Apskritojo stalo diskusija su Gediminu JAKAVONIU
Prieš keletą savaičių prie apskirtojo stalo vykusioje diskusijoje kalbėta apie ydingą Lietuvos valstybinio turto išpardavimo politiką. Tuomet buvo paminėta ir ypač skaudžiai mūsų žmones palietusi išaugusių elektros kainų problema, susijusi ir su valstybine strategine įmone „Ignitis grupė”, kurios 27 proc. akcijų tuometinis premjeras Saulius Skvernelis slaptai pardavė privatiems asmenims ir su bankais susijusioms bendrovėms. Pastaruoju metu viešoje erdvėje nuskambėję faktai apie „Igničio” akcininkus parodė, kad valstybei ir žmonėms skaudžių pamokų mūsų valdžia taip ir neišmoko.
Kad ir ką kalbėtų energetikos ministras Dainius Kreivys bei premjerė Ingrida Šimonytė, jie neįtikins Lietuvos žmonių, kad „Igničio“ privatūs akcininkai dėl drastiškai pašokusių elektros kainų niekuo dėti. Stasio Žumbio nuotr.
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbėjosi buvęs Seimo pirmininkas Artūras PAULAUSKAS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS, Seimo narys Artūras SKARDŽIUS bei Eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
G.JAKAVONIS: „Geriausios, kokia galėjo nutikti Lietuvai, Vyriausybės” narys, energetikos ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrės Gintarės Skaistės viceministras Gediminas Norkūnas yra akcinės bendrovės „Ignitis grupė” akcininkai, kurie tai nuslėpė savo deklaracijose. Ponas G. Norkūnas netgi kuravo „Igničio” veiklą, bet nei premjerei I.Šimonytei, nei ministrei G.Skaistei tai neužkliuvo. Situacija įdomi: mums, eiliniams elektros vartotojams, kainos drastiškai šoko aukštyn, „Igničio” akcininkų pelnai auga, o valdžia sako, kad „vsio zakono?” Ar tikrai?
A.PAULAUSKAS: Kas yra „Ignitis grupė”? Tai viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos regione, kuriai priklauso Elektrėnų kompleksas, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, vėjo elektrinių parkai, kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune. „Igničio grupė” tiekia elektros energiją ir dujas 1,6 mln. verslo ir privačių klientų. Šiuo metu 73,08 proc. „Ignitis grupės” akcijų valdo Lietuvos valstybė (akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija), 26,92 proc. – smulkieji investuotojai. Tai neabejotinai dominuojančią padėtį energetikos sektoriuje užimanti bendrovė.
Neseniai, paaiškėjo, kad „Ignitis grupės” akcijų platinimas (privatizavimas) įvyko 2020 m. be Seimo pritarimo, šis klausimas slaptai buvo svarstomas Vyriausybėje, vėliau Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. Galimybės susipažinti su darbo grupės, ruošusios pasiūlymus dėl „Igničio grupės” Vyriausybei, nėra, nes visa medžiaga įslaptinta 10 metų.
Tyliai, slepiant nuo plačios visuomenės, „Ignitis grupė” tapo iš dalies privati ir, suprantama, dalį uždirbtos naudos gauna privatūs investuotojai. „Ignitis grupė” uždirba rekordinius pelnus, tačiau Lietuvos gyventojams sąskaitos už elektrą nemažės, nes privatininkas suinteresuotas pelno siekimu, o ne socialinių problemų sprendimu.
H.ŽUKAUSKAS: Net sunku komentuoti tokią padėtį. Kai reikia komentuoti kokį įvykį, dažnai svarstai, ar teisi viena ar kita pusė, kokie argumentai lemia vieną ar kitą veiksmą ir kitus galimus aspektus, nes nori susidaryti sau kuo objektyvesnę nuomonę, kad galėtum ją išsakydamas argumentuoti. Šiuo atveju nėra jokių paaiškinimų. Mūsų pačių paskirta valdžia, kuri pagal Konstituciją turi tarnauti valstybės piliečiams, mus, tuos pačius piliečius, kvailina, tyčiojasi ir dar nekaltom akelėm stebi mūsų reakciją. Štai iki ko nusiritome per trisdešimt Nepriklausomybės metų.
