajame sektoriuje aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai šiandien skiriasi 10–12 kartų; apie 30 nuošimčių gyventojų skursta; valstybės skola per penkerius metus išaugo tris kartus; stiprėjo socialinė depresija – 10 000 žmonių iš gyvenimo pasitraukė dėl smurtinių mirčių (savižudybių, žmogžudysčių), reikšmingai sumažėjo gimstamumas (2009 m. jis siekė 36 682, 2012 – tik 30 459); augo korupcija – Lietuva pripažinta viena korumpuočiausių valstybių Europos Sąjungoje, net 27 nuošimčiai lietuvių susiduria su kyšininkavimu, 83 nuošimčiai įsitikinę, kad šalies teisėjai yra korumpuoti. Vykdomi politiniai teismai prieš pilietines akcijas rengusius visuomenininkus, valdžios smurto liudytojais tapusius L R piliečius.
Iš Naglio Puteikio rinkiminės programos: ,,Lietuvos piliečiai tikrai verti oresnio ir teisingesnio gyvenimo, o Lietuva – didesnės sėkmės. Todėl siūlau keisti pačią sistemą: atsisakyti uždaro, neskaidraus nomenklatūrinio valdymo ir įtvirtinti tikrą piliečių ir tautos savivaldą. Turime grįžti prie Konstitucijos ir joje apibrėžtų demokratijos principų, kad suvienytume Lietuvą ir sutvirtintume tautos gyvenimo pamatus. Juk Lietuvos valstybės galia kyla ne iš valdžios, ne iš komisarų, o iš piliečių.”
N.Puteikis pasisako prieš vienalyčių santuokų įteisinimą ir galimybę įsivaikinti. Tačiau pritaria homoseksualių žmonių partnerystės įteisinimui; balsuoja už tai, kad Konstitucijoje būtų apibrėžta šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, samprata. Nepritaria, kad Lietuvoje šalia vyro ir moters būtų įteisinta ir socialinė (trečioji) lytis.
Į JAV lietuvių viuomeninio komiteto ,,Už dvigubą pilietybę“ paklausimą – kokia kandidato nuostata dėl LR pilietybės išlaikymo, įgijus kitos šalies pilietybę, N.Puteikis sako: ,, Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad prigimtos, iš tėvų paveldėtos Lietuvos pilietybės iš žmogaus valdžia negali atimti.” (įrašyta rinkiminėje programoje)
N. Puteikis– istorikas, Seimo narys, paveldo saugotojas, Afganistano karo dalyvis. Gimė 1964 metais Vilniuje, kultūros žmonių šeimoje. Tėvas Vytautas Puteikis – politinis kalinys, 1946-aisiais okupacinės valdžios suimtas ir nuteistas 10 metų už rezistencinę veiklą, kalėjo lageriuose Kazachstane. Grįžęs studijavo choro dirigavimą, vadovavo chorams. Mama Zofija Puteikienė – žinoma mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja, daug metų dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, čia rengė Lietuvių liaudies dainyną, užrašė tūkstančius liaudies dainų melodijų.
Įkūrė vieną iš ikisąjūdinių organizacijų – Jaunimo paminklosaugos klubą, kuris žadino tautinę atmintį valydamas nuo šabakštynų Lietuvos piliakalnius, telkdamas talkoms intelektualus ir studentus. Klube susipažino ir su to paties fakulteto studente žurnaliste Nina (žurnalistinis pseudonimas Nika Aukštaitytė), vėliau tapusią jo žmona.
1988-aisiais pradėjo dirbti Vilniaus Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos inspekcijos vyresniuoju archeologu.
Atkūrus Lietuvos valstybę 1990-aisiais Atkuriamojo Seimo sprendimu buvo paskirtas Kultūros paveldo inspekcijos generaliniu direktoriumi. Ši, jo sukurta nauja paveldosaugos institucija atkakliai priešinosi nomenklatūros užgaidoms niokoti paveldą. Kai Naglis Puteikis atsisakė Prezidento Algirdo Brazausko norams išplėsti garsiąją Kosygino vilą ant Urbo kalno Nidoje, Demokratinės darbo partijos daugumos Seimas panaikino Kultūros paveldo inspekciją ir jį iš pareigų atleido..
1996–2000 metais dirbo Valstybinėje paminklosaugos komisijoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriumi. Buvo kultūros ministro Sauliaus Šaltenio pavaduotojas, atsakingas už muziejus, bibliotekas, kultūros paveldą. 1999 m inicijavo iki tol dar nuo sovietinių laikų paslaptyje laikyto Vilniaus katedros bažnytinio lobio išviešinimą ir grąžinimą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.
1996-aisiais įstojo į Lietuvos konservatorių partiją. 1997 metais tapo Seimo nariu.
2000–2004 metais ėjo valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ direktoriaus pareigas. Grąžinus visas šios įmonės skolas, premjero Algirdo Brazausko nurodymu įmonė buvo įtraukta į privatizavimo programą. Bronislovui Lubiui ir Robertui Dargiu pabandžius nupirkti šią įmonę pusvelčiui, Naglis Puteikis tam pasipriešino. Už tai buvo atleistas iš pareigų.
2006–2007 metais dirbo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovu. 2007-aisiais atleistas dėl mėginimo sustabdyti Ievos Simonaitytės bibliotekos niokojimą. 2008-aisiais Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu grąžintas į pareigas, dirbo jose iki išrenkant į Seimą.
2005–2011 metais buvo Tėvynės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas. Už nuolatinę partijos kritiką dėl vertybių nesilaikymo Nagliui Puteikiui buvo uždrausta kandidatuoti į bet kokias renkamas pareigas partijoje.
2007–2011 metais būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu gynė klaipėdiečių teises.
2011-aisiais priešlaikiniuose rinkimuose išrinktas Seimo nariu. 2012-aisiais šioje apygardoje įveikė buvusį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių ir vėl tapo Seimo nariu. Priklauso parlamentinei grupei „Už ištikimybę priesaikai“. 2012-ųjų vasarį kartu su kitais Sąjūdžio dalyviais organizavo protesto mitingus prieš valdžios susidorojimą su FNTT vadovais. Dirbo Seimo Antikorupcijos komisijoje, kuri ištyrė ir atskleidė VSD, Generalinės prokuratūros ir Prezidentūros savivalės veiksmus.
2014-ųjų vasario 14-ąją, protestuodamas prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų vykdomą politiką, išstojo iš šios partijos.
Lietuvos archeologų draugijos, Klaipėdos Afganistano karo veteranų organizacijos „Miražas“, Šaulių sąjungos narys.
Žmona Nina dirba Lietuvos Jūrų muziejuje, auga du vaikai – sūnus Gediminas ir dukra Augustė (g. 2000 m).
Visą N.Puteikio rinkiminę programą galite rasti: www.tiesos.lt; www.biciulyste.com