Galvoju: ar nebūtų tėvynei geriau, jei šaunūs mūsų žurnalistai Andrius Tapinas ir Rita Miliūtė, užuot rengę mitingus prie Seimo, atliktų savo profesinę pareigą – ištirtų ir mums visiems paaiškintų, kodėl buvo sužlugdytos VSD kontržvalgybos pastangos nutraukti „Dujotekanos“ veiklą Lietuvoje.
Kodėl Seimo narys M. Bastys už ryšius su „Dujotekanos“, „Gazpromo“ žmonėmis sulaukia apkaltos, o „Dujotekanai“ tarnavęs VSD pareigūnas L. Jurgelaitis – dabartinių VSD vadovų malonės?
Iš 2010-ųjų „Lietuvos žinių“ žurnalisto Mindaugo Veličkos straipsnelio „Mina: nutrūkusi VSD operacija prieš „Dujotekaną““:
„Lino Jurgelaičio [VSD Ekonominės valdybos viršininko, šiose pareigose pakeitusio iš Lietuvos išsiųstą pulkininką Vytautą Pociūną] nurodymu jo pavaldiniai ne tik rinko informaciją apie R. Stonio [„Dujotekanos“ vadovo] priešininkus, tačiau ir ėmėsi įvairių spaudimo priemonių, pvz., ne vieną priešininką šioje kovoje dėl Kauno elektrinės oficialiai kviesdavosi į VSD tarnybines patalpas operatyvinių apklausų, siekdami psichologiškai juos palaužti. Kontržvalgyba fiksavo net ir tai, kad L. Jurgelaitis priekaištaudavo R.Stoniui, kad jis neleidžia jam imtis aktyvesnių ir agresyvesnių veiksmų jo oponentų atžvilgiu. Tyrimo metu paaiškėja, kad Rusijos interesų atstovai Lietuvoje ne tik turi įtaką VSD vadovybei, bet faktiškai tiesiogiai vadovauja atskiriems VSD padaliniams, visų pirma L.Jurgelaičio Ekonominių valstybės pagrindų apsaugos valdybai ir E. Storpirščio Kauno teritoriniam padaliniui. L. Jurgelaitis pataria R. Stoniui aktyviau panaudoti žiniasklaidos priemones prieš savo konkurentus, siekiant juos viešai sukompromituoti, bandant įdiegti įsitikinimą tiek Lietuvoje, tiek Maskvoje, „Gazprom“ buveinėje, kad A. Riazanovas ir R. Matijošaitis savinosi stambias pinigų sumas iš Kauno elektrinės. Tokios publikacijos spaudoje pasirodė. Šias pinigų tariamo savinimosi schemas parengė L.Jurgelaičio saugumiečiai.
VSD Kontržvalgybos valdybos tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu, tikėtina, turėjo prasidėti L.Jurgelaičio, E. Storpirščio ir kitų žinomų saugumo pareigūnų baudžiamasis persekiojimas, nes jų veiksmuose yra nusikaltimų požymių. Tai būtų nustatę ikiteisminiai tyrimai, kurie privalėtų būti pradėti bent dėl kelių Baudžiamojo kodekso straipsnių. Visų pirma, tai piktnaudžiavimas tarnyba („valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“), valstybės paslapties atskleidimo („tas, kas atskleidė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu jam ta informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“).
Jei kontržvalgybininkams būtų buvę leista kreiptis į apygardos teismą dėl „Dujotekanos“ likvidavimo kaip Rusijos priedangos organizacijos, L.Jurgelaičiui ir kitiems galėjo grėsti ir sunkesni kaltinimai: padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką („tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“) taip pat, arba šnipinėjimas („tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų“).
Kontrsmūgis kontržvalgybai
Tačiau net ir du kartus pasikeitus Saugumo departamento vadovams L. Jurgelaičiui ir jo bendrininkams nenukrito nė plaukas nuo galvos. Kovą už Kauno termofikacinę elektrinę laimėjo „Dujotekana“. Dar vykstant teisminiams ginčams Kauno apygardos teisme, staiga visiems netikėtai „Dujotekanos“ vadovai atvyksta į Kauną su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo nutartimi, leidžiančia perimti KTE.
Žuvus Breste pulkininkui V. Pociūnui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Kontržvalgybos valdybos viršininkas pulkininkas Vytautas Damulis, jo pavaduotojas Vilmantas Bieliauskas ir Ketvirtojo skyriaus viršininkas Kastytis Braziulis paliudijo apie valdyboje vykstantį tyrimą dėl „Dujotekanos“ ir jo pagrindu parengtas 12 analitinių saugumo pažymų, tarp jų ir 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“. Valdybos viršininkas V.Damulis ir tyrimo vadovas K.Braziulis buvo atleisti iš VSD, V.Bieliauskui pažemintos pareigos.
VSD sudarytos komisijos, kurios tyrimo pagrindu jie buvo atleisti, nariais buvo būtent tie, kurių veiklą jie ir tyrė. Tarp jų ir L.Jurgelaitis. Skandalinga dar ir tai, kad pati operatyvinio tyrimo „Mina“ byla perduota tam pačiam L.Jurgelaičiui. Ar tada R.Stonys ir sužinojo, kas yra 12-oje VSD pažymų?“
