Aurimas Drižius. D.Grybauskaitės kerštas Zigmui Vaišvilai

Signatarui Zigmui Vaišvilai, kuris pirmas paviešino, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dirbo SSSR amba­sadoje Vašingtone, ir buvo Sovietų Sąjungos išsiųsta moky­tis į JAV Džordžtauno universitetą kaip labai perspektyvi komunistė, šiuo metu yra iškeltos bent dvi baudžiamosios bylos pagal išgalvotus kaltinimus, o jam pateiktų ieškinių suma svyruoja apie 25-40 mln. eurų.  

Pats Zigmas Vaišvila žino, kad teisėjams priimti sprendi­mus asmeniškai jo atžvilgiu nurodo paties prezidentės patarėjai, o pati prezidentė seka šią bylą ir duoda tiesiogin­ius neteisėtus nurodymus, kokius sprendimus jie turi priimti Z.Vaišvilos adresu.Būtent todėl teisėjai atsiprašinėja Z.Vaišvilos ir jam atstovaujančios dukros, kad turi priimti tokius sprendimus. Vilniaus apygardos teismo teisėja Mikuckienė atsiprašinėjo Z.Vaišvilos dukros Vaivos, kai paskelbė nutartį, kuria priteisė tariamą žalą iš Z.Vaišvilos. Kadangi pats Z.Vaišvila gulėjo ligoninėje, jį atstovavusiai dukrai kitas teisėjas atskaitė moralą „Žmogau, kur tu lendi?“.

Pats Z.Vaišvila stebisi, kiek gali nusiristi vadinamoji „teisėsauga“, kad pagal D.Grybauskaitės nurodymus priimtų nusikalstamus sprendimus.

Mat apeliacinis teismas paskelbė, kad UAB „FF Lizingas“ bankrotas pripažintas tyčiniu – prieš buvusį įmonės direktorių ir signatarą Z.Vaišvilą pradedama baudžiamoji byla. Jis kaltinamas, neva sunaikino buhalterinės apskaitos programą ir dokumentų, trumpalaikio turto, kurio balansinė vertė 2,4 mln. EUR.

„Aš maniau, kad teismas juokauja, nes byloje yra doku­mentai, kurie įrodo priešingai, – sakė Z.Vaišvila, – teismas „nepastebėjo” byloje dokumentų, įrodančių priešingą tiesą“.

Pats Zigmas Vaišvila žino, kad teisėjams priimti sprendimus as­meniškai jo atžvilgiu nurodo pa­ties prezidentės patarėjai, o pati prezidentė seka šią bylą ir duoda tiesioginius neteisėtus nurodymus, kokius sprendimus jie turi priimti Z.Vaišvilos adresu.

Būtent todėl teisėjai atsipraši­nėja Z.Vaišvilos ir jį atstovaujan­čios dukros, kad turi priimti tokius sprendimus. Vilniaus apygardos teismo teisėja Mikuckienė atsipra­šinėjo Z.Vaišvilos dukros, kai pa­skelbė nutartį, kad neva Z.Vaišvila tyčia subankrotino UAB „FF Lizingas“.

Kadangi pats Z.Vaišvila gulėjo ligoninėje, jį atstovavusiai du­krai kitas teisėjas atskaitė moralą „Žmogau, kur tu lendi?“.

Tačiau bent dukra Z.Vaišvilos nepaliko – visus metus jį prižiūrėjo, atstovavo bylose, nors pati mergina yra baigusi tik Dailės Akademiją.

Pats Z.Vaišvila stebisi, kiek gali nusiristi vadinamoji „teisėsauga“, kad pagal D.Grybauskaitės nu­rodymus priimtų nusikalstamus sprendimus :

„Aš stebiuosi, kaip mes, kaip visuomenė, atsidūrėme tokioje situacijoje, ir aš turiu omenyje ne tik savo atvejį, tačiau ir visą me­dikų bendruomenę – kodėl mes leidžiamės, kad mumis taip ma­nipuliuotų, – klausė Z.Vaišvila, – noriu pacituoti Marcelijaus Marti­naičio eiles, kurios atsako į visus šių dienų klausimus. Dar 1991 m. poetas rašė: dabartinė Lietuvoss valdžia atsakinga už visuomenės skaidymą, priešų gamybą, tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmones baime, kurią mums įvarę sovietai. Yra pavojus, kad nepri­klausomybė, eidama toliau tuo keliu, gali išsivystyti į persekio­jimo politiką. Dar norėčiau pa­cituoti Marcelijaus Martinaičio citatą iš 1996 m., ir iš karto noriu pasakyti, kad tai ne apie D.Gybauskaitę, nes ji tuo metu buvo niekas: „bijau politikuojančių moterų, kurioms po kelių audringų dešimtmečių sugrįžta nekaltybė – tada jos imasi dorovės arba poli­tikos. Kartais reikia jų labiau bi­joti, negu chuliganų – kartais taip nutinka, kai jos susideda su kokia nors partija“.

