Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
DĖL PREZIDENTO ANTANO SMETONOS PAMINĖJIMO
Vilnius, 2024-10-02
Antanas Smetona buuvo vienas iš pagrindinių veikėjų dėl Lietuvos
valstybės atkūrimo.
Dėkojame Nacionaliniam M. K. Čiuirlionio dailės muziejui inicijavusiam ir
organizavusiam Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties
metines. Apgailėtina, kad aukščiausios Lietuvos institucijos ir politikai atsisakė
šios misijos.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2017-01-04 vieni iš pirmųjų
kreipėsi į LR Seimą, kad 2019 metai būtų paskelbti Lietuvos valstybės Prezidento
Antano Smetonos metais. Dėkojame Seimui, kuris 2017-12-07 priėmė nutarimą
„Paskelbti 2019 metus Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Prezidento Antano
Smetonos metais“.
2019-02-01 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba su partneriais
Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje iškilmingai paminėjo Prezidento
Antano Smetonas metais. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės vardu ndebuvo
paminėti Lietuvos Prezidento Antano Smetonos metai.
Daugelį žmonių skaudina valdančiosios daugumos politika ignoruojanti
tinkamai pagerbti Prezidento Antano Smetonos atminimą.
ŽINOTINA IR PRIVALU ŠIMTUS KARTŲ AIŠKINTI APIE A.
SMETONOS ŽYGIUS DĖL VALSTYBĖS ATKŪRIMO IR LIETUVOS
VALDYMO PERIODĄ, kai žemdirbių valstybė sutaupė apie 9.3 tonų aukso luitų
ir patikėjo saugoti užsienio valstybių bankuose, kai šiuo metu Lietuva prisiskolino
iš užsienio bankų apie 50 milijardų eurų; Kad Antanas Smetona Vyriausybės
posėdyje pasisakė priešintis sovietinei kariuomenei, bet jo nepalaikė Vyriausybės
nariai ir ypatingai aukštieji karininkai – Antanas Smetona išvyko iš Lietuvos, bet
Latvijos ir Estijos Prezidentus sovietai numarino tremtyje, o Smetonos namą
galimai padegė Amerikoje sovietinės spec. tarnybos; kad Sporto halė buvo
pastatyta Europos krepšinio čempionatui per nepilnus metus, kad Vilniujee virš 30
metų stastomas stadionas ir pradanginta dešimtys milijonų litų ir eurų, kad didingai
ir iškilmingai buvo paminėtos Vytauto Didžiojo karūnavimo penkiašimtosios
metinės; Kad Darius ir Girėnas bei kiti lakūnai atliko tarpkontinentinius skrydžius,
… ir taip roliau, ir taip toliau.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad Vilniaus valdžia nori pastatyti paminklą
Prezidentui Antanui Smetonai atokiame Basanavičiaus gatvės skverelyje, O LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA PAMINKLĄ
STATYTI SIŪLO VILNIAUS CENTRE, CENTRINIO KNYGYNO
SKVERELYJE KUR 1918 METAIS DIRBO VALSTYBĖS TARYBA, KURIAI
VADOVAVO ANTANAS SMETONA IR ČIA PAT DIRBO LIETUVOS
VYRIAUSYBĖ IKI LEMKAMS OKUPUOJANT VILNIŲ. Apie tai žemiau
pateikiamuose prieduose.
Siūlome šiuos dokumentus pridėti prie Prezidento A. Smetonos minėjimo
dokumentų.
PRAŠOME iškiliai ir didingai pagerbti Prezidento Antano Smetonos
atminimą.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad valdančioji dauguma įsigilintų į Prezidento
Antano Smetonos atliktą milžinišką ir didingą darbą atgaivinant Lietuvą iš
nebūties.
PRAŠOME visų reikalauti paminklą A. Smetonai pastatyti Vilniaus centre
Centrinio knygyno skverelyje.
Pagarbiai,
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
PRIEDAS NR. 1
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Dar kartą dėl paminklo Prezidentui Antanui Smetonai
Vilnius, 2024-05-01
2024-03-06 rašėme Jums laišką ”Pastatykime Lietuvos Respublikos Prezidentui
Antanui Smetonai (1874.08.10 – 1944.01.09) paminklą Vilniaus centre” (pridedame).
Gauta įvairių atsiliepimų.
Pateikiame Prezidento kanceliarijos laišką (pridedame).
Pateikiame Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą (pridedame).
