Nors Seimas įstatymu įteisino nelietuviškų raidžių rašybą

asmens dokumentuose, patriotiškai nusiteikę asmenys

(o tokių yra ir parlamente) sako, kad dar ne viskas prarasta.

Liko viltis, kad įstatymą vetuos prezidentas, o jei jis liks

abejingas – kad grupė parlamentarų susivienys ir kreipsis

į Konstitucinį Teismą (KT). Kitaip, nei kalbos ir valstybės

išdavimu, seimūnų sprendimo jie, sako, negalintys vadinti.

Seimas – kurčias

„Kolegos, šiandien balsuosime dėl antivalstybinio lietuvių konstitucinį kalbos statusą paneigiančio ir piliečius supriešinančio įstatymo projekto.

Kadangi kažkada teko laimė dirbti Sąjūdžio „Atgimimo” savaitraštyje, puikiai menu, kad to meto pagrindinis jedinstvininkų taikinys buvo valstybinė kalba. „Jedinstvos” mitingų Lietuvoje pagrindinis viešasis motyvas nuo pradžių buvo pasipriešinti lietuvių kalbos valstybiniam statusui.

Primenu, kad ir vadinamųjų lenkiškųjų autonomijų steigimas, diriguojant platformos komunistams, buvo nukreiptas prieš lietuvių kalbos, kaip oficialiosios, įteisinimą. Tačiau lietuvių kalbos įvalstybinimas atgimimo metu buvo ryškiausia atgimstančios valstybinės sąmonės išraiška. Šiandien gi balsuosime už įstatymą, kuris žymi esmingą posūkį – lietuvių valstybinės kalbos statuso atsisakymo pradžią.
Tie Seimo nariai, kurie balsuos už šį Konstitucijos 14 straipsnį paneigiantį įstatymą, – nori ar nenori, atsistos greta to meto „Jedinstvos” sekėjų.

Cituojant a.a. kalbininką prof. V.Urbutį, tai yra lietuvių kalbos išdavystė”, – prieš lemtingąjį antradienio balsavimą Seime kolegas įspėjo parlamentaras Audronius Ažubalis, tačiau nebuvo išgirstas.

Dirba pagal pareikalavimą

Vakar politikas „Vakaro žinioms” išsakė dar aštresnę nuomonę kolegų atžvilgiu. Jo nuomone, Seimas išdavė ne tik kalbą, bet ir valstybę. Ir visa tai padarė neatsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento išvadą, kad toks įstatymas „nedera su KT formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente taisykles, negali neatsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus”.
Spjauta ir į KT išaiškinimą, kad šiuo klausimu reikia klausyti minėtos komisijos nuomonės, o ji įstatymo atžvilgiu – neigiama.

A.Ažubalį labiausiai stebina, kad antikonstitucinį įstatymą palaikę kolegos ignoravo KT išaiškinimą, tačiau rėmėsi dabar jau buvusiu KT pirmininku Dainiumi Žalimu, kuris, tapęs eiliniu piliečiu, pareiškė, esą KT nėra pasisakęs, kad nelietuviškų raidžių įteisinimas būtų antikonstitucinis.

„Mes žinome, kas yra ponas Žalimas. Žmogus ieško sau vietos, tapo VDU Teisės fakulteto dekanu. Sunku ką nors pasakyti apie žmogų, kuris dirba pagal pareikalavimą. O tą liudija tai, kad poną Žalimą žinome iš labai įdomių KT sprendimų, kai jis pirmininkavo, ir vėlesnių pasisakymų: kas yra santuoka, kiti dalykai, tad nepervertinčiau jo ekspertizės.

Jeigu dar kam nors kyla abejonių, kad ne taip suprantame KT išaiškinimą, tai štai koks tas sakinys: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba”. Tad D.Žalimas be reikalo sako, kad tokio KT išaiškinimo nebuvo”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Priesaika traška

Jis priminė ir Lietuvių kalbos instituto bei Mokslinės tarybos išvadas, kad priėmus tokį įstatymą būtų destabilizuota lietuvių kalbos rašybos sistema, pakenkta lietuvių kalbos savitumui ir pažeistas konstitucinis jos statusas.

A.Ažubalio įsitikinimu, lenkai prastūmė įstatymą, nes nori žengti žingsnį po žingsnio: vėliau sieks diakritinių ženklų įteisinimo, dar vėliau – dvikalbystės ar net trikalbystės tose savivaldybėse, kur kitataučiai sudaro nemažą gyventojų dalį, dar vėliau – gal net autonomijos.

„Daugiakalbystę įteisinantis projektas jau net yra paruoštas. Jei jis būtų priimtas, kokioje nors Šalčininkų savivaldybės administracijoje, ligoninėje ar teisėsaugos struktūrose dirbantis lietuvis privalėtų išmokti lenkiškai, nes kitaip negalėtų dirbti. Kitaip tariant, ne visoje Lietuvoje lietuviai būtų pilnateisiai piliečiai.

Buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje atsirastų skirtis nuo valstybės. Koks nors radikalesnis žmogus galėtų pasakyti, kad tai – tam tikra autonomija”, – konstatavo A.Ažubalis, primindamas, kad Seimo nariai yra prisiekę saugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Prarasime valstybę

Asociacijos „Talka kalbai ir Tautai” vicepirmininkas Jonas Vaiškūnas priminė, kad net Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs: asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia, nes parodo asmens ryšį su valstybe.

„Juk asmens tapatybės dokumentą išduoda valstybė, ji ir nustato jo gavimo ir naudojimo taisykles. O kad jį gautų, asmuo turi atitikti teisės aktais numatytus reikalavimus. Vienas iš jų – mokėti valstybinę kalbą.

Taigi, su kokia valstybe norima susieti mūsų šalies pilietį, jo pase asmenvardį rašant lenkiškais rašmenimis?

Jei Lietuvoje bus daug tokių, kurie save tapatins su kita valstybe, tai, po galais, prarasime valstybę. Čia jau net ne vien kalbos, bet ir valstybės išdavimo klausimas, todėl politikai, kurie dar nėra visiškai abejingi, turėtų kreiptis į prezidentą, prašydami įstatymą vetuoti. O jei jis nebus vetuotas – kreiptis į KT, kad šis dar kartą išaiškintų, jog tokios nuostatos prieštarauja Konstitucijai”, – „Vakaro žinioms” kalbėjo visuomenininkas.
respublika.lr

respublika.lt