Sekmadienį, gruodžio 15 d., Čikagos Ukrainiečių Kongreso komiteto Amerikoje (UCCA), Ilinojaus valstijos skyriaus kvietimu į mitingą Čikagoje solidarumui su Ukrainos EuroMaidano siekiais – integracija į ES,prieš žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje – susirinko per penkis šimtus žmonių.
Kviesdami tautiečius, ukrainiečiai nepamiršo ir jiems artimų, kaip patys sakė, ,,brolių ir seserų“ iš trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Gruzijos. Tarpe susirinkusiųjų buvome ir mes, keturi lietuviai – išeivijos antrosios kartos tautiečiai advokatas Saulius Kuprys (nuotr.: stovi viduryje), Vytas Beleška ir du trečiabangiai – visur spėjantis pabuvoti Ernestas Lukoševičius (nuotr. pirmas iš kairės) ir šių eilučių autorė.
Mitingą pradėjo ir aktyviai reiškėsi ukrainiečių dvasiškiai, atstovaujantys kelioms krikščioniškoms konfesijoms, tarp jų ir katalikams. Negaliu be jaudulio kalbėti apie juos, jų meilę istorinei Tėvynei Ukrainai, patriotiškas kalbas. Ir su skausmu, tenka pripažinti, kad mūsų tautos kunigai ne tik nedalyvavo (maloni išimtis vysk. Kauneckas) pasirašant už Tautos referendumą, neskatino tikinčiųjų, bet, net nepageidavo, kad bažnyčių prieigose būtų apie tai kalbama ar kviečiama pasirašyti…
Buvo šaltoka ir vėjuota diena (gal ne veltui Čikaga vadinama vėjų miestu), kelias valandas trukęs mitingas, persmelkė šalčiu – šalo rankų, kojų pirštai… Bet tokią svarbią dieną šildė žmonių artuma, supratimas, kad būdami kartu, galime daugiau pasiekti, daugiau nuveikti.
Gausybė plakatų iškalbingais tekstais, liudijo viena: žmonės turi teisę į žodžio laisvę, teisę gyventi, dirbti, kurti laisvėje. ,,Geriau Europa nei Sibiras“; ,, Mes esame Europoje“, ,, Janukovyčių – į Sibirą, Ukrainą- į Europą“, ,,Rusija, šalin rankas nuo Ukrainos”, – tokiais ar panašiais tekstais plakatuose ukrainiečiai reiškė savo valią.
Be Ukrainos Kongreso atstovų, mitinge kalbėjo svečiai – keli JAV kongresmenai, viešai pažadėję įtakoti aukščiausius JAV politikus paveikti Ukrainos valdžią nepažeidinėti žmogaus teisių, greičiau integruotis į Europą. Žodį tarė įvairių JAV ukrainiečių organizacijų atstovai, pažadėję kovą tęsti tol, kol Ukraina nepasirasšys sutarties su ES.
ALT‘o (Amerikos lietuvių taryba) pirmininkas adv. Saulius Kuprys perskaitė JBALT (Jungtinis Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinis komitetas) pareiškimą ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių koalicijos (CEEC), Kreipimąsi į JAV Prezidentą Barack Obama dėl susidorojimo su taikaus protesto mitingų dalyviais, dėl žodžio ir asmens laisvės teisių pažeidimų Kijeve. Išreiškė solidarumą Ukrainos siekiui tapti lygiateise ES nare. Susirinkusieji ilgais plojimasi ir skandavimu ,,diakuj“ (ačiū) padėkojo S.Kupriui.
Tokiuose mitinguose pajunti, kad esame artimi, turime bendrų rūpesčių. Ukrainiečiai, dėkodami mums už palaikymą, minėjo, jog esame šaunuoliai, surengę Tautos referendumą. Priminėme jiems, kiek nenumatytų pavojų slypi ES sutartyse – žemės pardavimas užsieniečiams, gėjų vedybų legalizavimas, leidimas jiems įvaikinti vaikus, juvenalinė justicija (nepgrįstas vaikų atėmimas) ir t.t. Tai ir perspėjimas ukrainiečiams, kad pasirašydami ES sutartį, būtų akylesni (juk LR Seimas priėmė ES Konstituciją nei ją skaitę, nei supratę – ji nebuvo išversta i lietuvių kalbą!). Priminiau specifinius Europos Tarybos prezidento Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rumpoy) pasisakymus Vilniuje, kurio nuomone sąvokos ,,tauta” ir ,,tėvynė” turi atsidurti istorijos šiukšlyne. Jo skelbiama ES ateities vizija – jokių tautinių kultūrų, tik viena internacionalinė, viena sostinė,vienas prezidentas, žodžiu – federalinė valstybė, o modeliu pasirinkta JAV. Sakyčiau, kažkokia kitokia komunizmo atmaina…
Taigi, mano misija šiame mitinge buvo dvejopa – dalyvauti, palaikyti ir priminti ar paaiškinti kas per monstras ta ES. Pradžioje masina pinigais, investicijomis, o įklimpus (man tai primena pasaką apie našlaitę, smala išteptą karvę ir prilipusią prie jos raganos dukrą…), prasideda visokie reikalavimai, neretai amoralūs krikščioniškojo pasaulio, kuriame gyvena Lietuva ir Ukraina, požiūriu.
Negaliu nepaminėti jauno dainininko, ištarusio prasmingus žodžius:,,Žmonės, esame ukrainiečiai, kur bebūtume gimę – Ukrainoje, JAV, Australijoje ar kur kitur,. esame ir būsime ukrainiečiais, savo tautos sūnūs ir dukros”.
Norisi tikėti, kad ir mūsų jaunimas mąsto panašiai.
Sėkmės Ukrainai.
Nuotraukos: 1. Vyto Beleškos
likusios – str. autorės