Turime apgavikų ir vagių gaują, kuri, užgrobusi energetiką, susisiekimo, uostų sritis, daro ką nori, kad tik būtų kuo didesnė nauda sau. Vieni grobia, kiti dangsto. Tai klasikinė sukčių veikimo schema. Piktinamės rusų, baltarusių oligarchais, bet ir patys tokių turime, tik jie bando užsimaskuoti padorumo, tyrumo ir skaidrumo skraistėmis. Kodėl tokiomis – paskaitykite jų programas, etikos kodeksus ir pamatysite.
Viena yra sakoma, bet kita daroma. Ir visa tai iš gobšumo ir nebaudžiamumo. Lengva, pasitelkus lojalius teisinio persekiojimo pareigūnus, kitiems kurpti tyrimus, kaltinimus, kurie baigiasi niekuo. O jų pagrindiniai veikėjai lieka nejudinti ir apsaugoti.
R.KARBAUSKIS: Visi gerai pamename, kokius aukštus standartus konservatoriai kėlė kitų partijų politikams ir ministrams, kiek daug buvo kalbama apie demokratiją, skaidrumą ir t.t. Dabar matome, kad viską, ką sakė konservatoriai, šiandien jie patys daro atvirkščiai. Gavę valdžią, jie ėmė išsidirbinėti tiesiogine ta žodžio prasme, siunčia nepatenkintus rinkėjus kuo toliau ciniškai siūlydami laukti kitų rinkimų ir išsirinkti tokią valdžią, kokios žmonės nori.
Šitos valdžios ministrai, jų akimis, gali daryti ką nori, pvz., nedeklaruoti sandorių, kaip D.Kreivys ar G.Skaistės viceministras. Šita valdžia akivaizdžiai naudojasi rinkėjų jiems suteiktais instrumentais savo interesų tenkinimui, o šioje situacijoje didžiausią žalą valstybei daro nebaudžiamumas, nes valdantieji, apsistatę savo žmonėmis, viską kontroliuoja. Taip rinkėjams į veidą dar nespjaudė nei viena buvusi valdžia, taip pat nei viena valdžia negrasino kitą nuomonę turintiems žmonėms taip, kaip daro ši valdžia.
Daug kalbėjusi apie žmogaus teisių pažeidimus, korupciją, lobimą iš mokesčių mokėtojų ir valstybinių įmonių pinigų nedemokratiškose šalyse, šita valdžia elgiasi lygiai taip pat, kaip ir nedori politikai tose šalyse, kurias jie įnirtingai kritikuoja. Valdžia, konservatorių akimis, yra nebaudžiama, visada teisi, net jei ir daro nusikaltimus prieš Tautą. Dėl šių neliečiamųjų Lietuva demokratijos prasme degraduoja, skatinamas žmonių nusivylimas politika, teisingumu ir pačia valstybe. Pasekmes matome jau dabar – vėl milžinišku tempu auga emigracija.
Žmonės bėga, o pabėgę iš šono dar geriau pamato, kad pas mus vyksta labai neigiami procesai, kuriuos laimina šita liberalų-konservatorių leftistų valdžia. Bet žmonėms nereiktų pamiršti, kad būtent nuo jų priklauso, kas su valstybe bus toliau. Ne viską šita valdžia kontroliuoja, ji nekontroliuoja žmonių pasirinkimo. Aišku, labai stengiasi konservatoriai, kad žmonės nusiviltų ir neitų į rinkimus.
Tokiu atveju jiems išliktų galimybės likti valdžioje, nes jų lojalūs rinkėjai ateis būtinai. Tad šioje vietoje žmonės neturi leistis būti apgaunami – reikia susiimti ir padaryti taip, kad tie veikėjai su savo satelitais būtų kuo toliau nuo valdžios.
