Aktualijos

EMIGRACIJA – TAUTOS MIRTIS

Written by Redakcija · 13 min read

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 12 metų

  LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA           

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei LR Seimo nariams

LR Vyriausybės nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai                                                 

EMIGRACIJA – TAUTOS MIRTIS

                                                  Vilnius,  2017-12-20

2016-11-18 d. šios kadencijos  kiekvienam Seimo nariui įteikėme  atspausdinto laikraščio “Lietuvos aidas” 2016-10-04 dienos puslapio kopiją “Vergų gadynei – NE!” (kopiją pridedame). Apie  tai parašyta  www.sajudis.com   2006-10-25 Vergų gadynei-NE!

Prieraše rašėme ir  prašėme “Pastudijuokite. Pasidėkite atminčiai.  Baigiantis kadencijai paanalizuokite kas pasikeitė per 4 metus”. Manėme ir tikėjome, kad veržli Seimo dauguma, aktyviai dalyvaujant opozicijai, imsis problemiškiausio EMIGRACIJOS  KLAUSIMO.

           Kai apie MILIJONĄ  netekusių kantrybės, neketinančių badmiriauti, atsisakančių klausytis skleidžiamų pažadų apie darbo vietų kūrimą ir  vergauti gimtinėje, neįkalintų gyvuliniuose vagonuose, nesukaustytų grandinėmis,  neprirakintų galerose laisva valia išvyko į kitus kraštus – LIETUVĄ VALDANTYS TURĖJO LABAI SUSIRŪPINTI.  Gyventojų emigracija tampa Lietuvos valstybės naikinimo priežastimi. Daugkartinis  Politinių kalinių ir tramtinių sąjungos vadovas dr. Povilas Jakučionis 2012 m. straipsnyje aiškino EMIGRACIJA-TAUTOS MIRTIS (straipsnis pridedamas).  Valdę Lietuvą ir norintys valdyti teikė įvairiausių pasiūlymų emigracijos mažinimui.

             Daugelis šios kadencijos  Seimo narių į Parlamentą buvo išrinkti deklaruodami SIEKĮ MAŽINTI EMIGRACIJĄ IR SUSIGRĄŽINTI IŠVYKUSIUS. Gražūs pažadai pasiliko už  SEIMO DURŲ. Iki šiol  NEBUVO SEIMO ir VYRIAUSYBĖS MASTU SVARSTYTI EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ SUSIGRĄŽINIMO KLAUSIMAI. Nepavyko politinėms partijoms PER  METUS PASIRAŠYTI SUSITARIMO DĖL EMIGRACIJOS MAŽINIMO IR IŠVYKUSIŲJŲ  SUSIGRĄŽINIMO.

            Vilniaus Sąjūdžio taryba ne vieną kartą Seimui teikė dokumentus, organizavo ATGIMIMO  BANGĄ,  aiškino ir prašė  Seime suorganizuoti specialius Seimo posėdžius išnagrinėti emigracijos priežastis ir pasekmes bei rengti emingacijos mažinimo ir išvykusiųjų susigrąžinimo strategiją.

            Ar kas nors susimąstė, kad emigravusieji užsieniuose yra įsigiję keletą šimtų tūkstančių gyvenamų namų, butų, objektų ir sukuria milžinišką BVP kitoms valstybėms bei moka mokesčius. Ar valdantieji ir politikai pagalvojo, kad artėja  pelningiausio biznio epocha statyti senelių namus ir prieglaudas paliktiems nukaršinti, numarinti ir palaidoti.

            870  tūkst. Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.  Spalio pabaigoje vykęs tyrimas atskleidė, kad  82 proc. 9 -12 klasių moksleivių galvoja  apie emigraciją, –  31,9 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Lietuvos visam laikui.

            Seimas  sprendžia įvairiausius klausimus tačiau iki šiol nėra parašęs nė vieno sakinio apie emigracijos mažinimo ir išvykusiųjų susigrąžinimo strategiją.

            Palikę Tėvynę tarytum dvasios klajos svečiose žemėse su širdgėla ir ašara dėl prarastos TĖVYNĖS.   Nei Seimas, nei politikai, nei teismai KALTŲ  NENUSTATYS.

