Vyriausybė Seimo pavasario sesijai ketina pateikti per 100 įstatymų projektų, tarp prioritetų išskirdama internetinio balsavimo įteisinimą. Neatsižvelgiama į tai, kad toks balsavimas įteisintas tik Estijoje, o kitos šalys jo purtosi, nes nebūtų įmanoma užtikrinti saugių, patikimų rinkimų.Iš viso Vyriausybė Seimui per pavasario sesiją siūlys priimti 121 įstatymo projektą, o tarp svarbiausių premjeras Saulius Skvernelis išskiria balsavimo internetu įteisinimą. Jo kažkodėl labai nori užsienio lietuviai, kurių ne viena dešimtis buvo atvykę į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginius. Dar kartą apie tai prabilti nepraleido progos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė. Pagrindiniai išeivių argumentai – esą užsienio lietuviai itin neaktyvūs, nes balsuoti kai kuriems į artimiausią diplomatinę atstovybę tenka vykti net kelis šimtus kilometrų.
Tačiau išeiviai kažkodėl nutyli, kad toli vykti visiškai nebūtina. Iš anksto užsiregistravę gali balsuoti paštu. Tačiau, pavyzdžiui, per pastaruosius Seimo rinkimus iš maždaug 300 tūkst. apie savo išvykimą pranešusių emigrantų balsavimo teise (tiek atstovybėse, tiek paštu) tepasinaudojo vos 16 tūkst. jų.
Premjeras S.Skvernelis, balsavimo internetu įteisinimą įvardijęs kaip prioritetą, vis tik kol kad negarantuoja, kad jis galios per artimiausius rinkimus. O jie įvyks jau kitąmet. 2019 m. bus rengiami prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
Ministro pirmininko nuomone, reikia visų pirma įvertinti visus pliusus bei minusus, kilsiančias grėsmes, todėl esą geriausia visų pirma internetinį balsavimą būtų išbandyti renkant seniūnaičius ar vykdant gyventojų apklausas. Būtinumą visų pirma eliminuoti grėsmes akcentuoja ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Beje, iš visų ES valstybių internetinį balsavimą yra įteisinusi tik Estija. Kitos valstybės tokios naujovės purtosi, nes nebūtų galima užtikrinti rinkimų saugumo, rezultatų patikimumo ir pan.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“