Lietuvos visuomenės veikėjai ragina vieną iš Lietuvos sąjūdžio kūrėjų, rašytoją, olimpietį Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Pats sąjūdietis sako esantis dėkingas už parodytą pasitikėjimą, tačiau dar yra neapsisprendęs, kaip elgsis, nes praėjo pernelyg mažai laiko. Tačiau skaudulių, nuo kurių reikia gelbėti Lietuvą, jis mato daugybę. Didžiausias – išsivaikštanti Tėvynė.A.Juozaičio rėmėjai išplatintame pranešime akcentuoja, kad jų siūlomas kandidatas į prezidentus yra ištikimas Sąjūdžio vertybėms, nesusijęs su dabartine politine klase. Anot jų, A.Juozaitis padės sugrąžinti viltį išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras A.Juozaitis prieš 30 m. Vilniuje, Dailininkų sąjungoje, perskaitė garsų pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20-ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės Nepriklausomybės. Iki Sąjūdžio susikūrimo tada buvo likę du mėnesiai.
– Iškilių Lietuvos asmenybių raginimas kelti kandidatūrą į prezidentus turbūt yra gerokai malonesnis, nei tokio sulauktumėte iš kokios nors politinės partijos? – „Vakaro žinios“ teiravosi Arvydo JUOZAIČIO.
– Visų pirma noriu pasakyti, kad esu labai dėkingas už pareikštą pasitikėjimą. Manau, kad jį nulėmė Sąjūdžio 30-metis ir Seime pasakyta mano kalba, nes tai – labai retas daiktas. Aš jau nė nepamenu, kada iki tol buvau Seime kalbėjęs. O ši kalba buvo transliuojama, paviešinta. Be to, tarp esamų kandidatų pasirašiusieji kreipimąsi turbūt nelabai matė tinkamų, jei jau kreipėsi į mane. Už tai aš jiems dėkoju. Dabar mano būsena tokia, kad aš svarstau, ką reikia daryti. Reikės sukurti komandą, jei jau apsispręsiu.
– Nuo ko jūsų apsisprendimas priklausys?
– Visų pirma – nuo reitingų. Jei kreipimasis lems, kad aš atsidursiu reitingų lentelėje, tada žiūrėsiu, kokie tie reitingai. Nes negalima plaukti sausa upe. Jei upė bus – tada plauksiu. Juk aš esu plaukikas. O atsakant į pirmą klausimą – savaime aišku, kad toks žmonių pasitikėjimas yra daug malonesnis, nei kokios nors partijos. Žmonių neviltis tame ir yra, kad visi kandidatai – partiniai arba remiami užsienio kapitalo. Dabar vyrauja sąjūdinė nuostata. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Pradžia tokia, kad net pirmosios Vyriausybės, berods, penki nariai mane remia. Tai – didelis dalykas, nes tai – žmonės su patirtimi, žinantys, ką reiškia valdyti valstybę, ypač sunkiais laikais.
– Kokius didžiausius Lietuvos skaudulius išskirtumėte?
-Tėvynės tuštėjimą. Lietuva artėja prie reprodukavimo krizės. Jau nebeliko kritinės reprodukuojančios masės. Dabar kalbama apie įsivežtinius žmones, todėl artėjame prie paskutinės fazės. Savus išvarėme ir kalbame apie darbo jėgos atsivežimą. Tai – nebe juokas. Gimstamumui didžiausią nusikaltimą padarė konservatoriai. Prisiminkime, kaip kelios moterys buvo tampomos po teismus dėl didesnių motinystės išmokų. Tai buvo taip išpūsta, kad nuimta atitinkama įstatyminė nuostata. Ir tai iškart kirto per gimstamumą.
Visą interviu su Arvydu Juozaičiu skaitykite antradienio „Vakaro žiniose“.
Dosjė:
A.Juozaitis 1980 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo ekonomisto diplomą. 1986 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse laimėjo plaukimo bronzos medalį, Peskaroje (Italija) – Europos taurę. 1987-2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998-2004 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001-2003 m. – ministro pirmininko patarėjas švietimui ir kultūrai, 2004-2009 m. – Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiaus srityje kultūros atašė. 2012-2017 m. – Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. Nuo 2013 m. – Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. – Sveikatos mokslų fakulteto docentas.