            Emigracija Lietuvoje skaudžiausia tema su katastrofiškais  ateities padariniais. Todėl dar kartą prašome Seimą  planuojamų atostogų metu susirinkti į Seimą   NORS MĖNESIUI  ir parengti emigracijos mažinimo ir išvykusiųjų susigrąžinimo srategiją.

            Visus aplankanti Šventoji Marija Dievo Motina Lietuvos Globėja skatins Tvirtybės, Meilę Dievui, Motinai Tėvynei, Karžygių ir Laisvės Kovotojų Valstybei. Todėl susimąstykime ČIA ir SVETUR – darykime viską, kad nugalėtume kaip 1990 Kovo 11-ąją ir 1991 Sausio 13-ąją.

Tarybos pirmininkas  L. Kerosierius

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius  A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotoja    A . Jakučiūnienė

Pirmininko pavaduotojas, Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių

bendrijos tarybos narys  P. Dirsė

Tarybos narys,  Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių

sąjungos tarybos  pirmininkas  P. Gvazdauskas

Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: A. Budriūnas tel. 8673 95837, L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com

 

 

 

Dr. Povilas JAKUČIONIS
Emigracija – tautos mirtis
Mintys po diskusijų portale „Delfi“

Lietuvoje diskusijos apie emigraciją tai įsižiebia, tai nurimsta, bet nesibaigia. Pernai jas ypač paskatino Seime vykęs įstatymo dėl dvigubos pilietybės svarstymas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) suvažiavimas. Grįžusi iš viešnagės JAV Seimo pirmininkė I.Degutienė neatsargiai, bet teisingai viešumoje prasitarė, kad žmonės ryžtasi palikti savo Tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje.
Šie žodžiai užgavo ir įžeidė užsienio lietuvius. Jų nuomone, I.Degutienė nesupranta situacijos. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė mano, kad emigracija – ne asmens reikalas, o tautos likimas. Ji stebisi nesupratimu, ką užsienio lietuvis jaučia (atskyrimą nuo Tėvynės, giminių, šeimos). Ji mano, kad pilietybė yra svarbiausias ryšys žmogui su savo prigimtine Tėvyne.
PLB atstovai ir kiti oratoriai, pernai kalbėję suvažiavime, teisino apsisprendimą išvykti ir pasakojo apie emigrantų dvasinius išgyvenimus toli nuo Tėvynės tarp svetimų. Kalbėta, jog negalima priversti žmogų nevykti, o pasirinkimo išvykti negalima smerkti kaip blogio. Jei žmogus negali užtikrinti savo elementarių poreikių, jis išvažiuoja. Tačiau kuo ilgiau žmogus būna užsienyje, tuo sunkiau jam grįžti. Reikia palikti atviras duris, nesmerkti jų, nedalinti į blogus ir gerus lietuvius. Dabar pasitaiko kaltinimų emigrantams išdavyste ir iš pavydo kylančių priekaištų.
Žurnalistas Tomas Dapkus savo kalboje pastebėjo, kad visuomenėje migracija suvokiama kaip didžiausia problema, tačiau politiniu lygiu ji nesprendžiama. Kitas kalbėtojas Arūnas Pemkus teigė esą pasaulyje gyvena apie 5 milijonai lietuvių kilmės žmonių, apie kuriuos Lietuvoje nežinoma arba pamiršta. Panašiai sakė ir buvęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis: „Daug šeimų ragina savo vaikus ir vaikaičius emigruoti. Motyvas ekonominis. Pernai emigrantai pervedė į Lietuvą per keturis milijardus litų. Per nepriklausomybės metus praradome apie milijoną tautiečių, o likusiems čia teks sunkiai dirbti, kelti ekonomiką.“ Kas tiesa, tai tiesa!
Pasakyti argumentai teisingi, jei turime galvoje asmenis, individus. Tačiau jei galvojame apie visuomenę, tautą – reikia kitokių argumentų. Jei žmonės Lietuvoje pradėjo mylėti emigrantus tik dėl jų pinigų, tai reikėjo skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės, gal jis būtų laimėtas. Dviguba pilietybė kur kas mažesnė nelaimė, nei šimtai tūkstančių prarastų žmonių.