G.JAKAVONIS: Grįžkim į „Ignitis grupės”, strateginės mūsų valstybės įmonės, akcijų pardavimo istorijos, o tiksliau – finansinės aferos pradžią. Tuometis premjeras S.Skvernelis, slapčia nuo jį į šias pareigas delegavusio Lietuvos valstiečių – žaliųjų partijos pirmininko R.Karbauskio, sudarė iš sau palankių žmonių komisiją, kad parduotų 27 proc. „Igničio” akcijų.
Keli šimtai tūkstančių pervedami advokatų kontorai, kuri juridiškai sutvarko šios komisijos sprendimus, įgalinančius visų mūsų turtą – valstybinės strateginės įmonės „Ignitis grupė” akcijas — išparduoti. Visas šis sandėris su akcijų pirkėjų, tarp kurių yra ir įmonės vadovai, sąrašais įslaptinamas dešimčiai metų. Tai kas gi darosi mūsų Marijos žemėje, kad čia vyksta tokie dalykai?
A.SKARDŽIUS: Skaidrumą deklaravusi konservatorių Vyriausybė vis labiau klimpsta į privačių interesų pelkę. Į viešumą išlindus faktams dėl finansų viceministro G.Norkūno nedeklaruotų turimų ryšių su akcine bendrove „Ignitis”, ministrė G.Skaistė gulasi kryžiumi gindama savo viceministrą ir postringauja, kad čia neva nieko tokio. Tačiau faktas tas, kad viceministras gavo konkrečią naudą iš tiesiogiai jo kuruojamo „Igničio”.
Vyriausybės darbe pasigendame ne tik skaidrumo, tačiau ir elementaraus suvokimo, kaip tvarkyti valstybės energetikos sektorių. Tokio chaoso energetikos sektoriuje viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad Vyriausybė nevaldo valstybinių energetikos įmonių, kadangi jas valdo „nepriklausomos valdybos”, kurių tikslai ne visada sutampa su valstybės tikslais. Gal taip Vyriausybei patogiau, galima išvengti atsakomybės, tačiau vartotojams tai atsieina gerokai brangiau.
Dar 2018 m., prisidengiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, Seime buvo prastumtas Vyriausybės parengtas įstatymas, kad valstybės įmonių valdybose ne mažiau pusės turi būti nepriklausomi nariai. Pasirodo, kad užvaldyti valstybės įmones visai nesudėtinga – užtenka paskirti daugiau nei pusę „nepriklausomų” valdybos narių ir valstybė savo įmonių jau nebevaldo, o tada galima imtis ir privatizavimo.
Taip nutiko ir su „Ignitis” akcijomis. Paprastai valstybinių įmonių paruošimas privatizacijai ar listingavimui užtrunka kelerius metus. Tačiau „Ignitis” akcijos buvo privatizuotos vos per 6 mėnesius. Kaip sakoma, kai moki, netrunki. Be jokios abejonės, tam buvo iš anksto ruošiamasi.
Be to susiklostė itin palanki situacija, kai visuomenės dėmesys tuo metu buvo sutelktas į vėl sugrąžintą karantiną, o Seimas skendo rinkimų rutinoje. Akivaizdu, kad Seimo rinkimai buvo atskaitos taškas, iki kurio norėta sutvarkyti „Ignitis” reikalus. 2020 m. kovo 18d. priimtas Vyriausybės nutarimas pertvarkyti „Ignitis grupę” į akcinę bendrovę, o jau spalio pradžioje, prieš pat Seimo rinkimus, prasidėjo ir akcijų išpardavimas.
Skubėdama kuo greičiau įgyvendinti savo tikslus, „Ignitis grupė” negailėjo pinigų konsultantams. Dar 2020 metų pradžioje „Ignitis grupė” su advokatų kontora „Sorainen” sudarė daugiau kaip 800 tūkst. eurų vertės sutartį. Vėliau, už papildomas paslaugas „Sorainen” buvo sumokėta dar 74 tūkst. eurų. Konsultantai teigė, kad „Ignitis grupei” naudingiausia būtų pritraukti privačius investuotojus išplatinant iki 33,33 proc. jos akcijų.
