2025 m. birželio 12 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė
mūsų skundą dėl VRK atsisakymo registruoti piliečių iniciatyvinę grupę privalomam
referendumui dėl Konstitucijos 23 straipsnio papildymo ketvirtąja dalimi dėl Lietuvos
piliečių nuosavo nekilnojamojo turto Lietuvos teritorijoje neapmokestinimo. „Teisinga“
žiniasklaida šią naujieną skelbė.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateikėme prašymą dėl bylos
nagrinėjimo atnaujinimo, nes šis teismas 2025-06-12 sprendimu šiurkščiai pažeidė įstatymus.
Teismas pripažino tautos konstitucinę teisę nustatyti Konstitucijoje ir mokesčių klausimus, po
ko teismas privalėjo panaikinti VRK sprendimą, nes šį sprendimą VRK grindė nuomone, kad
dėl mokesčių spręsti teisę turi tik Seimas. Tačiau teismas vėl nustebino – atseit neaiški mūsų
siūlymo formuluotė „Nuosavas piliečio nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos
teritorijoje neapmokestinamas.“ Anot teismo, Lietuvos piliečiai gali panorėti įsigyti daug
nekilnojamojo turto Lietuvoje… ir dar nusprendė išeiti iš bylos ginčo ribų – nurodė
argumentus, kuriais VRK negrindė savo sprendimo ir dėl kurių šalys nepasisakė savo
procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuomone, mūsų siūlymas
pažeistų Konstitucijos 29 straipsnį – asmenų lygiateisiškumą. Jei VRK būtų tuo grindusi savo
sprendimą, galima būtų teisme dėl to ginčytis. Tačiau teismas nusprendė ir už pačią VRK, ką
daryti įstatymas teismui draudžia.
Ši teismo nuomonė prieštarauja Konstitucijos logikai, nes joje numatytos skirtingos
teisės piliečiams ir ne piliečiams įvairiose srityse – tik piliečiai dalyvauja valdyme (33 str.),
tik piliečiai balsuoja (34 str.), tik piliečiai renkami į Seimą (55 str.), tik piliečiai inicijuoja
referendumus (9 ir 147 str.), o ir šeimos apsauga nukreipta į piliečių šeimas (38 str.). Todėl šis
teismo argumentas, deja, politinis, kuo teismas neturi teisės užsiimti. Anot teismo, mūsų
siūlymas pažeidžia „valstybės geopolitinę orientaciją“… Tačiau įstatymas draudžia
administraciniam teismui spręsti ginčą politiniais argumentais.
2025 m. gruodžio 30 d. autoritetinga LVAT teisėjų kolegija (pirmininkas Gintaras
Kryževičius, Beata Martišienė ir pranešėjas Egidijus Šileikis) atsisakė atnaujinti procesą
byloje dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų 2025-06-12 LVAT sprendime, nustebinusi pačia
blogąja to žodžio prasme. Iš vienos pusės, teismas patvirtino, kad „nėra konstitucinės
jurisprudencijos, jog Tauta negali priimti Konstitucijos pataisų, susijusių su mokesčiais“, t. y.
pripažino mūsų prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagrįstumą, atmesdamas esminį VRK
argumentą dėl „Seimo išimtinės kompetencijos“ spręsti dėl mokesčių. Tačiau, iš kitos pusės,
LVAT nepasisakė dėl 2025-06-12 LVAT sprendime „išplėtotos“ pataisos „neaiškumo“
sąvokos.
Gerbiami skaitytojai, ar Jums nėra aiški frazė, kad piliečio nekilnojamasis turtas
Lietuvoje neapmokestinamas? Pasirodo, kad ir VRK, ir teismui ji „neaiški“.
Teismas, „ieškodamas sliekų“ šiame siūlomos pataisos „neaiškume“, juos „surado“ –
paaiškino, kad mes, piliečiai, turėsime „per plačias privilegijas“ ir „skriausime“
užsieniečius, „trukdysime“ laisvam ES kapitalo judėjimui.
Taigi, anot teismo, Lietuvos piliečiai – beteisiai. Matome ir matome – užsieniečiai iš ES
jau renkami į savivaldybių tarybas, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją. Net Sutartyje dėl ES –
mokesčiai yra mūsų kompetencija. Bet ne mums. Ir tai nustatė mūsų Lietuvos teismas, bet
ne koks Briuselis ar Strasbūras!
Oi kaip vėluoja teismas susigaudyti geopolitinėje situacijoje! Nors G. Kryževičius buvo
ne tik LVAT Pirmininku, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininku, teisėja B.
Martišienė – buvo pranešėja, t. y. ruošė sprendimą LVAT teisėjų kolegijos sprendimui, kuriuo
teismas įpareigojo Seimą dar kartą svarstyti klausimą dėl 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimo dėl iš Seimo dingusių svarbių valstybės atkūrimo dokumentų, o
pranešėjas profesorius E. Šileikis buvo Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) teisėju, rašiusiu
atskirąsias savo nuomones dėl nesutikimo su KT sprendimais, kuriais, tenkinant globalistų
užmačias, būdavo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Taigi, LVAT nevertino mūsų argumentų dėl 2025-06-12 LVAT sprendimo. Jei tai nebūtų vienos instancijos, t. y. neskundžiamas teismo sprendimas, aukštesnės instancijos teismo jis
besąlygiškai būtų panaikintas, nes yra be argumentų, teismas pasisakė dėl to, dėl ko byloje
nebuvo ginčijamasi.
Ką gi, referendumo konstitucinių teisių gynimą tęsime 2026 metais. Sausio 7 d. bus
nagrinėjamas mūsų skundas dėl VRK atsisakymų keisti jau priimtą VRK sprendimą dėl
referendumo, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta konstitucinė teisė atsiskaityti grynaisiais
pinigais.
Ši iniciatyva VRK sprendimu jau įregistruota, tačiau mes siekiame ir teisės
kontroliuoti ne tik piliečių parašus popieriniuose lapuose, bet ir elektroniniame parašų
rinkimo lape. Kad Lietuvoje nepasikartotų VRK organizuojamų elektroninių pasirašymų
„šimonizacija“.
Su Naujaisiais Metais, Lietuvos Respublikos piliečiai!