Suversk kaltę aukai

Iš š.m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paaiš­kėjo, kad UAB „FF Lizingas“ ban­krotas pripažintas tyčiniu – prieš buvusį įmonės direktorių, savininką ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Zigmą Vaišvilą prade­dama baudžiamoji byla. Ginče dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar kitų asmenų nusikalstamai suorga­nizuotu, teisėja V. Čekanauskaitė už uždarų durų pasirėmė bankroto administratoriaus UAB „Admi­vita“ melagingais paaiškinimais. Esą Z. Vaišvila sunaikino buhalte­rinės apskaitos programą ir ban­kroto administratoriui neperdavė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, valdybos posėdžių ir akcininkų susirinkimų protokolų, trumpalaikio turto, kurio balansinė vertė 2,4 mln. EUR.

„Aš maniau, kad teismas juo­kauja, nes byloje yra dokumentai, kurie įrodo priešingai, – sakė Z.Vaišvila, – teismas „nepastebėjo” byloje dokumentų, įrodančių prie­šingą tiesą. Pasirodo, bankroto administratoriaus siūlymu dar 2015 m. rugpjūčio 18 d. UAB „FF Lizingas“ kreditorių komitetas vienbalsiai nutarė nurašyti ir bu­halterinės apskaitos programą! Šiaip už apskaitos sunaikinimą Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę. Bet šioje byloje tai padariusiems bankroto administratoriui ir kreditorių ko­miteto nariams Baudžiamasis ko­deksas negalioja – kaltę reikia su­versti sunkiai sužalotam signatarui. Aš turiu visus šių ponų parašus, kad visus minėtus dokumentus jie yra perėmę“.

Byloje yra ir UAB „Admivita“ perimtų UAB „FF Lizingas“ doku­mentų sąrašai, kuriuose išvardinti visi apskaitos tvarkymui būtini pirminiai dokumentai – ataskaitos, deklaracijos, PVM sąskaitos fak­tūros, kasos ir banko dokumentai ir kt. Teismas jų „nepastebėjo“ ir tuo apkaltino Z. Vaišvilą. Teismas „nepastebėjo“ ir to, kad dar 2013 m. gruodį Z. Vaišvila pasirašytinai bankroto administratoriui perdavė visus valdybos ir akcininkų susirin­kimų protokolus – tris bylas, ku­riose net lapai suskaičiuoti – 306, 323 ir 350 lapų.

Lenda D.Grybauskaitės ranka

„Kodėl „FF Lizingas“ buvo iš­kelta bankroto byla, – pasakojo Z.Vaišvila, – savo laimei ar nelaimei, aš buvau AB „Oruva“ kreditorių komiteto narys, ir tuo metu Dalia Grybauskaitė vadovavo Finansų ministerijai. Ir būtent ši byla buvo pradėta dėl melagingų Finansų ministerijos paaiškinimų, kuriuos pati D.Grybauskaitė turėjo pripa­žinti – kad lizingo bendrovei buvo uždėti 7 mln. litų turto areštas, ta­čiau juos panaikino likus savaitei iki bankroto bylos. Todėl Finansų ministerija turėjo manęs atsiprašyti už šį, atsiprašant „bespriedelą“. Ta­čiau jeigu paminėjote prezidentę, tai apie tai poetas M.Martinaitis dar 1993 m. aprašė tuos dalykus : valstybėje vyksta tarp grupuočių dėl dominavimo, o valstybės sti­prinimas tik šios kovos priedanga“. Mane, kaip šios valstybės pilietį, la­biau piktina tai, kad kai kas slėpė ir kaitaliojo savo biografiją – kaip žinia, D.Grybauskaitė savo biogra­fijoje nurodė, kad į JAV ji išvyko 1992 m., nors tiesa tokia, kad į JAV ji buvo pasiųsta 1991 m. sovietinės valdžios. Dar labiau piktina, kad Rusijos ambasadorius man at­sakė, kad duomenys apie tai, kada D.Grybauskaitė dirbo SSSR am­basadoje JAV, iki šiol yra Rusijos valstybės paslaptis. Todėl man aišku, kad melo kojos trumpos, ir aš nenoriu turėti bendro nei su D.Grybauskaite, nei su jos melo kulto propagavimu“.