Keista mintis, jog Seimo pirmininkė nesupranta situacijos, o emigrantai ją gerai žino. Tikriausiai skirtumas tas, kad vienu atveju kalbama apie situaciją Lietuvoje, kitu – emigracijoje. Emigracijos aiškinimas kaip „tautos likimas“ gali reikšti ir tikėjimą mūsų tautos žūtimi. Ne pilietybė yra svarbiausias ryšys su Tėvyne, bet meilė gimtajam kraštui ir pareigos jam supratimas. Mes, likusieji, nesmerkiame išvykusiųjų, bet mums skauda širdį dėl nykstančios tautos. Prie to gerokai prisideda emigracija, todėl ir neturime pagrindo jos gerbti.
Kyla klausimas, kas gi juos, emigrantus, atskyrė nuo Tėvynės ir saviškių, jei ne jie patys? Jei Lietuvoje užmirštama, kad pasaulyje gyvena dar penki (gal tikriau, vienas ar du) milijonai tautiečių, tai gal jie niekur ir niekuo nepasireiškia, kaip lietuviai? Senovėje vaikus parduodavo į vergiją, kad išgyventų likusieji. Dabar, matote, kad gyventi būtų geriau, tėvai vaikus „ragina emigruoti“. Ar nenusikalbate, ponai?
Didžiausias bet kurios tautos turtas – tai jos žmonės. Per paskutinį dešimtmetį emigravo 204,7 tūkstančio Lietuvos gyventojų. Per 20 metų emigrantų priskaičiuojama nuo 300 iki 500 tūkstančių. Tėvynę jie paliko, lyg sergančią motiną.
Viena Rygos universiteto filologijos profesorė pasakė, kad dvikalbystės įvedimas Latvijoje prilygtų latvių tautos pasmerkimui mirčiai. Lietuvos atveju galima sakyti – kiekvienas emigruojantis lietuvis pasirašo po lietuvių tautos mirties nuosprendžiu. Nori jis to ar nenori, supranta jis tai ar nesupranta!
Pokario rezistencijos, Lietuvos Sąjūdžio dalyviai – tautos dauguma – negalėjo net įsivaizduoti tokio masinio bėgimo iš po 50 metų vergijos išsilaisvinusios Tėvynės. Negalėjo to įsivaizduoti ir Vasario 16-osios Lietuvos patriotai, su didžiuliu entuziazmu gynę ir kūrę gerovę savo Tėvynėje. Negi badas ar maras Tėvynę ištiko, kad reikia strimgalviais iš jos bėgti? Guodžiamasi, jog migracija yra natūralus pasaulinis procesas ir nereikia labai išgyventi, nes dauguma sugrįš, kai Lietuvoje bus geriau gyventi. Tik kas tą „geriau“ sukurs? Dauguma nesugrįžo. Grįžo tik tremtiniai iš Sibiro, nes jie buvo prievarta ištremti. Iš Lietuvos emigruoja santykinai kelis kartus daugiau nei iš kitų kaimyninių šalių. Kodėl? Niekas neieško atsakymo. Ir dėl to liūdniausia. Gal Tėvynėje badu miršta, gal teisybės neranda, gal tokiu būdu „blogai“ valdžiai keršija? Buvo visokių valdžių – ir kairiųjų, ir dešiniųjų, liberalių ir populistinių. Negi visos blogos, visos smaugia, visos vagia? Ir nieko mažas žmogelis negali padaryti. Jis neina balsuoti, nerenka geresnės valdžios, o išvyksta į Vakarus. Kažkodėl ne į Rytus… Ne toks jis jau „mažas“ – supranta, kur geriau. O jei supranta, tai kodėl pats sau nekuria geresnio gyvenimo Tėvynėje? Juk visai neseniai ne tokias galybes, kaip mūsų korumpuoti valdininkai ar teisininkai, įveikėme ir tapome laisvi nuo išorės pavergėjų.
Visos buvusios ir esamos valdžios tylėjo ir tyli, lyg vandens į burnas prisiėmę. Ta tyla tik skatina emigraciją. Suprask – geriau nebus. Nors tirtų, skaičiuotų, analizuotų, ieškotų priežasčių. Gal reikia keisti ekonomikos politiką, gal paskubėti atkurti teisingumą? Iš tikrųjų tarp spręstinų problemų emigracijos niekada neįvardija A.Kubilius ar kuris nors kitas buvęs premjeras, metiniuose pranešimuose jos neminėjo nei V.Adamkus, nei D.Grybauskaitė. Kasmet padėtis katastrofiškai blogėja. Jei iš pradžių emigravo pavieniai žmonės ir palaikė glaudų ryšį su šeimomis, tai dabar emigruoja šeimos su vaikais. Tokie tapę pensininkais gal ir sugrįš, tačiau vaikai – tik per stebuklą, tik atskirais atvejais.
