PRANEŠIMAS SPAUDAI
2026 m. liepos 10 d.
Kova už referendumo išlikimą
Egidijus Čibirauskas, Gediminas Ustinavičius, Zigmas Vaišvila
Teisme ir Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sprendžiasi ne tik teisinės detalės, o konstitucinės piliečių
teisės į referendumą likimas. Apie tai byloja ir praktiškai sustojęs rinkėjų pasirašymas elektroniniu būdu
(www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124) už piliečių iniciatyvą dėl konstitucinės teisės
atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos (žr. www.k23.lt)
Š. m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), praktiškai nemotyvuodamas, atsisakė
priimti mūsų skundą dėl to, kad ši piliečių referendumo iniciatyva būtų vykdoma ne pagal VRK primetamą
politinės kampanijos logiką, grįstą konstituciniu Rinkimų kodeksu (RK), o pagal konstitucinį Referendumo
įstatymą (RKĮ). Pastarasis nustato, kad parašų už referendumo iniciatyvą rinkimo stadijoje vyksta tik
iniciatyvos viešinimas, o agitacija prasideda tik surinkus reikiamą 300 tūkstančių piliečių parašų skaičių ir
Seimui paskelbus referendumą. VRK ignoruoja RKĮ ir aiškina priešingai – esą jau parašų rinkimo metu
vyksta agitacija už referendumą, kuris dar nepaskelbtas.
Tokio aiškinimo esmė paprasta: bet koks šios iniciatyvos viešinimas taptų įmanomas tik apmokant iš aukų,
surenkamų referendumo banko sąskaitoje, tai yra – apmokant kaip už agitaciją. Teismui atsisakius priimti
skundą dėl tokio, mūsų nuomone, konstitucinį RKĮ pažeidžiančio VRK sprendimo, mes negalime viešinti
šios iniciatyvos, o žiniasklaida tą daryti vengia. Jei viešinimą apmokėtume iš aukų, tai reikštų ne tik sutikimą
su neteisėta VRK pozicija, bet ir RKĮ pažeidimą.
Taip atsidūrėme užburtame rate, kurį sukūrė ne tik VRK su teismu, bet ir Seimas, pernai spalį pakeitęs
Rinkimų kodeksą ir įtraukęs abstrakčius, plačiai interpretuojamus ES direktyvos teiginius apie tai, kas
laikytina politine reklama, o kas – ne. Vieninteliu šių teiginių arbitru tapo VRK, o jos sprendimus be išlygų
palaiko teismas.
Š. m. liepos 7 d. LVAT panaikino š. m. birželio 9 d. VRK atsisakymą suteikti mums papildomą LRT eterio
laiką, kuriame būtume paaiškinę, kuo ši piliečių iniciatyva dėl privalomo referendumo (nes keičiama
Konstitucija) skiriasi nuo Seime svarstomos patariamojo referendumo iniciatyvos tuo pačiu klausimu. Tačiau
jau kitą dieną, liepos 8 d., LVAT atmetė mūsų skundą dėl dar vieno – 2026 m. birželio 18 d. – VRK
atsisakymo suteikti LRT eterio laiką paaiškinimams apie šias dvi referendumo iniciatyvas. LVAT net
nepasisakė dėl mūsų argumento, kad prašymas grindžiamas būtent dviejų iniciatyvų egzistavimu tuo pačiu
metu.
Š. m. birželio 10 d. LVAT panaikino š. m. gegužės 19 d. VRK atsisakymą suteikti mums papildomą LRT
eterio laiką paaiškinimams apie „Rinkėjo puslapio“ sutrikimus ir tai, kaip tokiais atvejais turėtų elgtis
rinkėjai. Gegužės 19 d. sprendimu LVAT jau buvo pripažinęs, kad laikotarpiu nuo š. m. vasario 5 d. iki
balandžio 6 d. „Rinkėjo puslapis“ dažnai neveikdavo dėl techninių kliūčių, tačiau VRK nepateikus tikslių
duomenų apie sutrikimų trukmę, teismas šią situaciją buvo priverstas vertinti abstrakčiai ir pratęsė iniciatyvą
tik 6 dienomis – iki š. m. rugpjūčio 11 d. Net ir po to, kai birželio 10 d. LVAT panaikino VRK atsisakymą
suteikti mums LRT eterio laiką šiems paaiškinimams, VRK naujo sprendimo iki šiol nepriėmė.
Š. m. liepos 8 d. LVAT atmetė ir mūsų skundą dėl šios iniciatyvos pratęsimo dėl netinkamo „Rinkėjo
puslapio“ veikimo. Teismas nurodė, kad VRK teisme pripažintas rinkėjų negalėjimas pasirašyti „nuo 10.00
val. iki 16.30 val.“ nėra „sisteminis neveikimas“, ir kad mes nepateikėme įrodymų, nuo kada iki kada
„Rinkėjo puslapis“ neveikė. Klausimas, kaip tokius įrodymus galėtume pateikti, jei šiais duomenimis
disponuoja tik pati VRK, liko be teismo atsakymo. Iniciatyva papildomai pratęsta nebuvo.
Š. m. liepos 9 d. sprendimu LVAT atmetė ir skundą dėl atsisakymo registruoti patariamojo referendumo
iniciatyvą klausimu „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ Esą rinkėjai nesuprastų, ar
klausiama apie Kapčiamiesčio poligoną, apie vieną konkretų, ar apie visus naujus karinius poligonus.
Priekaištauta ir dėl to, kad nenurodėme, kaip Seimas turėtų įgyvendinti tokį referendumo sprendimą.
Taigi, vienos bėdos su referendumais Lietuvoje. O štai 2012 m. Seimo paskelbto patariamojo referendumo
klausimas „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ rinkėjams, matyt, buvo
pakankamai aiškus. Seimas po tokio Tautos sprendimo jokių veiksmų nesiėmė, tačiau ir nauja atominė
elektrinė nestatoma.
Mums atrodė, kad suaugę Lietuvos piliečiai – ne darželinukai. VRK ir teismas paaiškino kitaip: esą mūsų
rinkėjai dar nėra pakankamai subrendę, kad suprastų tokį „neaiškų“ klausimą.
O gal iš tiesų mes, piliečiai, nesuprantame, kad verta pasirašyti už, ko gero, paskutinę valdžios dar leidžiamą
piliečių referendumo iniciatyvą Lietuvoje – dėl konstitucinės teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos?
Parodykime valdžiai, kad esame ne darželinukai!