„Aš manau, kad jie galėjo pripa­žinti bankrotą tyčiniu akivaizdžiai melagingais paaiškinimais tik tada, kai aš gulėjau paslikas ligoninėje, ir jie manė, kad aš jau nebeišsikaps­tysiu, – pasakojo Z.Vaišvila, – ta­čiau jų lūkesčiai nepasitenkino, ir paprašiau Aukščiausiojo teismo įvertinti minėtus sprendimus. Ka­dangi dabar pripažinta, kad ban­krotas tyčinis, tai visuose kituose niekas nieko nebenagrinėja, dėl visko kaltina mane, ir tą žalą, kurią aš neva padariau, skaičiuoja jau milijonais. Kadangi tuo metu, kai buvo skelbiamas tyčinis bankrotas, aš buvau visas sugipsuotas, tai į teismas vaikščiojo ir mane atsto­vavo mano dukra Vaiva. Ir vienoje byloje teisėja Mikuckienė, kuri pri­teisė didelę tariamą žalą iš manęs, ji ėmė atsiprašinėti mano dukros. Tačiau atsiprašinėti nereikia, o reikia tik išklausyti kitos pusės ar­gumentus. Kitą sprendimą atėjusiai dukrai kitas teisėjas taip paprotino : ‚Žmogau, kur tu lendi? Tu nesi­kišk“. Kitą savaitę Vaivos vestuvės – ji jas atidėjo tik dėl to, kas man atsitiko prieš metus. Dukra visą tą laiką nedirbo, o man padėjo. „FF Lizingas“ turtą administratoriai pardavė už grašius, ir todėl aš noriu nueiti prie KGB rūmų ir pasiūlyti teisėjams sklypą Palangoje įsigyti už 1000 dolerių. Nes įmonės admi­nistratorius pats nurodinėjo, kaip tą turtą ir už kiek pardavinėti“.

Z.Vaišvila jaučiasi kaltas ir at­siprašo, kad taip anksti nusišalino nuo politikos. „Aš esu kaltas, nes spjoviau pamatęs, kas čia darosi dar 1992 m, – pasakojo jis, – tačiau dar didesnis moralinis spjūvis į veidą man buvo tas vaizdas, kai aš pamačiau, kaip D.Grybauskaitė elgiasi su bažnyčia ir jos hierar­chais. Lietuvos prezidentė, kuri atstovauja valstybei,  Lietuva su Vatikanu pasirašiusi tris sutartis dėl valstybės nesikišimo į bažny­čios reikalus. Tačiau aš pats ma­čiau, kad kai dar prieš porą metų, kai vyko referendumas dėl žemės, prezidentė D.Grybauskaitė buvo užvažiavusi pas arkivyskupą Sigitą Tamkevičių arbatos atsigerti. Ir po kelių dienų S.Tamkevičius susi­kvietė pas save visus Kauno vysku­pijos kunigus, ir kurie kaip sovie­tmečiu vienbalsiai nutaria kreiptis į tautą, ir raginti žmones neiti į re­ferendumą. Mane tai pribaigė, nes pats prisimenu, kaip arkivyspukas dar sovietmečiu buvo teisiamas, ir kokie milicijos kordonai visur sto­vėjo. Tai man buvo pats didžiausias moralinis smūgis ir spjūvis visiems piliečiams, kurie surinko 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės“.

Kaip pavogti gamyklą

Teismas „neatkreipė“ dėmesio ir į tai, kad Z. Vaišvilos tariamai ne­perduoto trumpalaikio turto sąraše yra ir nekilnojamasis turtas, kurį pats bankroto administratorius jau pardavęs! Signataras apkaltintas net gamyklos įrengimų ir gamybos atsargų neperdavimu, nors šis turtas buvo pavogtas dar 2014 m., o jo vagystę pagal Z. Vaišvilos pa­reiškimą tiria prokuratūra!

UAB „Admivita“ taip įsijautė į visagalio teisėjo vaidmenį, kad jos prašymu prieš sužalotą Z. Vaišvilą Vilniuje pernai pradėta baudžiamoji byla dėl to, kad jis bankroto admi­nistratoriui neperdavė šio turto, kurį nežinia kas pavogė! Baudžia­mosios bylos negana – š.m. birželyje UAB „Admivita“ Vilniaus apygardos teismui pateikė dar ir ieškinį pri­teisti iš Z. Vaišvilos šiuos 2,4 mln. EUR dėl to, kad jis bankroto admi­nistratoriui neperdavė šio turto, kurio vagystę Z. Vaišvilos prašymu tiria prokuratūra.

Trečią baudžiamąją bylą gy­domam Z. Vaišvilai bandoma iškelti dėl to, kad 2015 m. prašyme teismui dėl bankroto administratoriaus at­statydinimo jis įrašė, kad teismas šališkas. Tuo jis tariamai įžeidė teismą.

Be galimybės apsiginti

Teismai ne tik nevertino nė vieno (!) Z. Vaišvilos argumento, bet ir tęsė bylinėjimosi procesus tuo metu, kai neurochirurgai kovojo už signataro gyvybę.

2016 m. birželio 29 naktį Z. Vaiš­vila patyrė sudėtingą politraumą, po kurios neteko sąmonės ir stebu­klingai liko gyvas. Patyrė smegenų sutrenkimą, skilo kaukolė, lūžo vir­šutinis žandikaulis ir sinusai, stu­buro antrasis slankstelis, abi rankos ir riešai, plyšo kelio meniskai ir raiš­čiai. Metų eigoje paaiškėjo ir kitos patirtos traumos, kurių nesimatė iškart. Atliktos keturios operacijos – slankstelio surišimas varžtu, riešų, kelio meniskų ir raiščių rekons­trukcijos. Šiuo metu Z. Vaišvila tebegydomas.

Melagingų bankroto adminis­tratoriaus argumentų Z. Vaišvila tuo metu dar nežinojo ir negalėjo į juos tinkamai atsikirsti, sunkiai sužalotas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga. O dėl oponentų pastangų dirbtinai sukurtos sunkios finansinės būklės tapo neįmanoma samdyti advokatus gynybai. Atsi­dūręs nepavydėtinoje būklėje do­kumentus teismui jis diktavo savo dukrai Vaivai, kuri juos rašė ir nešė į teismus. Dailės akademijos auklė­tinė dėl pagalbos tėvui teismuose iki šiol priversta būti bedarbe.

Net ir visko mačiusiems teisi­ninkams sunku įsivaizduoti, kad bankroto administratorius gali taip akiplėšiškai meluoti teismui. Paaiškinti tai galima nebent tuo, kad UAB „Admivita“ ir pareiškėjai dėl tyčinio bankroto (buvusio vi­daus reikalų ministro pavaduotojo Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“) manė, kad po 2016 m. birželio 29 d. Z. Vaišvila nebeatsigaus. J. Matonis ir yra tas asmuo, kuris siekia trečios baudžiamosios bylos signatarui dėl teismo įžeidimo, nors pats teismas neįsižeidė.

­Kasacija negalima

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formaliais argumentais atsisako pri­imti Z. Vaišvilos kasacinius skundus – esą juose nesuformuluota teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui, nepagrįstas nukrypimas nuo sufor­muotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Gegužės 29 d. atsisakyta priimti ir Z. Vaišvilos kasacinį skundą dėl UAB „FF Lizingas“ ban­kroto pripažinimo tyčiniu.

Signataras priverstas kreiptis į p. R. Norkų  

Z.Vaišvila po ketvirtos ope­racijos 2017 m. pradžioje buvo kreipęsis į Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo pirmininką Rimvydą Norkų. Prašė išaiškinimo, kaip elgtis, kai aibėje prieš jį inicijuotų bylų teismai neatideda civilinių bylų nagrinėjimo iki kol pagerės su­dėtinga Z. Vaišvilos sveikatos būklė. Prašoma ir administracinio UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškė­limo bei nagrinėjimo patikrinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas suskaičiavo bylas, kurių dalyvis yra Z. Vaišvila: 2014 m. – 27, 2015 m. – 59, 2016 m. – 65, 2017 m. – 34. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jo sąskaitos areštuotos. Tad didžiojoj daly bylų tenka gintis pačiam, fiziškai nedaly­vaujant teismo posėdžiuose.

Pirmininko R. Norkaus atsaky­muose paaiškinta, kad šiuo klau­simu yra Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, privalomi ir Lietuvai, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepajėgus atlikti tokius teismo praktikos išaiš­kinimus, o ir Z. Vaišvilos bylų nėra šiame teisme.

Kiek kainuoja teismo aplaidumas ar klaidos?