Seimo Pirmininkė ir Ministrė Pirmininkė visiškai nereagavo.
Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybė primygtinai aiškina, kad atlikus įvairiausius
tyrimus paminklui buvo parinkta vieta Basanavičiaus gatvėje Nr. 13.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad savivaldybė vykdydama tyrimus gyventojams pasiūlė tik
dvi paminklo statymui vietas – Basanabvičiaus gatvėje Nr. 13 ir prie namo Tilto gatvėje.
APGAILESTAUJAME, kad mūsų pateiktas siūlymas nebuvo rekomenduotas visuomenei
svarstyti.
Kai tuo tarpu Vilniaus Sąjūdžio taryba ne vieną kartą savo laiškuose Jums aiškino
pateikdama argumentuotus pasiūlymus ir prašė, kad paminklą reikėtų statyti Vilniaus miesto
centre prie Centrinio knygyno Gedimino prospekto Nr. 13. skverelyje. Čia Jurgio pr. Nr. 13
buvusiame name atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę dirbo Lietuvos Taryba, vyriausybė ir
svarbiausios Lietuvos institucijos.
MŪSŲ MANYMU paminklui vietą turėtų parinkti specialiai sudaryta Valstybinė
komisija. Instituciniai sprendimai statyti paminklus Lukiškių aikštėje ir rašytojui Justinui
Marcinkevičiui šiurpina daugybę žmonių.
Todėl prašome atsižvelgti į Prezidento kanceliarijos išreikštą nuomonę ir susirūpinimą
bei mūsų daugkartinius siūlymus paminklą statyti Gedimino prospekte Nr. 13 skverelyje.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas, tarybos istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos prmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis,
G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A.
Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A.
Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V.
Rizgelis, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas. Pasiteiravimui: L. Kerosierius
tel 8674 38465, G. Adomaitis tel. 8611 30131Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki
pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS NR. 2
Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 7 metai
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių bendruomenės Seimo nariams
Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui
Vilniaus miesto tarybos nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Pastatykime Lietuvos Respublikos Prezidentui
Antanui Smetonai
(1874.08.10 – 1944.01.09).
paminklą Vilniaus centre
Vilnius, 2024-03-06
2023-02-01 rašėme Jums laišką, kad paminklas Prezidentui Antanai
Smetonai būtų pastatytas Gedimino prospekto namo Nr. 13 skverelyje prie
centrinio knygyno, Vilniuje, nes čia vyko visi svarbiausi valstybės atkūrimo,
valdymo, krašto gynybos ir ūkio atstatymo organizavimo darbai bei Lietuvos
pripažinimo ir diplomatijos darbai (priedas Nr. 1).
2023-04-05 nesulaukę atsakymo vėl Jums rašėme laišką (priedas Nr.2).
2023-05-10 nesulaukę atsakymo vėl pakartotinai rašėmę laišką (priedas Nr.
3).
PAŽYMIME, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje vyko pamąstymai,
pasikeitimai nuomonėmis, svarstymai. Mums susidarė nuomonė, kad Vilniaus
Sąjūdžio tarybos pasiūlymas pastatyti paminklą Antanui Smetonai Gedimino
prospekte Nr 13 prie Centrinio knygyno Vilniuje susilaukė ženkliai daugiau
pritarimų.
PAŽYMIME, kad 2024 metais sukanka 150 metų nuo Antano Smetonos
gimimo ir 80 metų nuo mirties. Didelė dalis visuomenės 2024-uosius metus
pažymi kaip A. Smetonos 150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines ir
organizuojami įvairiausi renginiai šiai iškiliai Lietuvos asmenybei pažymėti.
ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad per 20 Nepriklausomos Lietuvos metų
Antanas Smetona 15 metų buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu. Daugeliui
žinoma, kad žemdirbių valstybė Lietuva buvo sukaupusi apie 9,3 tonų aukso luitų
ir juos laikė pasaulio bankuose. Pasaulio bankai išsaugojo Lietuvos auksą ir didelę
dalį sugrąžino Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Šiuo laiku Lietuva pasaulio
bankams yra skolinga apie 27,5 mlrd eurų.
Lietuvoje kai kada ir ypatingai iš aukštų politikų ir valdžios sluoksnių tenka
išgirsti, kad Lietuva nepasipriešino ir kad be šūvio buvo sovietų okupuota.
