Sakoma, kad toks klausimas „kas būtų, jeigu būtų“ yra ydingas, nes jis palieka mus įstrigusius neišsipildžiusioje praeityje. Tačiau šįkart, pabandydami atsakyti į tokio žanro klausimą, mes žvalgomės jau į ateitį, zonduodami dirvą – ar galiausiai neatsitiks taip, jog pradės pildytis niūriausi scenarijai?
Toli gražu nesu G.Nausėdos pasekėjas, tačiau į jo šalininkų gretas įpareigoja stoti prasidėję kraštutinai nešvankūs LR prezidento oponentų veiksmai, nukreipti į jo kaip politinės figūros sunaikinimą ir pažeminimą.
Tarkime, politika yra nešvari virtuvė, tačiau šįkart žaidžiama tokiomis nešvankiomis priemonėmis, kad kvapą turėtų užgniužti net ir neutraliam stebėtojui? Taigi – kad ir kaip viskas baigsis, G.Nausėda jau pasitarnavo politinei bendruomenei, nes užvirusios kovos privertė atsidengti, pasirodyti tikruoju veidu jo oponentus, ieškančius sliekų Liuciferio subinėje. Vaizdelis užburia savo pigumu, kitaip nepasakysi.
Jeigu rinkimus į prezidento postą būtų laimėjęs ne G.Nausėda, o Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsberis neabejotinai būtų tapęs premjeru, o Lietuva butų nugrimzdusi į tirštas miglas ir puvėsių tvaiką, kuris atsiranda, kai šalis yra pūdoma ir naikinama pagal specialųjį konservatorių receptą.
Ar G.Nausėda užkirto kelią I.Šimonytės vyriausybės inicijuotoms akcijoms, nukreiptoms prieš lietuvių tautą ir valstybę? Vargu bau… Tačiau, kaip atrodo bent man, jo kaip atsvaros konservatorių planams viską sujaukti teorinis įvaizdis turėjo ir turi pozityvią reikšmę, jis pasitarnavo balanso palaikymui net ir tokiu atveju, jeigu iš pažiūros prezidentas šiandien kažkam atrodo panašus į valstybės sargybinio manekeną.
Kita vertus, šiandien išsipildžiusioje tikrovės versijoje puvėsių kvapą priduoda neišsipildžiusiose prezidentinėse svajonėse užstrigusi ir jau pradėjusi pūti I. Šimonytės siela.
Tikriausiai nusprendę, kad po daugiapakopių insinuacijų prezidentas G.Nausėda visiškai nusilpo, yra pusgyvis, konservatoriai vėl grįžo prie 40 klausimų plano, kuris, kaip atrodo, įsiaudrinusią visuomenę gali pastūmėti į pilietinį karą.
Jau esu bandęs atkreipti dėmesį, kad kažin ar prezidentas G.Nausėda pasiryš nusižeminti iki tokio lygio, jog teiksis iš naujo atsakyti į klausimus, kurie jau seniai yra atsakyti. Tačiau provokatoriai iš konservatorių tikisi, kad jie bet kurio atveju, dirbtinai forsuodami sumaištį, turės progą pasišildyti rankas.
Tačiau įdomiausia yra tai, kokia jau dabar neaprėpiama, pradedant aršiausiais komunistais, ir pasipildanti kiekvieną dieną naujais personažais, yra minia, susitelkusi sugėdyti prezidentą G.Nausėdą. Daug kas čia gaudo savo naudą, stengiasi nepraleisti progos.
Štai toks Slušnys ką tik pareiškė, kad jam gėda dėl to, kad jis pastatė G. Nausėda į prezidento postą, dalyvaudamas jo rinkimų štabe su visa savo šeima. Gal iš tiesų anas tauzija ne tokius jau visiškus niekus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes, kaip pasakoja žmonės, naujai iškeptas konservatorius yra vedęs 4 kartus ir turi būrį vaikų. 4 žmonos ir krūva vaikų – tai jėga, galinti kalnus nuversti.
Kiek prisimenu, tas pats Slušnys šlykščiausiais žodžiais dergė G.Nausėdą nuo pirmųjų jo prezidentavimo dienų, taigi, kas galėtų paneigti, kad G.Nausėdos rinkimų štabe jis veikė kaip I.Šimonytės informatorius, vėliau už nuopelnus kurmio tarnystėje apipiltas malonėmis. Jau tikriausiai pastebėjote, jog su I.Šimonytės atėjimu konservatorių partijoje į aukštas pozicijas staiga, tarsi iš nieko, iškilo anksčiau politikoje nematyti žmogeliukai.
O ar gali kas nors Lietuvoje nutikti be Andriaus Tapino, kuris visados taria svarbų žodį, savo ištaromis pakeisdamas Kindziulį, anų laikų įžymybę…
pozicija.org