Teismai nepastebėti, kad Z. Vaišvila nesiekė bankroto bylos, o metų metais priešinosi tam. Mat dar iki iškeliant UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą, šiai įmonei ilgą laiką taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas didelei sumai. Vėlgi remiantis melagingais oponentų – LR finansų ministe­rijos – paaiškinimais, kad UAB „FF Lizingas“ pirko tariamai finansų ministerijai įkeistą turtą. Tai ir pa­ralyžiavo šios įmonės veiklą lygiai iki to momento, kol buvo iškelta bakroto byla. 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas pa­naikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl 7 mln. Lt priteisimo finansų ministerijos naudai – taigi, įmonė tapo laisva parduoti savo turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau 2013 m. lapkričio 13 d. kitas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas šios aplinkybės nevertino, ir UAB „FF Lizingas“ bankroto procedūros buvo pradėtos.

Tačiau tam, kad apkaltinti žmogų tyčinio bankroto organiza­vimu, kuomet jis metų metais tam priešinosi teismuose, vis tik reikia būti labai įžūliems. Tam pasiekti pasinaudota pačiu žemiausiu argu­mentu – atviru melu, manant, kad sunkiai sužalotas Zigmas Vaišvila jei neiškeliaus į kitą pasaulį, tai bent jau liks neveiksnus ir nesu­gebės gintis teismuose.

Ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo atveju „nemato“ pa­grindo priimti Z. Vaišvilos kasacinį skundą! Tikėsimės, p. R. Norkus supranta, kad melagingais bankroto administratoriaus paaiškinimais, t.y. nusikalstamomis veikomis, nu­sikaltėliu daromas Z. Vaišvila. Nes tyčinis bankrotas – taip pat bau­džiamoji byla.

Trys sklypai Palangoje už 4 tūkst. eurų

Sutapimas ar ne, bet po pasklidusios žinios apie signataro sužalojimus, signatarui gulint ligoninėje UAB „FF Lizingas“ turtas išparduotas už tokias kainas, kurias nepadoru net garsiai ištarti. Ar nenorėtumėte, pavyzdžiui įsi­gyti tris po 10 arų gyvenamosios paskirties sklypus Palangoje už bendrą 4000 eurų kainą? 2012 m. Nekilnojamojo turto registro nustatyta šių trijų sklypų bendra rinkos vertė – 152`764,71 eurų. Ir mes labai norėtume, bet mums UAB „Admivita“ to nepasiūlė… Z. Vaišvilos skaičiavimais, tokiais „pardavimais“ įmonei padaryta apie 3,5 mln. eurų žala. Nežinia kur yra dar apie 0,5 mln. eurų.

Todėl Z. Vaišvila Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus paprašė organizuoti administracinį UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo ir nagri­nėjimo patikrinimą, o bylą nagri­nėjantį Kauno apygardos teismą – nedelsiant nušalinti bankroto administratorių ir kreditorių ko­mitetą, apie atvirai įvykdytus nu­sikaltimus pranešti prokuratūrai.

Tačiau Kauno apygardos teismas atsisakė priimti nagrinėjimui pra­šymą dalyje dėl kreditorių komi­teto, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turtas švais­tomas ar pasisavinamas atvirai, o teismas to „nemato“. Ekonominė policija šį turto iššvaistymą tirti atsisakė.

Dabar, kai su Z. Vaišvila jau susidorota finansiškai ir fiziškai, belieka laukti moralinio sudorojimo viešojoje erdvėje, su pasimėgavimu išviešinant signa­taro „nusikaltimus“.

„Esu gavęs ne vieną prezi­dentės atsakymą, kad ji nesikiša į teisėsaugos darbą, – ironizavo Z. Vaišvila.

Jurijus Subotinas klausė Z.Vaišvilos, kodėl tiek mažai žur­nalistų atėjo į spaudos konferen­ciją, ir kad neva Z.Vaišvila niekam neįdomus, tačiau į šį klausimą atsakė Jonas Mažintas: „Žmonės įbauginti, ir niekas nenori kištis, tol, kol tai nepaliečia jų pini­ginės. Taip, tai didžiulė klaida, kad sąžiningi žmonės pasitraukė iš Sąjūdžio, pamatę, kas ten darosi. O ką tas teismas gali padaryti? Tik tarnauti tiems, kas juos paskyrė.”

Pats Vaišvila mano, kad pirmiausiai reikia iš teismų procesų išmesti bet kokius ra­šytinius procesus, nors dabar jau norima ir Aukščiausiame teisme baudžiamąsias bylas nagrinėti rašytine tvarka.