ES palikimo mechanizmas, tiksliau, Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis, buvo specialiai parašytas Jungtinei Karalystei, nes ji, stodama į ES, bijojo tapti „kaline“, pareiškė buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard d’Estaing..
90-metis Andoros princas, ėjęs Prancūzijos prezidento pareigas nuo 1974 iki 1981 m., pridūrė: „Kai rengiau Europos Konstituciją, įrašiau straipsnio tekstą, kuris buvo paimtas į Lisabonos sutartį ir įdėtas kaip 50-asis straipsnis.“Pasak jo, pirmiausia Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. ir įsigaliojusi 2009 m. gruodžio 1 d., buvo adresuota „anglosaksų baimėms, kad ES yra lyg koks kalėjimas, ir jei jau patenki į jį, tai išeiti nebegali“.
„Nesu pritrenktas, kad Jungtinė Karalystė palieka ES“, – sakė V. Ž. D‘Estenas. Jo manymu, britai niekada nebuvo Šengeno ir euro zonos dalis, todėl ES priklausė tik pusiau.
50-asis Lisabonos sutarties straipsnis teigia, kad „bet kuri ES šalis narė gali nuspręsti palikti Sąjungą pagal jos konstitucines nuostatas“.
Buvęs Prancūzijos vadovas tiki, kad „Brexit“ neturės didelių pasekmių britų ekonomikai: „Euras laikosi, akcijų biržos prarado daug, bet greitai atsigavo.“
Po birželio 23 d. referendumo Londono Indeksas FTSE prarado 164 mlrd. dolerių per 10 minučių, o svaras nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 30 metų.
Londono meras Sadikas Chanas (Sadiq Khan) pareikalavo Londonui suteikti didesnę autonomiją, nes didžioji dalis miesto gyventojų (apie 60 proc. – red. past.) pasisakė už pasilikimą ES.
Šiuo metu Suomija ketina rengti „Fixit“ referendumą, kuriam jau yra surinkusi per 10 tūkst. parašų. Referendumą „Nexit“ rengti ketina Nyderlandai, panašius referendumus nori surengti ir Prancūzija, Slovakija, Austrija, o už Atlanto „egzitomanija“ persidavė Teksasui, – jo gyventojai pareiškė, kad atsiskirs nuo JAV padarę joms „Texit“.
ekspertai.eu