Prarasti žmones „padeda“ ir neigiamas gimstamumo bei mirčių santykis. Per paskutinį dešimtmetį mirė 102 tūkstančiais Lietuvos gyventojų daugiau, nei gimė. Per 10 metų mirė 426 tūkstančiai žmonių, arba visas Kaunas! Imigrantų per tuos 10 metų tebuvo 64,2 tūkstančiai. Per 20 metų visose Baltijos šalyse gyventojų sumažėjo 1,6 milijono, arba visa Estija!
16 amžiuje švietėjas Mikalojus Daukša tautos tvirtumą matė gimtojoje kalboje. Ankstesnių emigrantų vaikai lietuviškai jau nekalba. Mūsų laukia prūsų likimas. Vardas liko, o tauta išnyko. Panašų likimą lietuviams pranašavo kompartijos veikėjas Michailas Suslovas: „Lietuva bus, bet lietuvių joje nebus.“ Suprask: jie gyvens Sibire. Tautos elitas šito nesupranta, arba dedasi nesuprantąs. Valstybės vidaus ir užsienio politikos svarbiausiu akcentu turėtų būti nacijos gausėjimas ir gerovės kėlimas, sakė R.Bačkis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys bando tai daryti, bet fragmentiškai ir nesėkmingai. Ministro pirmininko A.Kubiliaus prioritetai vis tie patys: fiskalinis stabilumas, energetika ir pensijų reforma. Emigracijos stabdymo politikos, deja, nėra.
Mečys Laurinkus per Lietuvos radijo laidą „Akiračiai“ viena iš grėsmių valstybei įvardijo nacionalizmą. Darius Kuolys emigracijos priežastimi laiko neteisingumą. Ar reikia gerbti žmones, bėgančius nuo blogio, o ne kovojančius su blogiu? Gerbtini žmonės nebėgo nuo Lietuvos radijo ir televizijos objektų, kai pasirodė sovietų tankai, bet tvirtai stovėjo susikibę rankomis prieš vamzdžius… Negi šiandien bėga už jūrių marių nuo savų biurokratų? Visai nepanašu į tiesą. Tikros priežastys kitos – noras gyventi geriau. Tik gėda prisipažinti, nors pats noras nėra smerktinas.
Prarandame jaunimą, prarandame ateitį. Net 60 procentų jaunimo norėtų emigruoti ilgesniam laikui. Nuo įstojimo į ES emigravo 220 tūkstančių žmonių. Ar verta buvo stoti į ES? Dabar skaičiuojama tik ekonominė ES nauda. O kas paskaičiuos, kiek kainuoja išauginti ir išlavinti 220 tūkstančių žmonių? Kokį nacionalinį produktą per 10 metų būtų sukūrę tie 220 tūkstančių? Ir mokyklų klasės gal būtų pilnos, kaip buvę. Sakote, valdžia nedavė darbo, tai ir išvarė? O kodėl neprasimanėte patys? Šešėliniame versle, žiūrėk, kokie išradingi!
Vilniaus universiteto prof. Zenonas Norkus mano, kad naujos kartos emigrantai gali tapti „žydiškais lietuviais“, padedančiais Lietuvai. Tokius turi Izraelis. Jo nuomone, mūsų emigrantai dvejopi: vieni emigravo dėl žlugusio gyvenimo, kiti – dėl žinių ir patirties. Tik pastarųjų mažai. Jie esą ir gali tapti „žydiškais lietuviais“. O kiti jaučia nuoskaudą ir yra neproduktyvūs. Kita vertus, juk ne Lietuva juos nuskriaudė. J.V.Daugmaudis pastebi, jog Izraelį atkūrė diaspora. Pasaulio žydai suvažiavo į Izraelį. Lietuviai, atvirkščiai, atsivėrus sienoms, išeina į pasaulį. Lietuviškoji diaspora užsienyje neišlaiko laiko išmėginimo – primiršta kalbą ir kultūrą, asimiliuojasi.
Lietuvos vokiečiai, 1941 metais pagal Hitlerio ir Stalino susitarimą iškeldinti iš Lietuvos, daugiausia iš Klaipėdos krašto (buvo išvaryta apie 52 tūkstančius), iki šiolei jaučia nostalgiją savo gimtajam kraštui. Jie leidžia žurnalą „Die Raute“ (Rūta). Jame rašo, jog turi dvi Tėvynes: Lietuvą ir Vokietiją. Ar laikui bėgant ne taip pat jausis ir mūsų dabartiniai emigrantai? Jaus nostalgiją, bet nejaus pareigos. Jau dabar panašiai elgiasi: aplanko gimines, pasisvečiuoja ir – „adju“. Tik vienas kitas pensininkas apsigyvena Lietuvoje. Gerai, bet jie nesukuria reprodukcijos, gerų idėjų, neperkelia inovacijų ir kapitalo į tėvų žemę, išskyrus retus, pavienius atvejus. Tenka apgailestauti, kad lietuviai, deja, ne žydai!
       PRIEDAS

VERGŲ GADYNEI – NE!

 

Prieš 10 metų 2006-10-25 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus m. susivienijimo  „Labora“ taryba straipsnyje „Vergų gadynei – NE! vertino susidariusią Lietuvoje  situaciją.

Žemiau pateikiame tą straipsnį, jis taip pat patalpintas www.sajudis.com 2006-10-25

 

PASKAITYKIME ir PAMĄSTKIME AR KAS PASIKEITĖ?!    

GERBIAMI RINKĖJAI, PASITARNAUKIME LIETUVAI!

 

          Lietuvos žmones kamuoja graudūs prisiminimai apie buvusius kaimus, buvusią mokyklą, buvusią polikliniką, buvusią ligoninę, tyrą sąžinę ir artimo meilę. DAUGELĮ GLUMINA VALSTYBĖS IR TAUTIŠKUMO IŠLIKIMAS, kad politikoje idėjų nebeliko – yra tik interesai. ŠIURPINA ŽMONIŲ ŽUDYNĖS, NUVERTINIMAS,  JŲ DEGRADAVIMAS IR KORUPCIJA. Pagal daugybę rodiklių Lietuva žemiausiose Europos Sąjungos vietose – tik pagal alkoholizmą  nepralenkiami, o pagal korupciją ir žudynes  labai žymūs. Apie visą tai žinojo ir įvairiausias strategijas įgyvendino valdžiusieji ir valdantieji bei  dažnas mūsų liokajiškai jiems tarnavęs. NESIPRIEŠINIMAS PRIEŠ BLOGĮ YRA TARNYSTĖ BLOGIUI.

            Dabar į valdžią veržiasi net nedalyvavę piketuose, pasipriešinimo akcijose ar mitinge, tūnoję pavėsyje arba būdami politikoje ir valdžioje griovę Lietuvą. Tokie RENGIASI gelbėti Lietuvą žadėdami sugrąžinti emigrantus, žadėdami pastatyti butus ir darželius, žadėdami smarkiai didinti pensijas ir atlyginimus, žadėdami  įteisinti vienalytes santuokas, žadėdami sunaikinti korupciją. SIEKIANTYS BALSŲ SKLEIDŽIA ĮVAIRIAUSIŲ PAŽADŲ LAVINĄ TINKANČIŲ GINESO REKORDŲ KNYGAI, O PRAKTIŠKAI NEĮGYVENDINTŲ PER DAUGELĮ SEIMO KADENCIJŲ. Manytina, kad valstybės biudžeto ir Europinių pinigų dalybos užvaldymas buvo, yra ir bus pagrindinis valdančiųjų tikslas, nes jiems tokią privilegiją suteikia RINKĖJAI – SEIMŪNŲ DARBDAVIAI.

            Pagal visuomenės apklausas žmonės labiausiai nepasitiki Seimu ir partijomis. 

            Ant LIETUVOS LAISVĖS AUKURO sudėta daug aukų. Gerbdami jų siekius ir atminimą privalome dirbti žymiai geriau.

            GERBIAMI RINKĖJAI, pasistenkime, kad LIETUVAI BŪTŲ GERIAU!

            Pagarbiai, L.Kerosierius

            2016-10-02

            El. p.  vilnius@sajudis.com

 ……………………………………………………………………………………………………………………………..         