Tačiau išplatinus 27 proc. įmonės akcijų buvo surinkta tik 450 mln. eurų. „Ignitis grupės” veikloje tokia suma – tik lašas jūroje. Galima palyginti: „Ignitis grupės” šių metų pirmojo pusmečio grynoji skola – 1,2 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad „Ignitis grupės” akcijų platinimu buvo siekiama kitų tikslų, nei užsitikrinti papildomą finansavimą, kurį įmonė ir taip nesunkiai galėjo gauti turėdama valstybės garantiją. Galimybės susipažinti su sprendimais dėl „Ignitis grupės” akcijų privatizavimo visuomenė iki šiol neturi. Maža to, visą šį procesą gaubia paslaptis, nes duomenys apie jį yra įslaptinti 10 metų.
Nors visus laurus dėl „Ignitis grupės” akcijų privatizavimo prisiėmė sau buvęs finansų ministras V. Šapoka, jis valstybės energetikos įmonių veikloje dalyvavo lygiai tiek, kiek ir dabartinė finansų ministrė G.Skaistė – geriausiu atveju, nesigilindamas, suraitydavo savo parašą po jų ataskaitomis ir tiek.
Labai tikėtina, kad „Ignitis grupės” akcijų privatizavimo tikrieji iniciatoriai ir vykdytojai buvo įmonės „nepriklausomi valdybos nariai”, kurie meistriškai pasinaudojo krizine padėtimi valstybėje ir Seimo rinkimų laikotarpiu. Tokias prielaidas sustiprina ir tas faktas, kad tuomet buvo nuspręsta įmonės akcijomis skatinti ir devynis grupės vadovus.
Tik šių metų balandžio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl valstybės valdomos „Ignitis grupės” darbuotojų skatinimo akcijomis programos. Tai įvyko po to, kai „Ignitis grupės” vadovai patys atsisakė skatinimo akcijomis ir buvo panaikintos V. Šapokos pasirašytos akcijų jiems suteikimo taisyklės.
Manau, kad Seimo neišvengiamai laukia sprendimai dėl „Ignitis grupės” akcijų nacionalizavimo, kadangi jos buvo privatizuotos paslapčia ir be jo sutikimo. Valstybės valdomų monopolinių energetikos įmonių tikslai turėtų būti ne tik įmonių vertės didinimas ir milžiniški pelnai, bet ir pareiga užtikrinti vartotojams įperkamas, o verslui konkurencingas energijos kainas.
H.ŽUKAUSKAS: Klausiate, kas darosi. Ogi vyksta vagystės. Jie turi labai mažai laiko suslėpti galus, nes jaučia, kad po dvejų metų gali į valdžią ateiti stiprūs, susivieniję dešinieji, nauja dešiniųjų koalicija ar aljansas ir tada gali būti labai nesmagu.
Mano nuomone „Ignitis” akcijas būtinai reikia nacionalizuoti ir grąžinti valstybei lygiai taip, kaip buvo padaryta su „Lietuvos dujų” akcijomis. Taip neturėtų likti. Tai negerai ir neteisinga. Bet būtina dar viena esminė sąlyga, kad kaltieji būtų išaiškinti ir patraukti atsakomybėn. Tada ne tik Marija, bet ir mes visi žinosime, kas dedasi mūsų žemėje ir mūsų Tėvynėje.
Taip pat reikia akylai stebėti, kas vyksta su kitomis strategiškai svarbiomis Lietuvos įmonėmis. Svarbu turėti informaciją ir ją skelbti viešai, nes vagys ir sukčiai, kaip jūs suprantate, labiausiai bijo viešumos. Viliuosi, kad ir žiniasklaida bei prokuratūra pagaliau grįš į savo prigimtinę vietą – ginti viešą interesą, o ne slėpti ir liaupsinti mūsų Tautos priešus.
