Aktualijos

Gediminas Jakavonis: Kaip demokratiškai naikinama lietuvių tauta ir valstybė

Written by Biciulystė Siūlo · 3 min read

Lietuvos Konstitucijos I skirsnis, 2 straipsnis skamba taip: „Lietuvos Vlstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.”

2004 m. mums įstojus į Europos Sąjungą, kur galioja šios organizacijos priimtų įstatymų viršenybė, formaliai mūsų Konstitucija nepasikeitė. Teisiškai susidarė dviprasmiška situacija, kurioje atsidūrusios savarankiškumą norinčios išlaikyti šalys, tokios kaip Lenkija, Vengrija, Čekija juridiškai stengiasi tai išnaudoti savo tautų naudai.Lietuvos valdančiam politiniam elitui minėtas Konstitucijos straipsnis – neegzistuojanti teisinė norma. Esam puikūs visų Dž.Sorošo, K.Švabo, užvaldžiusių savo Naujosios pasaulio tvarkos idėjomis Europos Parlamentą, norų vykdytojai ir uoliausi pataikūnai. Vykdytojai tos ideologijos, kuriai nugalėjus nelieka nei rasių, nei lyčių, nei tautų.

Jei, būdami okupuoti, lietuviai atsilaikė prieš „homo sovieticus” strategus, tai dabar visam pasauliui demonstruojam, kad esam „veršių” tauta, kuri savo protu gyventi negali. Po puertorikiečių, latvių esam labiausiai nykstanti planetoje tauta, o aklai vykdydami didžiųjų Vakarų norus ir įsakymus einame prie visiško susinaikinimo. Seniai žinoma, kad mažos tautos nacionalizmas yra jos išlikimo garantija, o darom viską, kad taptume tolerantiškiausiais globalistais. Mūsų valdžia daro viską, kad išsipildytų sovietmečio Kremliaus ideologo M.Suslovo žodžiai, kad Lietuva bus, bet be lietuvių.

Tauta – tai visų pirma kalba, kultūra, papročiai ir tradicijos, kurie būdingi tam tikroje teritorijoje istoriškai gyvenančiai žmonių grupei. Tauta, nežinanti savo istorijos ir didvyrių, visada lieka vaikais. Tarpukariu išleistas A.Šapokos „Lietuvos istorijos” vadovėlis išaugino ne vieną kartą šalies patriotų, 1990 m. atkūrusių valstybės nepriklausomybę. Dabar mums istoriją rašo amerikiečių ir Izraelio mokslinčiai, kurie nurodinėja, ką turėtume garbinti, o dėl ko atgailauti ir prašyti atleidimo. Jais remdamasis, Vilniaus meras verčia jam neįtikusias kultūros paveldo skulptūras, keičia gatvių, kurios pavadintos Lietuvos patriotų garbei, užrašus, atsisako centrinėje aikštėje statyti Vyčio monumentą.

Ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose – įmonių, įstaigų pavadinimuose dominuoja anglų kalba. Esame tauta, kuri kalba viena seniausių pasaulio kalbų, bet net vaikų, moksleivių muzikiniuose renginiuose ir įvairiausiose eurovizijose giedame tik angliškai.

Šimtmečius ar net tūkstantmečius tautoje vyravę papročiai ir tradicijos laikomi provincialiais ir nepriimtinais dabartinei kartai. Globalistų nešamos liberalų idėjos sukėlė chaosą žmonių galvose: neatsirenkama, kas gerai, o kas blogai – įvairūs iškrypimai priimami kaip normalūs dalykai. Vertybių krizė įsibujojo Lietuvoje. Visi kultūriniai dalykai, susiję net su mūsų Lietuvos meno, literatūros klasikos kūrėjais, laikomi pasenusiais ir nepriimtinais, jei tai nesusiję su Vakarų nešamomis idėjomis.

Neseniai skelbėmės, kad esam valstybė, turinti pusketvirto milijono gyventojų. Dabar, kai mūsų šalyje liko šiek tiek daugiau kaip 2 mln., rėkalojame apie globalią Lietuvą, tarsi nežinotume, kad visi išeiviai yra tarsi medžiai be šaknų. Jų lietuvybė – laikina. Už tai valdančio politinio elito idiotai savo veiksmais prisikvietė nelegalų, kurie užpildys mūsų demografijos spragas ir pagerins jos rodiklius. Mažėjant lietuvių gimstamumui, valdžioje daugumoje esantys genderizmo propaguotojai, skatina vienalytes santuokas. Kiekvienam aišku, kad gimstamumas nuo to nepadidės ir mūsų tautiečių skaičius, procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus – tik mažės.

Kažkada buvome fiziškai stipri tauta, kuri įsisavinusi tarybinio sporto sistemos privalumus, laimėdavo medalius aukščiausio rango tarptautinėse varžybose.

„Aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis” kartodavom po pergalių Europos, pasaulio, olimpinėse žaidynėse. Sportas ir mūsų tautiečių laimėjimai mus, lietuvius, vienijo. Pastaruoju metu sporto sistemoje pertvarkas pradėjo vykdyti liberalai ir per nepilną dešimtmetį pasiekėm tai, ką matome Tokijo olimpinėse žaidynėse. Kalti ne sportininkai, o už nieką neatsakantys reformatoriai, kurie lietuvius atletus meta „nuogus į dilgėles”. Išvada – mūsų mažėja, mūsų nedaug, mes fiziškai silpni ir neužgrūdinti.

Tai, kad pasaulyje kyla įtampa ir kad stovim ant kažkokių didelių permainų slenksčio, jaučiame visi. Šio proceso „pirmosios kregždės” – į šalį plūstantys nelegalai, su kuriais ateinančias milžiniškas problemas mums metų metais aklai vykdydami vakariečių norus padovanojo Lietuvos politikos asai. Asai, kurių kišenės ir veidai išpampę nuo vakarietiškų pinigų ir kuriems čia gyvenantys tautiečiai rūpi mažiausiai. Jie žino, kad vykdydami savo patronų nurodymus visada turės pinigų rinkimams ir visada sėdės valdžios elite ne todėl, kad yra specialistai, o todėl, kad yra prisitaikėliai – akli pasaulio didžiųjų valios vykdytojai.

Kritinėje, ekstremalioje situacijoje valstybę gelbėja tik patriotai savo srities profesionalai. Aroganciją demonstruojantys užsienio politikos strategai G.Landsbergis, Ž.Pavilionis savo veiksmais juokina bundančius paprastus Lietuvos žmones.

Su koronavirusu kovojantis finansininkas sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys jau seniai dėl savo nekompetencijos tapo ne tik medikų, bet ir jų pacientų pašaipos objektu.

Ekonomikai vadovaujanti politologė A.Armonaitė, kurios pagrindinis rūpestis yra LGBT narių antro galo reikalai, skuba paruošti išparceliavimui paskutinius valstybinius Lietuvos objektus.

O apie migracijos krizės suvaldymą galima spręsti iš vidaus reikalų ministrės A.Bilotaitės veido išraiškos…

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen garsėja kaip puiki šachmatininkė, kuri gali numatyti kelis ėjimus į priekį. Bet dabar, kritinėje situacijoje, atrodo, gerai lošti ji gali tik kortomis „durnių”.

Premjerė I.Šimonytė pareiškė, kad ji – demokratiškai išrinkta valdžia, tad savo nuomonę galėsim pareikšti po jos kadencijos pabaigos. Bet ji pamiršo, kad, kai valdžia valdo diktatoriškai, tauta įgauna visas teises jai nepaklūsti.

Kiek atsilaikys lietuvių tauta, kai visa renkamoji, vykdomoji, teisinė valdžia ir sisteminė žiniasklaida yra vienose Landsbergių klano rankose. Klano, kuris visomis išgalėmis Atkuriamojo Seimo pirmininką stengiasi paskelbti vieninteliu tikru valstybės kūrėju ir vadovu. Tik man atrodo, kad ta valstybė, perėjusi ugnį, vandenį, bet neatlaikiusi „varinių triūbų” žlunga. Žlunga dėl to paties Landsbergių klano savanaudiškumo.

respublika.lt