                                      Vergų gadynei – NE !        

Kai įmonės, gamyklos masiškai buvo uždarinėjamos ir  tūkstančiai žmonių buvo išmetami į gatves – nebuvo valstybinės strategijos;

            Kai kolchozų ir sovchozų turtą dalijosi žemdirbiai ir rengėsi pamaitinti tautą ir užsidirbti ateičiai – nebuvo valstybinės strategijos;

Kai rinką tvindė užsienietiškos prekės – nebuvo valstybinės strategijos.

            Kažkur rytuose buvo kuriamas scenarijus, o vietose buvo rengiama strategija nepriklausomybės ir demokratijos devalvavimui ir laidojimui.

Mes žinome,

kad tūkstančiai žmonių  negalėjo panaudoti savo gebėjimų dirbti darbą ir užsidirbti pragyvenimui ir šeimos ateičiai,

kai mažamečiai dirbo už keletą litų per dieną,

kai bedarbiai darbo biržose laukė sėkmės loterijos,

kai nesukaustytų vergų armija kasdien skuba į darbą ir nežino savo ateities ir likimo,

kai darbdavys už padienį darbą sumokėjęs keletą dešimtinių litų įrodinėja, kad jis gerina darbininko ar valstiečio gyvenimą, nes anas tą dieną kažką valgė ir buvo apsirengęs,

kai įvairiausi politikieriai, verslininkai ir vadovai nesigėdydami postringauja: kol jūs vaikščiojote su vėliavėlėmis – mes kūrėme Lietuvos verslą ir ekonomiką,

kai įvairiausių įmonių ir organizacijų vadovai ir vadukai kasdien kala į galvą pavaldiniams,  darbininkams ir valstiečiams, kad valstybė nesudaro galimybių verslui vystyti ir todėl jie, kad išsilaikytų ir nesužlugtų organizacija tegali mokėti minimumą arba  vokeliuose ir ciniškai paaiškina norėjom laisvos Lietuvos ir turim,

kai darbo diena ištęsiama iki begalybės, o ataskaitoje parašoma pusė etato ir įbrukama už darbą minimalios algos puselė,

kai verslininkai ir valstybė iščiulpę dirbančiuosius, laikė juos ant skurdo ir bado ribos – daugelis neiškentė ir pabėgo iš Lietuvos duonos kąsnio ieškoti ,o daugybę įsiurbė amoralaus gyvenimo liūnas arba degradavo – tai tie patys verslininkai, susikrovę milijonus, niršta ant žmonių ir nepriklausomos Lietuvos, nes nebeliko kam vergo jungą vilkti ir turtus krauti,

kai, perpratę įstatymų vingrybes, darbo ieškantys, bedarbiai ir nenorintys dirbti išsisukinėja nuo galimybės teisėtai užsidirbti,

kai darbdavys už čėrką suvilioja darbui, o puslitriu užmoka už darbą – tada alkoholis, pilstukas, samanė, techniniai išsunkalai, pastiprintas alus ir kvaišalai atriša liežuvius, pravilgo gerkles, suniežina kumščius, o galvose balti žirgai klajoja,

kai valdžia saldžialiežuvaudama giriasi pakėlusi keliomis dešimtimis litų algą ar pensiją , tai paslaugų teikėjai ir prekių pardavėjai iščiulpia dešimteriopai,

kai vieni šaukė nusipelnėm gyventi geriau, o kiti žadėjo aukso kalnus, pakelti atlyginimus net 40 proc. ir reikalavo valdžios, o susėdę į seimo ložes ir vyriausybės krėslus pradėjo su savo parankiniais gyventi geriau,

O TŪLAS ŠAUKIA –  kur blogybė, jeigu Lietuva Europoje automobilių skaičiumi vienam gyventojui yra antroje vietoje,