R.KARBAUSKIS: Lietuvos žmonės apvagiami viduryje baltos dienos. Ir tai daroma pačiu ciniškiauskiu būdu – visi mato, kad tai vyksta, bet padaryti nieko negali, nes nėra instrumentų nei pakeisti teisinę bazę, nei kažko iš jų reikalauti. Pirmu atveju, opozicija bedantė, nes Seimo dauguma įvedė naują valstybės valdymo formą, kada įstatymų vykdytojas, t.y. Vyriausybė, ima valdžią į savo rankas ir tampa sprendimų priėmėju, o tą jai leidžia padaryti daugumą turintis Seimas, tapęs Vyriausybės tarnu. Antru atveju, jie nieko negirdi – galima šaukti, rašyti raštus, tekstus, viešinti, galų gale visi žmonės tai puikiai mato ir supranta, bet šitai valdžiai, kaip ir sakiau, į viską nusispjauti – jie atėjo susitvarkyti savo reikalų.
G.JAKAVONIS: Valstybė turi 73 proc. „Igničio” akcijų, bet iš esmės neturi įtakos šios įmonės valdyme, nes priimtas įstatymas, kad jos valdymas ir kontrolė perduoti „nepriklausomai valdybai”. Tad mes, lietuviai, kažkokių mažesnių elektros kainų tikėtis negalime, nes turime „teisėtus akcininkų lūkesčius” iš Lietuvos žmonių ir verslo uždirbti brangiau parduodant elektrą. Vadinkime daiktus tikrais vardais: man atrodo, kad tai vagystė ir nusikaltimas prieš Lietuvos žmones.
Visi nusikaltimai turi vardus ir pavardes, o tokių žmonių grupė kriminaliniame pasaulyje vadinama gauja. Pabandykim įvardinti šiuos Lietuvos „didvyrius”. Nuo Lietuvos „išparceliavimo” pradžios, kuria turėtume laikyti „Mažeikių naftos” dovanojimą „Williams”, pagrindinis tokių procesų iniciatorius ir variklis buvo konservatoriai bei jų lyderiai. Šiuo konkrečiu „Igničio” atveju tai būtų premjerė I.Šimonytė, jos vadovaujamos Vyriausybės nariai D.Kreivys, G.Skaistė, pastarosios viceministras G.Norkūnas ir, žinoma, jų „filialo” Seimo opozicijoje „Vardan Lietuvos” partijos vadovas S.Skvernelis. Gal ką pamiršau?
H.ŽUKAUSKAS: Viskas teisinga. Tik manau, kad premjerė, nors tada ir buvo nepartinė, bet vis vien buvo viena iš jų vadų. Na, žinoma, nereikia užmiršti ir „faktinio valstybės vadovo”, kuris visam šitam „orkestrui” vadovauja, nes be gero dirigavimo ar meno vadovo niekada nebus susigrojusio orkestro. Bus tik pavieniai geresni ar prastesni muzikantai.
O mes, kaip vatnikai, fašistai, jedinstveninkai ar šiaip atsilikėliai galime tik stebėti „orkestro” atliekamus kūrinius ir ploti arba garsiai juos nušvilpti, kad vieną kartą jie suprastų, koks yra jų grojimo lygis. Kiek pamenu švilpimo jie labai bijo.
R.KARBAUSKIS: Pamiršote paminėti, kad jie daug metų kūrė sistemą, statė sau lojalius žmones į atsakingus postus, kvailino visuomenę, žlugdė švietimo sistemą, kad kuo mažiau Lietuvoje būtų išprususių žmonių, galinčių kritiškai vertinti šios valdžios „darbus”. Įdomiausia, kad valdyme jie iki šiol naudoja senus kagėbistinius metodus ir kadrų politiką. Prisiminkime, kaip tai vyko nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, kada buvo atsikratoma profesoriui „grėsmę” keliančių asmenų, kurie ir politinės, ir vertybinės nuovokos turėjo gerokai daugiau, turėjo savo nuomonę, buvo įžvalgūs ir nebuvo apsirgę puikybės liga.
Čia galima prisiminti ir R.Ozolą, ir kitus iškilius politikus. O A.M.Brazausko vyriausybės sėkmė visada buvo kompetencijos, kurios buvo nukreiptos į Lietuvos žmonių gerovę, ekonomikos augimą, strateginių įmonių stiprinimą ir t.t. Todėl žmonės vadino A.M.Brazauską tvirtų pečių politiku, o tai labai nepatiko konservatoriams. O konservatoriai pasižymėjo, kad postai pas juos buvo gaunami tik dėl to, kad lojalūs V.Landsbergiui asmenys buvo pasiruošę tvarkyti reikalus taip, kaip jiems liepiama, o mainais galės ir sau kažką pasidaryti.
Taip ir atsirado pareiškimai, kad „Mažeikių nafta” – tai tik „metalo laužas”, kuris buvo parduotas už vieną litą. Kažkas iš to pralobo, o visos kalbos apie nacionalinį saugumą ėmė žlugti, nes, pardavus strategines įmones, prie jų galėjo prieiti bet kas. Stebint kaip konservatoriai elgiasi su strateginiais energetikos ir susisiekimo projektais, dabar vyksta tas pats. Tik gaila, kad žmonės yra linkę pamiršti visas jų aferas, pradedant minėta „Mažeikių nafta”, baigiant „Snoro” banku ir SGD terminalu.
A.PAULAUSKAS: Pasirodo dalį „Ignitis grupės” akcijų įsigijo finansų viceministras G.Norkūnas, tiesiogiai kuruojantis „Ignitis grupės” veiklą, ir energetikos ministras D.Kreivys, atsakingas už šalies energetinį ūkį. Pastarasis net nedeklaravo minėtų akcijų ir neįžvelgė privataus ir viešojo intereso konflikto savo darbe. Kai visa tai paaiškėjo, D.Kreivys įžūliai pareiškė, kad ir nesiruošia deklaruoti turimų „Ignitis grupės” akcijų.
Apie kokį viešojo intereso gynimą, gyventojų apsaugojimą nuo „energetinio skurdo” galime kalbėti, kai pagrindiniai politikai, atsakingi už šalies žmonių gerovę, suinteresuoti gauti solidžius dividendus?
Tai patvirtina neseniai „Igničio grupės” klientams išsiųsti pranešimai apie kainodaros pakeitimus, kuriais atsisakoma nefiksuotų planų ir siūloma sudaryti trejų metų trukmės sutartis su fiksuota kaina. Štai ką reiškia dominuojanti padėtis rinkoje, kai vienasmeniškai, arogantiškai pranešama, kad dvišalė sutartis bus keičiama net be antros pusės valios.
Šioje istorijoje labiausiai glumina faktas, kad nei premjerė, nei prezidentas nepareikalavo politikų atsakomybės. Nenoriu moralizuoti, bet manau, akcijos turėtų būti išpirktos, atkurtas status quo, ir „Ignitis grupei” turi rūpėti visų Lietuvos žmonių, o ne tik priviligijuotųjų interesai.
Mane neramina, kad žiniasklaida, iškėlusi aikštėn „Ignitis grupės” akcijų pardavimo (listingavimo) istoriją, nei S.Skvernelio, nei V.Šapokos, nei V.Poderio nekviečia į laidas viešai paaiškinti savo veiksmų motyvus. Įspūdis, kad triukšmas buvo sukeltas, norint perspėti kai kuriuos asmenis – darbas padarytas, galima nurimti. Nenustebčiau sužinojęs, kad taip tyliai bus privatizuoti „Lietuvos geležinkeliai”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Valstybinė miškų urėdija, valstybinė įmonė Registrų centras ar kt. Blogas pavyzdys – užkrečiamas.
respublika.lt