Vakar viename kaime prie Baisogalos pradėtas gedulingas atsisveikinimas su praeitą savaitę mamos sugyventinio užmuštu keturmečiu vaikiuku. O tuo metu valdžios atstovai ėmė aiškintis, kas kaltas dėl tragedijos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Edita Žiobienė prisipažino žinojusi apie prastą padėtį rajonuose saugant vaikus nuo smurto. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis nurodė skubiai revizuoti visus nutrauktus tyrimus dėl nukentėjusių vaikų. Tačiau atsistatydinti niekas neskuba. Visi viską žinojo ir nieko nedarė… Kiek turi būti užmušta vaikų, kad už juos kažkas turėtų atsakyti?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nesvarsto galimybės atsistatydinti, tačiau sako, kad niekada nesilaikė kėdės ir nesilaikys, o jeigu jos darbas netinka, tai visada gali užleisti vietą.
„Aš niekada nesilaikiau kėdės ir nesilaikysiu. Jeigu išsprendžia klausimą mano išėjimas, aš tikrai galiu išeiti, čia ne problema. Aš tą bandžiau daryti Garliavos atveju, tiesą sakant, cirkų nenoriu daryti, dirbu savo darbą taip, kaip dirbu, jeigu netinku, visada galiu užleisti vietą“, – į klausimą, kaip vertina kai kurių politikų raginimus atsistatydinti ir kiek dar vaikų turi žūti, kad pasitrauktų iš posto, sakė E.Žiobienė.
Vakar E.Žiobienę priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Susitikime buvo aptarta, kodėl neveikia vaiko teisių apsaugos sistema, kodėl ji neapsaugo vaikų nuo smurto, kuris dažnai pasibaigia skaudžiomis netektimis. Seimo pirmininkas, paklaustas, ar E.Žiobienė neturėtų atsistatydinti, sakė, kad šio klausimo nesvarstė.
„Šito klausimo nesvarstėme ir kol kas nesvarstome. Mes neturime ieškoti kažkokio atpirkimo ožio. Mes turime ieškoti sprendimo būdų, turime padaryti veiksmingą sistemą ir mes turime apsaugoti vaikus“, – sakė V.Pranckietis.
Anot jo, dėl netvarkos visų pirma yra kaltas nesusikalbėjimas tarp sistemų. Jis teigė, kad šiuo metu vaiko teisių apsaugos tarnybos yra pavaldžios savivaldybėms ir joms atskaitingos, todėl reikėtų pradėti galvoti apie pavaldumo atskyrimą, kad darbuotojai turėtų laisvas rankas teikti pasiūlymus ir reikalauti įgyvendinti tuos pasiūlymus, kurių reikia.
Kalbėdamas apie tragediją Kėdainiuose, V.Pranckietis sakė, kad tai buvo „nusikalstamas nesidomėjimas, kurį turėtų įvertinti nebe Vaiko teisių tarnyba, o kiti organai“.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos, kur praėjusią savaitę užgeso žiauriai sumušto keturmečio gyvybė, vadovas Rimantas Kėvalas sako, kad nėra mėnesio, kai į klinikas nepatektų šeimoje žiauriai sumušti vaikai, ir tokių atvejų tik dažnėja.
„Nebuvo tokio mėnesio. Vienais mėnesiais būna dažniau, kitais rečiau. Aš paprašiau, kad man paruoštų statistiką. Šitų atvejų labai daugėja. Aš kalbu apie smurtą, dėl kurio vaikai patenka į mūsų, medikų, globą“, – per nacionalinę televiziją kalbėjo R.Kėvalas.
Anot jo, baisiausia, kad išgydyti vaikai vėl grįžta į aplinką, kurioje smurtaujama. Anot jo, kartą į ligoninę pateko itin sunkios būklės sukrėsto kūdikio sindromą patyręs mažylis, tąkart jį pavyko išgelbėti.
„Mes gyvename tokių kreivų veidrodžių šalyje. Žmonės, jeigu galima juos taip pavadinti, sužaloja savo vaikus, mes juos išgydome. Daugelis sužalojimų būna labai sunkūs, vaikai tampa neįgalūs, jie gauna pašalpas, grįžta į tą pačią šeimą, ir tos šeimos gyvena iš tų pinigų. Už sunkią negalią, kiek aš žinau, mokama iki 600 eurų per mėnesį. Ir štai koks paradoksas. Valstybė neįstengia apsaugoti pačios silpniausios visuomenės dalies – vaikų. Valstybė neužtikrina vaiko teisės būti apsaugotam nuo visų rūšių smurto“, – baisėjosi R.Kėvalas.
Jis priminė istoriją, atsitikusią 2015 m. pabaigoje. Tada į klinikas dėl traukulių pateko sumuštas ir sąmonės sutrikimų kamuojamas 2012 m. gimęs vaikas iš Vilkaviškio rajono. Medikai net neabejojo, kad prieš jį buvo smurtauta, nes ant kūnelio buvo akivaizdžių krumplių žymių – ir naujų, ir senų. Tačiau prokurorai patikėjo tėvų versija, esą mažylis nusirito nuo laiptų, ir… tyrimą nutraukė. Mažylis liko neįgalus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“