JAM AUKOS AIŠKINA – kad Lietuva Europoje pirmauja savižudybėmis, kad kainos Europinės,o atlygiai mizeriniai,

kad visos Lietuvos valdžios giriasi didingais darbais, bet niekas neprisiima atsakomybės už blogą  teisėtvarką, tautos nuskurdinimą, tautiškumo menkinimą, visuomenės degradaciją, narkomaniją, prostituciją, gausybę savižudybių, totalinį nusikalstamumą, gimstamumo mažėjimą – tautos naikinimą,

kad  atsirado daug gabių verslininkų, vadovų ir specialistų, kurie praturtėjo, tačiau nesuprantame, kodėl privačiose organizacijose darbuotojai iš klijentų jau ima  kyšius ir apgaudinėja kasos aparatus,

kur pinigais pakvimpa – ten apstu kūrėjų ir maitvanagių,

 kad neįmokos į biudžetą siekia apie 20 procentų, o tai sudaro apie 3 milijardus litų biudžetinių įplaukų,

kad apie du milijardai litų apyvartoje plaukioja juodųjų pinigų,  nelegalių ir kontrabandinių prekių ir paslaugų,

kad   žiniasklaida ir kompiuterizacija dažnai  supainioja žmonėms moralės, dorovės ir rimties nuostatas – daugybė žmonių  ir ypatingai jaunimas atsiduria gyvenimo kryžkelėje.

            Kai netekusių kantrybės ir neketinančių badmiriauti ir vergauti gimtinėje šimtai tūkstančių nesukaustytų grandinėmis ir neprirakintų galerose, neįkalintų gyvuliniuose vagonuose, laisva valia vyksta į kitus kraštus, o kai kas juos koneveikia patriotiškumo, meilės ir pagarbos gimtinei stygiumi; jie stengėsi išrinkti gerus deputatus ir vadovus. Sakykit – gal jie turėjo sukilti,  ištaškyti tą visą bjaurastį ir įvesti tvarką, dėl kurios tiek kovota ir aukų sudėta;  gaila, kad neatsirado SPARTAKŲ – tokia galybė gabių, stiprių, darbščių ir išsilavinusių dukrų ir sūnų paliko gimtinę. Apie 400 tūkstančių tautiečių gelbėdamiesi nuo sovietinio genocido pasitraukė į Vakarus ir tiek pat mūsiškių Nepriklausomybės laikmečiu paliko gimtinę brangią. Tie skaičiai verčia kiekvieną mūsų rimtai susimąstyti ir daryti rimtas išvadas.

            JAU  KURIS  LAIKAS verslo banginiai solo ir darbdavių armija  choru šaukia:  ATIDARYTI  SIENAS  DARBO  JĖGAI  IMPORTUOTI  IR  PAILGINTI  DARBO  SAVAITĘ  IKI  60 valandų

         NEPAVYKS – per daug gyvenimų suluošinta, per daug svetimo darbo pasisavinta, per daug sukčiauta, dar ašaros sruvena, dar ištiestos rankos prašo išmaldos, dar neprašėte atleidimo. Dar nepateikėte verslo ir darbo abipusio sąveikumo, pasitikėjimo ir harmonijos strategijos bei įsipareigojimų apmatų. Pragyvenome karus ir genocidą, laidojome artimuosius, atkūrėme ir apgynėme Nepriklausomybę NE TAM, kad taptume VERGAIS.  Mes Europos struktūrose, o vergovė, įkalinimas ir gyvenimas be ateities daugelio namuose.

          Dėl susidariusios katastrofiškos padėties kalti  yra:

            prezidentai,

            seimai, išskyrus Valstybingumą atkūrusį Seimą,   

            partijos dalyvavusios seimuose ir jų partiečiai,

            visos vyriausybės ir jų tarnautojai,

            verslo įmonių bei organizacijų vadovai,

            gal ir mes patys paklusniai ir naiviai vykdę jų valią.

            Jie bendru sutarimu engė,  apgaudinėjo ir neįvykdė įpareigojimų, įsipareigojimų ir būtinų darbų  – nė vienas nenusišalino ir nesusinaikino 

            todėl aukščiau paminėti turėtų prisiimti atsakomybę ir atsakyti už tas negeroves ir imtis būtinų, su visuomene suderintų, priemonių padėčiai taisyti.

Nenoriu būti teisėju. Tad pasakyki – ką daryti !

Pagarbiai,

Lietuvos Sajūdžio Vilniaus m.susivienijimo „Labora“ tarybos pirmininkas                                              Leonas Kerosierius

Adresas ryšiui: Leonas Kerosierius, Erfurto g. 46-64,  Vilnius,

Tel/fax.  231 81 11, el. paštas leonaske@takas.lt

2006 10 25