Didžiausiu kaltininku bandoma skelbti ir niekinti Prezidentą Antaną Smetoną,
kuris esą pabėgo iš Lietuvos. Tokie kaltinimai yra Lietuvos niekinimo ir politinių
dividendų prisirinkimo šaltiniai. Todėl prašome susipažinti su 2023-06-19 dieną
Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos “1944-1953 m partizaninio
karo pradžia Lietuvoje” medžiaga (medžiaga yra plačiai išviešinta internetinėje
erdvėje ir su ja galima susipažinti surinkus GOOGLE sakinį pateiktą kabutėse).
Konferencijoje kalbėjęs doc. dr. Vytautas Jakubauskas pateikė labai svarbią
informaciją apie situaciją Lietuvoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Jis
pažymi, kad 1940 metų birželyje totaliniame sumobilizuotos Lietuvos
kariuomenės pasipriešinime galėjo dalyvauti apie 150-160 tūkstančių karių, tarp
kurių apie 2000 karininkų ir apie 48 tūkst. šaulių. Svarstant klausimą vyriausybėje
apie sovietų įteiktą ultimatumą dėl sovietinės kariuomenės įvedimo Prezidentas
Antanas Smetona pasisakė gintis nuo sovietinės agresijos. Balsų dauguma buvo
nesipriešinti arba palaukti. Prezidentas matydamas nesutarimus vyriausybėje ir
aukščiausių karininkų ignoravimą gintis pasitraukė į užsienį.
Todėl prašome Vytauto Jakubausko medžiagą spausdinti, studijuoti ir visais
įmanomais būdais viešinti ir neleisti niekinti Prezidentą A. Smetoną.
Kai kas bando aiškinti, kad A. Smetona buvęs politinis despotas ir
diktatorius. Todėl primename, kad 1918 m vasario mėnesyje Lietuvos Taryboje
kilus kai kuriems nesutarimams A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos Tarybos. 1918-
02-16 dieną Lietuvos Tarybai pirmininkavo Jonas Basanavičius ir pasirašius
Lietuvos Nepriklausomybės aktą Lietuvos Tarybos pirmininku vėl buvo išrinktas
A. Smetona. Atkreipiame dėmesį, kad prieškaryje dviejose kadencijose daugumą
sudarė Tautininkų sąjunga, Krikščionių demokratų sąjunga ir Valstiečių
liaudininkų sąjunga.
PRIMENAME, kad sovietai okupavę Pabaltijį areštavo Latvijos ir Estijos
prezidentus, kurie mirė lageriuose. Turbūt daugeliui žinoma, kad A. Smetona žuvo
gaisre Klivlende JAV, kurį galimai sukėlė sovietų specialiosios tarnybos. Sovietai
okupavę Lietuvą sušaudė 17 ministrų ir 6 Seimo narius, o 22 ministrai mirė
lageriuose, kalėjimuose, tremtyje.
PAŽYMIME, kad Vilniaus Sąjūdžio taryba su partneriais Sąjūdžio
iniciatyvine grupe, Vilniaus Forumu, Talkai Kalbai ir Tautai, Nevyriausybinių
organizacijų padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus koordinacine
Taryba, “Vilnijos draugija”, Žmogaus teisių koordinavimo centru, Pro Patria
2019-02-01 Lietuvos Mokslų Akademijoje paminėjo Prezidento Antano Smetonos
Metus, kadangi 2019-tieji metai buvo paskelbti Prezidento Antano Smetonos
metais. Pasak liudininkų šis minėjimas buvo svarbiausias Prezidento Antano
Smetonos metų renginys Lietuvoje.
Turbūt niekas nesugebės paneigti milžiniškų Antano Smetonos nuopelnų
atkuriant Lietuvos valstybę ir 15 metų jai vadovaujant.
Todėl dar kartą prašome gerbiamus LR Prezidentą, Seimo Pirmininkę,
Ministrę Pirmininkę, Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo Pirmininkę, LR
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimų narius, Vilniaus miesto merą ir
Vilniaus miesto tarybos narius pritarti mūsų ir tikime, daugumos žmonių, siūlymui
pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai Vilniaus centre, Gedimino
prospekte namo Nr.13 skverelyje.
Prašome geros valios žmones dar kartą pritarti mūsų siūlymams ir
oficialiai pareikšti nuomonę.
PRAŠOME Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą būti
paminklo LR Prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje, Gedimino prospekto
namo Nr. 13 skverelyje statybos globėju.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Tarybos pirmininko pavaduotojas, tarybos istorinės
grupės vadovas G. Adomaitis
Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Tarybos pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos prmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas,
A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,
K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R.
Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z.
Mataitis, H. Martinkėnas, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, L. Veličkaitė, G.
Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel. 8611 30131
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas,
Vilnius,
el. p. leonaslabora@gmail.com
PRIEDAS NR. 3
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS
ASMENŲ APTARNAVIMO SKYRIUS
Biudžetinė įstaiga, S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius,
tel. +370 5 206 2090, el. p. kanceliarija@prezidentas.lt, svetainės adresas: www.lrp.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188609016
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos
pirmininkui L. Kerosieriui ir tarybos nariams
leonaslabora@gmail.com
Nr. (1D-675, 1D-676)-2D-
Į 2024-03-06 kreipimusis
DĖL JŪSŲ KREIPIMOSI
Gerbiamieji,
Su Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai adresuotu Jūsų kreipimusi
dėl žinių apie pasirengimą valstybės gynybai suteikimo ir kreipimusi dėl Prezidento
Antano
Smetonos atminimo įprasminimo susipažinome.
Dėkojame už Jūsų išsakytus siūlymus keliamais klausimais.
Šalies vadovas pažymi, kad Antanas Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir
Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų
nedrąsių
svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.
Pasak Respublikos Prezidento, Antanas Smetona visa savo esybe tebėra
nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų
šalies
valstybingumo simbolis. Valstybės vadovas paminklo Prezidentui Antanui Smetonai
Palangoje atidengimo ceremonijos metu pažymėjo, kad neabejoja, jog pirmojo Prezidento
atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje.
Pagarbiai
Vedėja Asta Bogušienė
PRIEDAS NR. 4
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
MIESTO APLINKOS SKYRIUS
Lietuvos Sąjūdžio
Vilniaus skyriaus tarybai
vilnius@sajudis.com
2024- Nr. A51- /24(3.3.2.26E-MAS)
Į 2024-03-12 gautą raštą
DĖL PREZIDENTO ANTANO SMETONOS PAMINKLO VIETOS
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius gavo nagrinėti
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2024-03-06 raštą „Pastatykime Lietuvos
Respublikos
Prezidentui Antanui Smetonai (1874.08.10–1944.01.09) paminklą Vilniaus centre“ (rašto reg.
Nr.
A50-10201/24).
Atsakydami pagal kompetenciją, informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba
savo valią dėl idėjos Vilniuje pastatyti Prezidentui Antanui Smetonai paminklą, kuris išryškintų
Prezidento Antano Smetonos svarbą Vilniui, jam čia veikiant valstybės atkūrimo laikotarpiu, o
vėliau nuosekliai laikantis Vilniaus, kaip teisėtos Lietuvos valstybės sostinės, statuso, taip pat jo
vaidmenį modernizuojant Lietuvą, yra išreiškusi 2021-03-31 Rezoliucijoje dėl Antano Smetonos
paminklo (https://aktai.vilnius.lt/document/30353556).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022-12-19 sprendimu Nr. 1-1708 „Dėl pritarimo
Prezidento Antano Smetonos įamžinimui Vilniuje“, buvo patvirtinta vieta Prezidento Antano
Smetonos įamžinimui – tai skveras priešais Vilniaus senąjį teatrą, įsikūrusį pastate Jono
Basanavičiaus g. 13, kur 1917 m. rugsėjo 18–22 d. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi
Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką Antaną Smetoną (https://aktai.vilnius.lt/document/30384904).
Be šios vietos Antano Smetonos paminklui pastatyti buvo plačiai svarstyta ir kita vieta:
teritorija prie Tilto ir Žygimanto Liauksmino gatvių sankirtos, netoli namo Tilto g., kur Antanas
Smetona su šeima gyveno 1908–1909 metais. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu 2022 m.
rudenį buvo atlikta apklausa dėl Antano Smetonos paminklo vietos, apklausta 1011 Vilniaus
gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Į klausimą ar jiems svarbu, kad Vilniuje atsirastų
prezidento
Antano Smetonos įamžinimo vieta, 39 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. Į antrąjį klausimą dėl
tinkamiausios vietos Antano Smetonos paminklui pastatyti 35 proc. respondentų nurodė teritoriją
prie Tilto ir Žygimanto Liauksmino gatvių sankirtos, o 49 proc. apklaustųjų, kaip tinkamiausią,
įvardijo erdvę Jono Basanavičiaus gatvėje priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius