Aktualijos

Dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos M. Ivaškevičiui

Written by Redakcija · 3 min read

2019 metai – PREZIDENTO ANTANO SMETONOS METAI

2019 metai – PREZIDENTO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO METAI 

VILNIAUS SĄJŪDININKŲ SUSIRINKIMAS 

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui SkverneliuiLR Kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui

LR generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui 

LR Kultūros ministerijos Nacionalinio literatūros ir meno premijų komisijai

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

Žiniasklaidai

                                                K R E I P I M A S I S

Dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos M. Ivaškevičiui

                                 Lietuvos Mokslų Akademija, 2019-02-01

Nuo 2018-12-06 d. Lietuvą siaubina žinia, kai  Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija  nusprendžia suteikti Nacionalinę kultūros ir meno premiją rašytojui Mariui Ivaškevičiui, kurio romanas „Žali“ 2000 egz. išleistas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui parėmus. Visame romane niekinami laisvės kovotojai ir jų vadas Jonas Žemaitis. Prisiminkime, kad J. Žemaitis buvo realus kovojančios prieš sovietinius okupantus Lietuvos vadovas.

Jau romano įžangoje autorius niekinamai  rašo: „Karo evoliucijos požiūriu, tai buvo žingsnis atgal. Geriausių strategų ir naujausios ginkluotės išpaikinta Europa kažin ar galėjo tikėtis, kad jos pakraštyje įsiplieks toks atgyvenęs karas, kuriame bus spjauta į naujausius išradimus. Visų pražygiavusių armijų kadaise pamesti lengvieji ginklai buvo kruopščiai surankioti  ir jais dar gerą dešimtmetį buvo įkyriai kariaujama. Visam šitam karui vadovavo žmogus, išėjęs artilerijos mokslus Europoje. Neturėjęs nė vieno pabūklo. Apie jį šita knyga. … Tokį karą galėtume vadinti pilietiniu. Nes jokia valstybė nekariavo su kita valstybe, viena didelė valstybė kariavo su savimi, ir tai buvo tik jos asmeninis reikalas, kokius vaistus vartojant lauk išstumti soliterį (6 lapas) … Į jį ėjo kaimo bernai, mažai tenutuokiantys apie garbę ir žmogiškumą (7 lapas).   Lietuviai nuolat kariaudavo apie dvidešimt tūkstančių.  Bet jie nė kart nebuvo susirinkę į krūvą, nėkart nesusitiko, gyveno po krosnimis, po bažnyčių altoriais, buvo bunkerių net kapinėse. Ir vis dėl to tai buvo karas, kad ir kaip keistai jis atrodytų. Didžiausias šios tautos karas aukso amžiuje.  … Tai buvo įdomus amžius kiek apie jį pasakytina.  Ir ši knyga visai ne apie karą ar lietuvius, ji apie aukso amžių akimis vieno žmogaus, kuriam teko dažniau į jį žvelgti pro savo ginklo taikiklį. Jonas Žemaitis – tokia žmogaus pavardė. Nors viskas kas čia parašyta yra baisus prasimanymas. Ir dar. Žvilgsnis į šitą karą visai iš priešingos pusės. Eilinis žmogus nekaltas, kad gimė rusas, nors tai reiškia ne vien tik tautybę, ketvertą metų buvo naudojamas kaip patrankų ir tankų mėsa. Ir štai jis, tas rusas, toji mėsa bando vėl būti žmogumi. Jis laimėjo didžiausią pasaulyje karą, jis eina per savo miestą, nes jis tą miestą apgynė. Ir staiga jį pasiekia gandas, kad kažkur jo šalies pakrašty esama išsigimėlių, užsimaniusių dar pakariauti. Aš to ruso vietoje, bet jeigu tik būčiau rusas, apie nieką daugiau negalvodamas susikraučiau kuprinę ir važiuočiau pribaigt išsigimėlių. Rusas taip ir padarė. Bet randa visai kitą karą. Vangų, lėtą ir sekinantį jo kantrybę, nes toks jau lietuvių charakteris…(8 puslapis)“.  

            Autorius taip ir panašiai virš 320 puslapių knygoje, įvairiausiais būdais niekina lietuvių išsilaisvinamąjį partizaninį karą, žemina partizanus ir psichologinėmis atakomis puola skaitytoją, įrodinėdamas užpuolikų ir savo tiesas.

            To ruso vietoje bekariaujančiam prieš išsigimėlius M. Ivaškevičiui 2018-12-06 d. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija  nusprendžia suteikti Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

            Sužinoję apie šį sprendimą, Laisvės kovotojai, daugybė Lietuvos žmonių  ir daugelis įvairių patriotinių organizacijų pareiškė protestus komisijai. Labai įdomų pasiteisinimą pateikė komisijos pirmininkė prof. V. Daujotytė-Pakerienė, kuri veidmainiškai aiškino, kad premija skiriama už 7  pastarųjų  metų  darbus, o knyga buvo išleista žymiai anksčiau. Primename,  kad pakartotinai  knyga išleista 2018 m.    

            Visiems žinoma, kad identifikuotas kišenvagis, melagis, sukčius, girtuoklis visiems laikams pasilieka žmonių atmintyje ir bendruomenės nariai savotiškai į jį reaguoja.

            Kyla klausimas, ar komisija nežinojo, kad 2018 metai buvo  Adolfo Ramanausko-Vanago metai, Sąjūdžio metai? Ar nebuvo aišku, kad 2019 metai yra  Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos Šaulių sąjungos, kad minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos  Deklaracijos  70-ties metų sukaktį? Susidaro nuomonė, kad komisija specialiai atliko tokį juodą darbą. Atsakingos institucijos turėtų žinoti, kad SENATIES terminas negali būti taikomas jokiam literatūriniam  kūriniui ir jų autoriui. Tų  kaimo bernų vardai išgarsino Lietuvą visame  pasaulyje, o  jų žygdarbiai pakartoti 1991-ųjų Sausyje, apgynė Lietuvos Nepriklausomybę.

            Prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių atšaukti sprendimą dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimo M. Ivaškevičiui, atleisti komisijos pirmininkę, peržiūrėti komisijos sudėtį pakviečiant į ją LGGRTC, patriotinių ir visuomeninių organizacijų atstovus.

            Prašome  Lietuvos generalinį prokurorą Evaldą Pašilį išsiaiškinti, ar M. Ivaškevičius romane „Žali“ neigdamas visuotinai pripažintą pasipriešinimo okupacijai kovą, jos vadovą ir kovotojus, karikatūrindamas, žemindamas, niekindamas, neigdamas okupacinę teisinę būseną, turi požymių pagal kuriuos autorius ir komisijos nariai gali patraukti atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso  170(2) straipsnio 1 dalį  „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos  gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“.

            Žinokime, kad tokie ivaškevičiai ir toks komisijos sprendimas padeda Rusijos specialiosioms tarnyboms Lietuvoje vykdyti hibridinį karą.

Susirinkimo pirmininkai: L. Kerosierius, R.Jakučiūnienė, H. Martinkėnas

   Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, R. Jakučiūnienė tel.  8675 94107, H. Martinkėnas tel.8620 85209

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com