1988 m. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas; vėliau buvo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Daugelio knygų ir kitų literatūros kūrinių autorius.
Kreipimąsi pasirašė:
Algimantas Baltakis – Liaudies poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas. Daugybės dainų tekstų autorius
Aloyzas Stasiulevičius – dailininkas
Pranas Treinys – rašytojas, aktorius, buvęs ilgametis Lietuvos valstybinio dramos teatro direktorius
Gediminas Storpirštis – teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas
Romas Ubartas – olimpinis čempionas
Lina Kačiušytė – olimpinė čempionė
Vytautas Bubnys – rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys, buvęs LR Seimo narys
Ramūnas Cicėnas – teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius
Erika Drungytė – poetė, literatūros kritikė, vertėja, kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ redaktorė
Juozas Budraitis – kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas
Jūratė Laučiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, kalbininkė lituanistė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė
Vytautas Rubavičius – Lietuvos poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras
Alvydas Butkus – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, kalbininkas lituanistas, pedagogas, publicistas
Aldonas Pupkis – kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Algimantas Raudonikis – kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas, pedagogas, liaudies artistas
Gintaras Karosas – skulptorius, Europos parko direktorius, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys
Raimundas Balza – istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas
Jurgis Jurgelis – Kovo 11 Akto Signataras, generolas
Romualdas Grigas – sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas
Krescencijus Stoškus – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas
Bronislovas Genzelis – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, buv. LR Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, filosofas, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Bronius Leonavičius – dailininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Dailininkų sąjungos pirmininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
Rimantas Dichavičius – foto menininkas, albumų leidėjas
Vincas Ramutis Gudaitis – filologas, rašytojas, prozininkas, signataras, buvęs žurnalistų etikos inspektorius, buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Leonas V. Ašmantas – visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras
Albertas Sinevičius – politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras, Pirmosios Vyriausybės narių klubo vadovas, Vilniaus „Rotary“ klubo garbės narys
Jonas Biržiškis – inžinierius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės susisiekimo ministras
Rimvydas Jasinavičius – inžinierius, politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės pramonės ministras, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, M. Romerio universiteto profesorius
Vaidotas Antanaitis – miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės miškų ūkio ministras
Vidmantė Jasukaitytė – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Nepriklausomybės akto signatarė
Dainius Razauskas – lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras
Jonas Daniliauskas – dailininkas tapytojas
Rimas Zigmas Bičiūnas – dailininkas tapytojas
Audrius Rudys – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Libertas Klimka – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas
Valdemaras Šimėnas – istorikas, archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Artūras Razbadauskas – medikas, visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto laikinasis rektorius
Gunaras Kakaras – astronomas, muziejininkas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius
Gediminas Navaitis – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras, publicistas, profesorius, buvęs LR Seimo narys
Darius Jonušis – daugkartinis automobilių Lietuvos ir Europos varžybų čempionas, treneris
Romanas Borisovas – dailininkas akvarelistas
Edvardas Malinauskas – dailininkas marinistas, nusipelnęs meno veikėjas
Linas Liandzbergis – dailininkas, tapytojas, scenografas
Vidas Mačiulis – televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius, visuomenininkas, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas
Dalius Stancikas – publicistas, buvęs Sąjūdžio Seimo narys
Algimantas Nasvytis – architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas, buvęs Pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras
Arūnas Sakalauskas – dailininkas, skulptorius
Virginija Kochanskytė – aktorė, skaitovė, UNICEF Geros valios ambasadorė, Klaipėdos universiteto docentė
Algirdas Kudzys – inžinierius, diplomatas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos ir Vilniaus politinis bei visuomenės veikėjas
Vytenis Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas
Audrius Klimas – grafikos dizaineris, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorius, Vilniaus dailės akademijos rektorius
Alfredas Pliadis – žurnalistas, fotografas, redaktorius
Tomas Baranauskas – istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas
Vytautas Tumėnas – etnologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras
Saulius Lapienis – matematikas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio pradininkas, publicistas
respublika.lt